Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Raseinių rajono savivaldybės administracijos prašymą skolininkei D. B., suinteresuotiems asmenims D. B., antstolei Indrei Klungei, BUAB „Telita“ dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotiems asmenims apie bylos nagrinėjimą pranešta, prašymų negauta. Suinteresuoto asmens BUAB „Telita“ prašymas įtraukti į procesą suinteresuotu asmeniu patenkintas, atsiliepimas gautas.

Prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, pranešus apie posėdį byloje dalyvaujantiems asmenims (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 593 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

prašymas tenkintinas.

Nustatyta, kad antstolė Indrė Klungė vykdo skolos išieškojimą iš skolininkės D. B. išieškotojo Raseinių rajono savivaldybės administracijos naudai. Siekiant užtikrinti vykdomojo dokumento įvykdymą antstolė Indrė Klungė 2022 m. balandžio 4 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojui Raseinių rajono savivaldybės administracijai kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Iš teismų informacinėje sistemoje Liteko esančio Vedybų sutarčių registro nustatyta, kad skolininkė su sutuoktiniu nėra sudariusi vedybų ar povedybinės sutarties.

Bendrosios nuosavybės teisė suprantama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė - kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios jungtinės nuosavybės teisė - kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.117 straipsnis numato prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios ir nuo šio principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais.

CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame kaip skolininkas nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2009, 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Jeigu areštuojamas ne tik skolininko turtas, bet ir skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, pirmiausia toks turtas areštuojamas, o po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Piniginių lėšų arešto atveju įstatymas nenumato išimties, nes ne tik skolininko, bet ir jo sutuoktinio sąskaitoje gali būti piniginių lėšų, kurios gali būti bendroji jungtinė skolininko ir jo sutuoktinio nuosavybė.

Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu būdu už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Todėl išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis).

Nustačius minėtas aplinkybes bei atsižvelgus į pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad prezumpcija, jog turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, nepaneigta. Taip pat teismas neturi duomenų, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė būtų pasibaigusi įstatyme numatytais pagrindais. Teismas neturi ir duomenų, kad sutuoktinių santuoka būtų pasibaigusi ar nutraukta, jie nėra pasirinkę gyvenimo skyrium (separacijos). Todėl pareiškėjos prašymas dėl skolininkės D. B. turto, kuris yra bendra su jos sutuoktiniu D. B. nuosavybė, dalies nustatymo, tenkintinas ir nustatytina, jog skolininkės D. B. dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame su sutuoktiniu D. B. turte yra 1/2 dalis jo gaunamų pajamų (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 667 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 593 ir 667 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo Raseinių rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 288740810, prašymą tenkinti ir nustatyti, kad skolininkei D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis sutuoktinio D. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų pajamų, gautų po santuokos sudarymo iš jo darbinės veiklos ar intelektinės veiklos, dividentų, taip pat pensijos, pašalpos bei kitų išmokų, bei ½ dalies nekilnojamojo turto.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.