- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-02
- Bylos Nr.
- 2-8-200/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00986-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Pareiškėjas
- D. L.
- Suinteresuotas asmuo
- A. B., M. V., V. B., O. Ž.
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Angelė Ikasalienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant pareiškėjai D. L., suinteresuotiems asmenims A. B., M. V., V. B., O. Ž.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo pagal D. L. pareiškimą suinteresuotais asmenimis kviečiant A. B., M. V., V. B., O. Ž., Varėnos r. 1-ąjį notarų biurą, Alytaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po brolio S. B., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusio 2010-01-20, mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Nurodo, kad 2010 m. sausio 20 d. mirė jos brolis S. B., a.k. (duomenys neskelbtini), kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Jos motina A. B. mirusi 1978 m. spalio 18 d., tėvas A. B. miręs 1971 m. vasario 5 d. Pas tėvus buvo 11 vaikų: dukros D. L., M. V., O. Ž. ir sūnūs S. B., J. B., A. A. B., B. B., A. B., V. B., J. B. ir J. B.. Po brolio S. B. mirties atsirado palikimas: 72/1010 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 10,1000 ha, namų ūkio valdos žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,3200 ha su jame esančiu gyvenamuoju namu bei ūkiniais pastatais, es. (duomenys neskelbtini). Daiktinės teisės į gyvenamąjį namą ir kitus pastatus Nekilnojamojo turto registre pilnai neįregistruotos, reikia atlikti pastatų kadastrinius matavimus, suformuoti bylą ir pastatus įregistruoti. Šiems veiksmams atlikti reikia turėti notaro išduotą liudijimą, kas iš įpėdinių yra priėmę S. B. palikimą. Tokio dokumento ji gauti negali, nes į notaro biurą per įstatymų numatytą laiką dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir paveldėjimo byla nepradėta. Nei po tėvo mirties, nei po motinos mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nei vienas iš įpėdinių nesikreipė. Po tėvo mirties tėvų namuose toliau gyveno brolis S. B.. Valkininkų seniūnijos išduotoje pažymoje nurodoma, kad S. B. gyveno vienas ir gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). Kadangi S. B. tėvų sodyboje gyveno nuo pat gimimo, Valkininkų seniūnijos išduotoje pažymoje jis nurodomas šios sodybos savininku, laikytina, kad jam ir priklausė gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais. S. B. neturėjo šeimos ir vaikų, tėvai mirę, todėl ji gali paveldėti savo brolio S. B. turtą, yra ketvirtos eilės įpėdinė (LR CK 5. 11 str. 1 d. 4 p.). LR CK 5.11 str. 2 d. numato, kad trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė. Broliai J. B., J. B., B. B., J. B. bei A. A. B. mirę. Kiti įpėdiniai, t.y. broliai A. B., V. B., seseris M. V., O. Ž. byloje dalyvauja suinteresuotais asmenimis. LR CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš šiame straipsnyje nurodytų būdų, kada įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą - kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. CK 5.51 str. nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku - tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus. Po palikėjo S. B. mirties per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą, palikimą priėmė ji – D. L.. Nuo 1994 metų iki dabar moka visus su namo išlaikymu susijusius mokesčius, namų valdos žemės sklype savo lėšomis yra pasistačiusi lauko viralinę, šiltnamį. Po brolio S. B. mirties naudojasi kaip savais namu, ūkiniais pastatais ir visais likusiais palikėjo daiktais. Kartu su kitais broliais ir seserimis palaidojo brolį S., pastatė jam paminklą, prižiūri kapą. 2011-09-27 ji savo lėšomis padengė S. B. 2070 litų dydžio įsiskolinimus pagal vykdomuosius raštus. Aprašyti jos aktyvūs veiksmai patvirtina, kad ji per įstatymo nustatytą terminą priėmė savo brolio S. B. palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą. Kadangi yra praleidusi terminą palikimui priimti kreipiantis į notarų biurą, privalo šį juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti teismo keliu.
Suinteresuoti asmenys Varėnos r. 1-asis notarų biuras ir Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimus, pareiškėjos reikalavimui neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Nustatyta, kad pareiškėjos brolis S. B. mirė 2010 m. sausio 20 d., tai patvirtinta jo mirties liudijimu. S. B. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), tai patvirtinta Varėnos rajono savivaldybės administracijos Valkininkų seniūnijos 2011-10-17 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Giminystės ryšys patvirtintas dokumentais. Palikėjas po mirties testamento nepaliko. Nagrinėjamu atveju nei pareiškėja, nei kiti asmenys po S. B. mirties įstatymo nustatyta tvarka nesikreipė į notarą dėl S. B. turto paveldėjimo. Pareiškėja tvirtina, kad palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti. Įstatymas numato tokį palikimo priėmimo būdą. LR CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str. 1 d. nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos – LR CK 5.50 str. 3 d. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. B. įstatyminė įpėdinė D. L. atsiradus palikimui 2010-01-20, trijų mėnesių laikotarpyje pradėjo naudotis namu, ūkiniais pastatais, žemės sklypu ir visais likusiais palikėjo daiktais (duomenys neskelbtini) bei faktiškai šį turtą toliau valdė: naudojosi, prižiūrėjo, rūpinosi turtu kaip savo, juo disponavo, mokėjo mokesčius.
Tam, kad galima būtų konstatuoti palikimo priėmimo faktą, reikia nustatyti tik tai, jog įpėdinis pradėjo rūpintis kokiu nors į paveldimo turto sudėtį įeinančiu turtu kaip savo, taip išreikšdamas valią priimti atsiradusį palikimą. Teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių vietos, kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005-12-29 nutarime Nr.56. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įstatyme – CK 5.50str. nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal nurodytą teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti šiais būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą, arba kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Tuo atveju, kai įpėdinis faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Dėl šio fakto nustatymo taip pat kreipiamasi tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti palikimo priėmimo faktą, norėdama įgyvendinti savo teises į po palikėjo mirties likusį nekilnojamąjį turtą.
Pareiškėja, grindžianti savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, įrodė, kad ji, kaip įpėdinė atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įstatymo nustatytu terminu pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Šias aplinkybes vieningai patvirtino byloje dalyvaujantys suinteresuoti asmenys, jos broliai ir seserys - A. B., V. B., M. V., O. Ž.. Be to, pareiškėja pateikė mokėjimo dokumentą, įrodantį, kad po palikėjo mirties ji mokėjo už elektros energiją, sunaudotą paveldėtoje sodyboje.
Ginčo byloje nėra.
Vadovaujantis LR CPK 92 str., 444 str. 8 p., 448 str.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. L., a.k. (duomenys neskelbtini), po brolio S. B., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusio 2010-01-20, mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.