Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Bartkaus, Julitos Dabulskytės – Raizgienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Nijolės Žimkienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu taip pat buvo nuteistas ir A. P., tačiau nuosprendis dėl jo apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo prašymai ir argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo sumažinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą teismas ją patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad J. M. neginčija nei faktinių bylos aplinkybių, nei nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su paskirta bausme ir prašo ją sušvelninti. Taigi teisėjų kolegija, apeliacine tvarka nagrinėdama bylą, pasisakys būtent dėl apelianto keliamo paskirtos bausmės klausimo. Kitais aspektais byla nenagrinėtina, esminiai BPK pažeidimai nenustatyti.

7. Skundžiamu nuosprendžiu J. M. yra nuteistas už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pažymėtina, jog visos šios aplinkybės yra vienodai svarbios skiriant bausmę ir nė vienai iš jų negali būti suteikiamas prioritetas bausmės individualizavimo procese.

8. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai analizavo BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas apysunkis nusikaltimas nuosavybei, civilinis ieškinys nepareikštas – pagrobtas turtas buvo grąžintas sulaikius nuteistuosius. Taip pat apylinkės teismas įvertino tai, kad nuteistasis J. M. yra nedirbantis, anksčiau baustas administracine tvarka, teistas, nusikaltimą padarė praėjus neilgam laiko tarpui po paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Pirmosios instancijos teismas nustatė J. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką; atsakomybę sunkinančių aplinkybių nekonstatavo. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad nusikalstama veika padaryta prieš mažametį (kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė nepripažinta).

9. Taigi, kaip matyti, pirmosios instancijos teismas analizavo eilę bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių. Paskirtos bausmės dydį nulėmė ne viena kuri nors atskira aplinkybė, bet jų visuma. Nors nuteistasis teigia, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, tačiau matyti, kad teismas jam skyrė gerokai švelnesnę bausmę, nei BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas vidurkis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme ir konstatuoja, jog paskirta laisvės atėmimo bausmė bei jos dydis yra teisinga ir proporcinga, o skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo mažinti paskirtą bausmę.

10. Dėl nuteistojo skunde išsakytų argumentų, pažymėtina, kad priešingai nei teigia apeliantas, bausmė pastarajam buvo paskirta atsižvelgus ne vien tik į tai, kad jis anksčiau yra teistas ir 2018 m. rugpjūčio 14 d. buvo paleistas iš pataisos įstaigos. Kaip minėta, skiriant bausmę vertinta ir visa eilė kitų aplinkybių. Ankstesni teistumai ir tai, kad nauja nusikalstama veika padaryta praėjus palyginus neilgam laiko tarpui po paleidimo iš pataisos įstaigos, be jokios abejonės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, minėtos aplinkybės pagrįstai vertintos skiriant bausmę. Pažymėtina, kad skundžiamu procesiniu dokumentu nuteistojo kaltė yra konstatuojama jau vienuoliktą kartą. Ankstesniais nuosprendžiais J. M. buvo nuteistas už su svetimo turto pagrobimu susijusias nusikalstamas veikas (vagystes, plėšimus). Byloje nėra jokių duomenų, kad po išėjimo iš pataisos įstaigos J. M. būtų bandęs įsidarbinti, registruotis Užimtumo tarnyboje, kas rodo, jog apeliantas vis tik nededa pakankamai pastangų įsitvirtinti visuomenėje, nėra linkęs laikytis priimtų visuomeninio gyvenimo taisyklių.

11. Skunde nuteistasis mini kitas aplinkybes, kurios, jo manymu, turėtų jį charakterizuoti teigiamai ir tapti pagrindu švelninti paskirtą bausmę. Konkrečiai nuteistasis nurodo, kad iki paleidimo iš pataisos namų 10 mėnesių turėjo galimybę išvykti be sargybos, savanoriavo hospise, slaugė onkologinius ligonius, reguliariai dalyvaudavo anoniminių alkoholikų susirinkimuose. Tokios aplinkybės (beje, jos konkrečiais dokumentais nėra pagrįstos) vertintinos teigiamai, tačiau jos savaime nėra išskirtinės ir nesudaro pagrindo bausmės švelninimui.

12. Nuteistasis skunde prašo atsižvelgti ir į tai, kad jis neištraukė turto (mobiliojo ryšio telefono ir pinigų) iš nukentėjusiojo kišenės (priešingai nei ikiteisminio tyrimo metu teigė N. B.). Tokią aplinkybę apeliantas nurodo teisingai. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas dėl jos kaltinime padarė atitinkamą patikslinimą. Visgi aplinkybės, jog nuteistasis neištraukė mobiliojo telefono iš N. B. kišenės, o šis (nukentėjusysis) jį padavė pats, nesudarė pagrindo pirmosios instancijos teismui perkvalifikuoti J. M. padarytą nusikaltimą pagal švelnesnę atsakomybę numatančią BK 178 straipsnio dalį, taigi, net ir patikslinus dalį kaltinime nurodytų aplinkybių, paties padaryto nusikaltimo pavojingumas liko toks pats, o tai reiškia, kad nuteistojo nurodoma aplinkybė nėra pagrindas švelninti jam skirtą bausmę. Bausmės nešvelnina ir kitos panašios nuteistojo įvardintos aplinkybės - agresijos, gąsdinimų ar reikalavimų nenaudojimas prieš nukentėjusįjį. Šių aplinkybių nebuvimas nelemia, kad padarytas nusikaltimas turėtų būti vertinamas kaip mažiau pavojingas lyginant su kitais panašiais nusikaltimais. Tai tik reiškia, jog padarytą nusikalstamą veiką nėra ir nebuvo pagrindo kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnį („Plėšimas“) ar 181 straipsnį („Turto prievartavimas“).

13. Prašydamas švelninti bausmę, nuteistasis akcentuoja, kad padarytas nusikaltimas nėra sunkus, ieškinys nepareikštas, jis nukentėjusiojo atsiprašė, visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Skundžiamo nuosprendžio turinys rodo, jog visas šias aplinkybes skirdamas bausmę jau yra įvertinęs pirmosios instancijos teismas, todėl dar kartą jas vertinti ir tuo pagrindu švelninti paskirtą bausmę apeliacinės instancijos teismas neturi teisės.

14. Vertinant paskirtos bausmės teisingumą ir proporcingumą, tikslinga atkreipti dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nebuvo pripažinta nė viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Nei valstybinis kaltintojas prašė, nei bylą išnagrinėjęs teismas svarstė klausimą dėl BK 60 straipsnyje 1, 5, 9 ir 13 punktuose numatytų kaltininko atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimo (nusikalstamos veikos padarymas, veikiant bendrininkų grupe; nusikaltimas įvykdytas mažamečiui; veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui; veiką padarė recidyvistas). Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal paties nuteistojo skundą, toks klausimas, kaip prieštaraujantis BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatoms, apeliacinės instancijos teisme, suprantama, nespręstinas. Kartu tokios aplinkybės rodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino nuteistajam vien tik išimtinai nepalankius duomenis. Visos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės išdėstytos bei įvertintos objektyviai, o klausimas dėl galimybės konstatuoti sunkinančias aplinkybes iš esmės plačiau net nesvarstytas (apsiribota tik išvada, jog atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra).

15. Galiausiai pasisakytina dėl apeliacinio skundo dalies, kuria prašoma taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas. BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalyje pažymima, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Nagrinėjamu atveju byla nebuvo baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, ji nebuvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. BPK 273 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs BPK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. BPK 273 straipsnio 2 dalyje pažymima tai, kad kai keli kaltinamieji kaltinami padarę vieną ar kelias nusikalstamas veikas, sutrumpintą įrodymų tyrimą galima atlikti tik tuo atveju, jeigu šio straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos gali būti pritaikytos visiems kaltinamiesiems. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai buvo pareikšti dviem asmenims – J. M. ir A. P.. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo, byloje buvo svarstoma galimybė taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą, tačiau kitam nuteistajam A. P. teisme nurodžius savo kaltę pripažįstant tik iš dalies (vėliau teismas pastarajam vis tik pripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą lengvinančią aplinkybę), buvo nutarta atlikti pilną įrodymų tyrimą (2 t., b. l. 22-29). Pažymėtina, kad būtent tokios įrodymų tvarkos reikalavo ir prokurorė, be to, nagrinėti bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka kliudė ir iškilusios abejonės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė BPK 273 straipsnyje numatyto sutrumpinto įrodymų tyrimo, o tai kartu reiškia, jog nėra pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir vienu trečdaliu švelninti nuteistajam paskirtą bausmę.

16. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, paskirta bausmė nelaikytina per griežta, todėl nuteistojo J. M. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. M. apeliacinį skundą atmesti.