Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui N. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal skundą padavusio asmens N. V. skundą institucijai, priėmusiai nutarimą, Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai dėl institucijos, priėmusios nutarimą, Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015-09-09 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-37655411-15 panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015-09-09 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-37655411-15 N. V. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 1 d. 144 Eur bauda už tai, kad 2015 m. birželio 4d. 18.00 val. Kauno m., Julijanavos g. 17 N. V., vairuodamas automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dvipusio eismo kelyje po vieną eismo juostą nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą susidūrė su dviračiu, išvažiavusiu iš kairės pusės takelio į kelio važiuojamąją dalį ir atliekančiu posūkį į dešinę. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, bei dviratininkas patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą ir tuo pažeidė KET 119 p.

Skundą padavęs asmuo N. V. teismo posėdžio metu paaiškino tas pačias aplinkybes, kokios buvo išdėstytos jo skunde. Papildomai N. V. paaiškino, kad jis važiavo apie 40km/h greičiu. Važiavo daugiau dešine kelio puse. Į N. V. vairuojamą automobilį atsitrenkiantį dviratininką jis pamatė ne per priekinį stiklą, o pamatė šone kažką sujudant ir tuoj pat pro veidrodėlį pamatė, jog dviratininkas nuvirto. N. V. supratimu, dviratininkas nesuko į dešinę, o iš keliuko jis važiavo tiesiai ir trenkėsi į N. V. vairuojamą automobilį. Po įvykio dviratininkas teigė, jog jis automobilių garso negirdėjo, labai skubėjo, todėl išvažiavo į kelią. Matė, kad dviratininkui buvo sužalota ranka, todėl N. V. iškvietė med. pagalbą. Kai iškvietė med. pagalbą, tai medikai pasakė, kad nukentėjusysis atsitūptų, kad kraujas stipriai nebėgtų bei reikalinga kuo nors ranką aprišti. Tada V. K. truputį paėjo į kelio kraštą ir atsitūpė, todėl toje vietoje daugiausiai pribėgo kraujo, bet tai nebuvo susidūrimo vieta. Kraujo pataškyta buvo ir kitose kelio vietose. Surašant protokolą, N. V. savo kaltę pripažino, nes buvo šoke ir pasimetęs po įvykio.

Liudytojas V. K. parodė, kad 2015 m. birželio 4d. jis važiavo Kalvarijų g. ir jam reikėjo važiuoti į Lazdijų g. Jis išvažinėjo iš keliuko. Išvažiavus iš keliuko tiesiai apie 1 m., jis suko į dešinę ir jį kliudė daugiau viduriu kelio važiuojantis automobilis. V. K. su dviračio kairės pusės rankena atsitrenkė į automobilio dureles ir nuo smūgio griūdamas susižalojo ranką. Išvažiuodamas pasižiūrėjo tik ar kairėje pusėje nėra automobilių, o į dešinę pusę nežiūrėjo, nes ten gatvę užstoja tvora. Atvažiuojančių automobilių garso negirdėjo. Po susidūrimo automobilis pavažiavo daugiau į dešinę kelio pusę ir sustojo. Mano, kad dėl eismo įvykio gali būti pats kaltas, nes išvažiuodamas nesustojo ir neįsitikino ar nėra keliu važiuojančių automobilių. V. K. nuomone, daugiau kraujo pribėgo susidūrimo vietoje, nes po susidūrimo jam buvo pasidarę negera, todėl ten ir pritūpė. Po to jis vaikščiojo po kelią, todėl kraujo prisitaškė ir kitose vietose.

Liudytoja A. M. parodė, kad 2015 m. birželio 4d. kartu su patruliu A. J. atvyko į eismo įvykio vietą. Ten rado automobilio vairuotoją, jo žmoną, mažą dukrą ir dviratininką. Dviratininkas aiškino, kad jis nieko nenori, prisipažįsta kaltę, kad pats kaltas, nepamatė, nepastebėjo, per žioplumą išlindo į kelią. Buvo patikrintas vairuotojo ir dviratininko blaivumai. Po to atvyko kelių policijos pareigūnai, kurie įformino eismo įvykį. Netrukus atvyko med. pagalba ir išsivežė dviratininką, kuriam buvo sužalota ranka. Kiek prisimena, tiek automobilio vairuotojas, tiek dviratininkas nurodė susidūrimo vietą. Kiek pamena, jie aiškino, kad automobilis važiavo daugiau dešine kelio puse, o dviratininkas staigiai išvažiavo į kelią ir jis pripažino savo kaltę. Ant kelio nebuvo jokios kliūties, kad automobilis būtų turėjęs ją apvažiuoti ir važiuoti kaire kelio puse.

Liudytojas O. K. parodė, kad jis į įvykio vietą atvyko ir matė kaip stovėjo automobilis ir dviratis. Dviratis tuo metu gulėjo kelio viduryje. Iš to sprendė, kad susidūrimas turėjo įvykti kelio viduryje. Vėliau dviratis buvo patrauktas nuo kelio ir paguldytas šalikelėje. V. K. aiškino, kad jis išvažiavo iš keliuko ir nepastebėjo automobilio, nes labai skubėjo.

Liudytojas R. K. parodė, kad kai atvyko į eismo įvykio vietą, joje buvo tik automobilio vairuotojas, dviratininko nebuvo. Vairuotojas aiškino, kad iš gatvelės kairėje pusėje nuo jo vairuojamo automobilio į pagrindinį kelią išvažiavo dviratininkas ir įvyko susidūrimas. Dviratininkas išvažiavo labai staiga, todėl N. V. susidūrimo su juo nepavyko išvengti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas visiškai, nutarimas panaikintinas ir byla nutrauktina.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad Kauno apskrities VPK Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015-09-09 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-37655411-15 N. V. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 1 d. 144 Eur bauda už tai, kad 2015 m. birželio 4d. 18.00 val. Kauno m., Julijanavos g. 17 N. V., vairuodamas automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dvipusio eismo kelyje po vieną eismo juostą nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą susidūrė su dviračiu, išvažiavusiu iš kairės pusės takelio į kelio važiuojamąją dalį ir atliekančiu posūkį į dešinę. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, bei dviratininkas patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą ir tuo pažeidė KET 119 p.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu asmuo yra kaltinamas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Šios aplinkybės nustatytinos remiantis įrodymais: ATP protokolu, nuotraukomis, garso ir vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str.).

KET 119 p. numato, jog vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.

Iš N. V. paaiškinimo matyti, kad jis tiek teikdamas pirminius paaiškinimus byloje, tiek teismo posėdžio metu nuosekliai ir kategoriškai tvirtino, jog jis važiavo daugiau kelio dešine puse. Iš dviratininko V. K. pirminio paaiškinimų matyti, kad jis tvirtino, jog jį kliudęs automobilis važiavo daugiau kaire kelio puse. Teismo posėdžio metu liudytojas V. K. parodė, kad automobilis važiavo kelio viduriu ir tuo metu, kai automobilis užkliudė dviratininką, V. K. į kelią buvo išvažiavęs apie 1 m. Iš V. K. paaiškinimų matyti, kad išvažiuodamas pasižiūrėjo tik ar kairėje pusėje nėra automobilių, o į dešinę pusę nežiūrėjo, nes ten gatvę užstoja tvora. Atvažiuojančių automobilių garso negirdėjo. Mano, kad jis kaltas dėl įvykio, nes išvažiavo į kelią, neįsitikinęs, kad keliu nevažiuoja automobiliai. Liudytoja A. M. parodė, kad dviratininkas teigė, kad nepastebėjo atvažiuojančio automobilio ir per žioplumą išlindo į kelią. Kiek prisimena, tiek automobilio vairuotojas, tiek dviratininkas nurodė susidūrimo vietą. Kiek pamena, jie aiškino, kad automobilis važiavo daugiau dešine kelio puse, o dviratininkas staigiai išvažiavo į kelią ir jis pripažino savo kaltę. Ant kelio nebuvo jokios kliūties, kad automobilis būtų turėjęs ją apvažiuoti ir važiuoti kaire kelio puse. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 15051412466 esančio patrulės A. M. tarnybinio pranešimo (b. l. 7) matyti, kad 2015-06-04 nuvykus į įvykio vietą automobilio vairuotojas N. V. paaiškino, kad jis važiavo Lazdijų gatve link Europos pr., kai staiga iš kairės pusės iššoko dviratininkas, ir N. V. nespėjo sustabdyti ir užkabino dviratininką su savo automobilio kairės pusės veidrodėliu. Dviratininkas V. K. paaiškino, kad važiavo su dviračiu, buvo užsigalvojęs ir nepagalvojęs išsuko į gatvę. Iš eismo įvykio vietos schemos (b. l. 8) ir fotonuotraukų, esančių nagrinėjamojoje byloje (b. l. 12-19), matyti, kad dviratininkas V. K. išvažiavo iš keliuko į pagrindinį kelią ir keliuko dešinėje yra aklina tvora. Iš liudytojo R. K. parodymų matyti, kad įvykio vietoje nebuvo pėdsakų, iš kurių neabejotinai būtų buvusi galimybė nustatyti automobilio ir dviračio susidūrimo vietą. Liudytojas taip pat patvirtino, kad prieš jų susidūrimo vietą nebuvo jokių kliūčių, kurias automobilis Opel Vectra būtų turėjęs apvažiuoti ir dėl to važiuoti kaire kelio puse. Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad kairėje kelio pusėje apie 1 m. atstumu nuo krašto yra kraujo dėmė. N. V. paaiškino, kad kai kviečiami atvykti medikai pasakė, kad nukentėjusysis atsitūptų, kad kraujas stipriai nebėgtų bei reikalinga kuo nors ranką aprišti, V. K. truputį paėjo į kelio kraštą ir atsitūpė, todėl toje vietoje daugiausiai pribėgo kraujo, bet tai nebuvo susidūrimo vieta. Kraujo pataškyta buvo ir kitose kelio vietose. Iš V. K. pirminio paaiškinimo bei jo parodymų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad jis tvirtino, jog po susidūrimo jis nuo dviračio buvo nukritęs ir susižalojus ranką, jam pasidarė bloga, todėl toje vietoje kurį laiką tupėjo ir ten prilašėjo kraujo. Įvertinus tai, kad N. V. ir V. K. paaiškinimai dėl minėtos kraujo dėmės susidarymo momento yra prieštaringi bei atsižvelgiant į tai, kad nėra kitų objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog kraujo dėmės vieta yra automobilio ir dviračio susidūrimo vieta bei atsižvelgiant į tai, kad dėl visiškai šalia keliuko, kuriuo važiavo V. K., iki pat pagrindinio kelio yra aklina tvora bei V. K. pripažino, kad jis skubėjimo išvažiuoti, daroma išvada, kad V. K., siekdamas padaryti dešinės pusės posūkį, į kelią galėjo išvažiuoti didesniu nei 1 m. atstumu. Įvertinus surinktus ir aptartus įrodymus, daroma išvada, kad byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų, jog N. V., važiuodamas dvipusio eismo kelyje po vieną eismo juostą, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su dviračiu, išvažiavusiu iš kairės pusės takelio į kelio važiuojamąją dalį ir atliekančiu posūkį į dešinę. Įvertinus tai, kad dviratininkas V. K. nestabdydamas ir staiga išvažiavo į važiuojamąją dalį iš keliuko, kurio dešinėje pusėje yra aklina tvora, konstatuojama, kad iš keliuko išvažiuojančio dviratininko iš jo dešinės pusės atvažiuojantis automobilio vairuotojas N. V. pastebėti neturėjo galimybės ir taip išvengti atsiradusios kliūties. Aplinkybę, kad V. K. iš keliuko išvažiavo bei staiga darė posūkį į dešinę ir N. V. neturėjo galimybės išvengti atsiradusios kliūties, patvirtina ant N. V. automobilio užfiksuoti apgadinimai, t.y. kad pirmas automobilio ir dviračio susidūrimo taškas buvo automobilio kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis ir dviračio kairės pusės vairo rankena.

Įvertinus surinktus įrodymus, daroma išvada, kad byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių, patikimų ir neginčijamų N. V. kaltės įrodymų. Visos abejonės, vertinamos atsakomybėn patraukto asmens naudai, todėl esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad neįrodyta, jog N. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 1 d., todėl Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015-09-09 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-37655411-15 naikintinas ir byla N. V. atžvilgiu nutrauktina. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1p.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Skundą tenkinti visiškai.

Panaikinti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015-09-09 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-37655411-15 ir administracinę bylą N. V. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 1 d. sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.