- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-22
- Bylos Nr.
- 2-300/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Konstantinas Gurinas, Vytas Milius
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės Šiaulių bankas
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Konstantino Gurino ir Vyto Miliaus (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės Šiaulių bankas atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. kovo 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo akcinės bendrovės Šiaulių bankas ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Ridoma“ dėl reorganizavimo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas AB Šiaulių bankas 2008 m. kovo 13 d. ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą ir prašė pripažinti negaliojančiais sprendimus, kuriais buvo nuspręsta vykdyti UAB ,,Ridoma“ reorganizavimą prijungimo būdu, bei pripažinti negaliojančiu UAB ,,Ridoma“ reorganizavimą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. kovo 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo AB Šiaulių bankas ieškinį atsakovui UAB ,,Ridoma“ dėl reorganizavimo pripažinimo negaliojančiu, nurodydamas kreiptis į Kretingos rajono apylinkės teismą.
Teismas nutartyje nurodė, jog pareiškėjo reiškiamas ieškinys nėra teismingas Klaipėdos apygardos teismui, UAB ,Ridoma“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, kadangi yra neturtinio pobūdžio. Pareiškėjas reiškia reikalavimą dėl restruktūrizavimo pagrįstumo, tuo tarpu bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodami tik tie reikalavimai, kurie yra turtinio pobūdžio.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas AB Šiaulių bankas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. kovo 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį priimti.
Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, jog CPK 27 straipsnio 4 punktas nustato, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl bankroto ir restruktūrizavimo. Atsisakydamas priimti pareiškėjo ieškinį, teismas susiaurino šio straipsnio veikimo ribas. Aiškinant šio straipsnio turinį reikia atsižvelgti į tai, kad kai kurių teisinių ginčų neįmanoma išspręsti atskirai nuo įmonės bankroto bylos. Pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas visos civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Šia nuostata įstatymų leidėjas siekė diferencijuoti bylas į bylas, kurios gali būti išnagrinėtos atskirai nuo bankroto bylos, nes jų nagrinėjimas nedaro jokios įtakos bankrutuojančiai bendrovei ir bylas, kurios negali būti išnagrinėtos atskirai nuo bankroto bylos. Šiuo atveju, nors bankas ir nereiškia reikalavimo priteisti konkrečias sumas iš bankrutuojančios įmonės, tačiau šį ieškinį patenkinus, kiltų teisinių pasekmių, kurios turėtų esminės įtakos UAB ,,Ridoma“ bankroto byloje. Šias bylas būtina nagrinėti kartu ir todėl, kad tokiu būdu būtų geriau atskleistos bendrovės bankroto priežastys, sprendžiant klausimą ar bankrotas nebuvo tyčinis, nes akivaizdu, kad UAB ,,Ižas“ prijungimas, kurio akcijoms išpirkti pareiškėjas suteikė 2 500 000 Lt paskolą, prie UAB ,,Ridoma“, buvo vienas iš pasiruošimo bankrotui etapų. AB Šiaulių bankas yra UAB ,,Ridoma“ kreditorius, turintis 3 864 372 Lt finansinį reikalavimą. UAB ,,Ridoma“ reorganizacija buvo baigta 2007 m. rugsėjo 7 d., o į teismą pareiškėjas kreipėsi 2008 m. kovo 6 d. Jei ieškinys būtų grąžintas, pareiškėjas nebeturėtų galimybės kreiptis į teismą dėl pusės metų senaties termino tokio pobūdžio reikalavimui pareikšti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Civilinės bylos teismingumo instituto paskirtis yra civilinio proceso tvarka nagrinėti priskirtinų bylų paskirstymas tarp bendrosios kompetencijos teismų. Bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, todėl teismui sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės. Bylų teismingumo taisykles reglamentuoja CPK IV skyrius. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 str. 2 d. 2 p.) ir nutartyje nurodyti kitą bendrosios kompetencijos teismą, kuriam byla teisminga nagrinėti civilinio proceso tvarka (LAT CBS teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 7 d. nutartis c. b. AB Lietuvos žemės ūkio bankas ?. R. Balkauskas, UAB ,,Autobirža“, Panevėžio apskrities viršininko administracija, Šiaulių apskrities viršininko administracija).
Apylinkės ir apygardų teismų kompetencija yra nustatyta CPK 26-28 straipsniuose. CPK 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visas bylas, išskyrus nurodytas 27, 28 straipsniuose, pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismas. Taigi visas civilines bylas pirmąją instancija nagrinėja apylinkių teismai, jeigu įstatymas nenurodo šios bendros taisyklės išimčių. CPK 27 straipsnyje nurodyta, jog apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl bankroto ir restruktūrizavimo. CPK 1 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio Kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodoma, jog iškėlęs bankroto bylą, teismas privalo pranešti kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir susiję su darbo santykiais, apie bankroto bylos iškėlimą ir perimti šių bylų nagrinėjimą. Įmonių bankroto įstatymo 15 straipsnio 2 dalis įpareigoja visas civilines bylas, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, perduoti bankroto bylą iškėlusiam teismui.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas reiškia reikalavimą pripažinti negaliojančiais sprendimus, kuriais buvo nuspręsta vykdyti UAB ,,Ridoma“ reorganizavimą prijungimo būdu, bei pripažinti negaliojančiu UAB ,,Ridoma“ reorganizavimą (b. l. 1-8). Abu šie reikalavimai yra neturtinio pobūdžio, todėl remiantis teismingumo taisyklėmis, nustatytomis CPK ir Įmonių bankroto įstatyme, ši byla yra teisminga apylinkės teismui, todėl negali būti perduota nagrinėti UAB ,,Ridoma“ bankroto bylą nagrinėjančiam Klaipėdos apygardos teismui.
Teisėjų kolegija nevertina atskirajame skunde nurodyto argumento, jog nagrinėjant bylą dėl UAB ,,Ridoma“ reorganizavimo ir UAB ,,Ridoma“ bankroto bylą kartu, būtų geriau atskleistos bendrovės bankroto priežastys, sprendžiant klausimą ar bankrotas nebuvo tyčinis. Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, jog iškėlus teisme bankroto bylą, kreditoriai turi teisę kreiptis į teismą dėl tyčinio bankroto nustatymo ir kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų. Taigi pareiškėjas, būdamas pagrindiniu UAB ,,Ridoma“ kreditoriumi ir manydamas, jog UAB ,,Ridoma“ prie bankroto buvo privesta tyčia, turi teisę kreiptis į teismą dėl tyčinio bankroto nustatymo.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo ieškinį dėl UAB ,,Ridoma“ reorganizavimo pripažinimo negaliojančiu yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat 329 straipsnio antrojoje dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. kovo 15 d. nutartį nepakeistą.