Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-11-24 · Civilinė byla Nr. 2-2468/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-24
Bylos Nr.
2-2468/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Donatas Šernas, Nijolė Piškinaitė, Vytas Milius
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Mirosta“
Civilinė byla Nr. 2-2468/2011
2-57-3-00551-2011-2
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 110.4
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus (pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Mirosta“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 20 d. nutarties, kuria panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Mirosta“ ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Vudva“ dėl nepagrįstai gautų piniginių lėšų grąžinimo, tretieji asmenys antstolė M. T. , uždaroji akcinė bendrovė „Vudva & Co“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Mirosta“ pareikštu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovą UAB „Vudva“ grąžinti ieškovui priklausančias ir nepagrįstai gautas 15 868,38 Lt dydžio pinigines lėšas. Reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 15 868,38 Lt atsakovo lėšų areštą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. liepos 1 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo piniginių lėšų areštą, neviršijant 15 868,38 Lt sumos, apribojant teisę disponuoti areštuotu turtu.

Šalies argumentai

Atsakovės bankroto administratoriaus UAB „Alisanta“ įgaliotas asmuo I. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį. Nurodo, kad atsakovui yra iškelta bankroto byla ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės trukdo operatyviai vykdyti bankroto administravimo procedūras. Be to, remiantis teismų praktika, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas po bankroto bylos iškėlimo praranda užtikrinančią paskirtį ir nesuteikia ieškovui išieškojimo teisės į areštuotą turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. liepos 20 d. nutartimi, sutikdamas su atskiruoju skundu, panaikino Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. liepos 1 d. nutartį. Teismas nurodė, kad ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas BUAB „Vudva“ turtui po bankroto bylos iškėlimo praranda reikalavimą užtikrinančią paskirtį, dėl to nėra tikslingas. Ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesuteiktų jam pirmumo teisės prieš kitus bankrutuojančios įmonės kreditorius, nes pirmenybės teisę kreditoriams į bankrutuojančios įmonės turtą lemia galiojančio Įmonių bankroto įstatymo nustatytas kreditorių reikalavimų patenkinimo eiliškumas. Taigi atsakovo turto areštas pats savaime nesuteiktų ieškovui išieškojimo teisės į areštuotą turtą, todėl, esant atsakovui iškeltai bankroto bylai, ieškovo ieškinio reikalavimas negali būti užtikrintas bankrutuojančios įmonės turto areštu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas UAB „Mirosta“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apelianto per klaidą atsakovui pervestų ir negrąžintų lėšų dalis nepriklauso atsakovui, jos yra apelianto nuosavybė ir turi būti jam grąžintos. Iš nepagrįstai gautos ir faktiškai apeliantui priklausančios pinigų sumos negali būti vykdomi jokie išieškojimai ar tenkinami atsakovo kreditorių finansiniai reikalavimai. Lėšos nėra apskaitytos kaip atsakovo balansinis turtas. Apelianto ir atsakovo nesieja jokie prievoliniai teisiniai santykiai, apeliantas negali būti laikomas atsakovo kreditoriumi Įmonių bankroto įstatymo prasme ir neturi teisės pareikšti kreditorinių reikalavimų bankroto byloje. Piniginės lėšos galimai yra antstolės M. T. depozitinėje sąskaitoje, todėl šių lėšų areštas neturėtų sukelti neigiamų padarinių kitiems atsakovo kreditoriams. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą, faktiškai pasisakė dėl pačios bylos esmės, o tai leidžia teigti skundžiamai nutarčiai esant visiškai nepagrįstai ir priimtai teismui neobjektyviai ir galimai šališkai įvertinus susiklosčiusią situaciją.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Vudva“ prašo skundžiamą pirmosios instancijos nutartį palikti nepakeistą, o apelianto skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovui iškėlus bankroto bylą administratoriui nebuvo perduotos ginčo piniginės lėšos, atsakovas jų neturi, todėl negali grąžinti apeliantui. Antstolė M. T. ginčijamų pinigų bankroto administratoriui neperdavė, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, turto areštas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, bankrutuojančiai įmonei gali būti taikomas tik iki bankroto bylos įmonei iškėlimo teisme. Kadangi atsakovui bankroto byla yra iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 8 d. nutartimi, laikinosios apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu negali būti taikomos.Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas po bankroto bylos iškėlimo praranda užtikrinančią paskirtį, todėl nėra tikslingas, nes po bankroto bylos iškėlimo bankrutuojanti įmonė negali laisvai disponuoti turtu.Apelianto prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nesuteikia jam pirmumo teisės prieš kitus atsakovo kreditorius, taip pat nesuteikia jam išieškojimo teisės į areštuotą turtą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės taikytos atsakovo BUAB „Vudva“ atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas (CPK 144 str. 1 d.). Iš šios įstatymo nuostatos darytina išvada, kad konkreti laikinosios apsaugos priemonė gali būti pritaikyta tik tada, jei ji gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ieškovo pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tokią išvadą taip pat patvirtina ir CPK 145 straipsnio 2 dalis, pagal kurią laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės atlieka būsimo teismo sprendimo įvykdymą užtikrinančią funkciją.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas (apeliantas) UAB „Mirosta“ pareiškė reikalavimą atsakovui bankrutuojančiai UAB „Vaduva“ grąžinti atsakovo nepagrįstai gautas pinigines lėšas. Kadangi atsakovas UAB „Vaduva“ yra bankrutuojanti įmonė, tai jo atžvilgiu yra vykdomos bankroto procedūros, kurių metu bankrutuojančios įmonės turto teisinę padėtį reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) normos, kuriomis yra griežtai suvaržyta teismo paskirto administratoriaus teisė disponuoti bankrutuojančios įmonės turtu (ĮBĮ 11 str. 3 d. 3 p., 14 str., 23 str., 33 str.). Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės praranda ieškovui galimai palankų teismo sprendimą užtikrinančią paskirtį, dėl to tokių priemonių taikymas nėra tikslingas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesuteiktų apeliantui pirmumo teisės prieš kitus bankrutuojančio atsakovo kreditorius, nes pirmenybės teisę kreditoriams į bankrutuojančios įmonės turtą lemia ĮBĮ nustatytas kreditorių reikalavimų patenkinimo eiliškumas ir tvarka (ĮBĮ 35 str.). Todėl atsakovo piniginių lėšų areštas pats savaime nesuteiktų apeliantui išieškojimo teisės į areštuotą turtą pirmumo prieš kitus kreditorius, o tik apsunkintų šio turto realizavimą teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad turto areštas, nagrinėjamu atveju piniginių lėšų areštas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, savo paskirtimi bankrutuojančios įmonės atžvilgiu gali būti taikoma tik iki bankroto bylos įmonei iškėlimo teisme (ĮBĮ 10 str. 4 d. 2 p., 18 str.). Tuo tarpu po bankroto bylos iškėlimo bankrutuojanti įmonė negali laisvai disponuoti turtu, nes bankroto administratoriaus teisės disponuoti bankrutuojančios įmonės turtu yra griežtai suvaržytos, turtas yra realizuojamas pagal ĮBĮ nuostatas, piniginės lėšos panaudojamos kreditorių reikalavimams tenkinti bendra tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-552/2004; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-740/2007).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tarp byloje dalyvaujančių asmenų kilęs ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės, o tik nustatinėjama, ar egzistuoja grėsmė būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Dėl šios priežasties teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškovo teiginių bei nurodytų aplinkybių dėl ginčo pinigų sumos pervedimo atsakovui.

Apelianto argumentai dėl pirmosios instancijos teismo neobjektyvumo ir šališkumo priimant skundžiamą nutartį yra nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 str.).

Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą nagrinėjamoje byloje, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą, tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes bei teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Vytas MiliusNijolė PiškinaitėDonatas Šernas