Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal L. L. kasacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 27 d. nutarties, kuria L. L. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnį, 182 straipsnio 3 dalį, nes šias nusikalstamas veikas padarė būdamas nepakaltinamas, ir jam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 6 d. nutartis, kuria L. L. apeliacinis skundas atmestas, o pirmosios instancijos teismo nutartis iš dalies pakeista, į nutarties rezoliucinę dalį vietoje nuorodos, kad L. L. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, įrašant: „pripažinti, kad L. L. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, 214 straipsnyje, 182 straipsnio 3 dalyje būdamas nepakaltinamas“.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismų sprendimais pripažinta, kad L. L. būdamas nepakaltinamas padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, 214 straipsnyje, 182 straipsnio 3 dalyje. Teismų sprendimais nustatyta, kad L. L. 2004 m. birželio 13 d. iš ganyklos, (duomenys neskelbtini), pagrobė 300 Lt vertės veršiuką; 2004 m. birželio naktį iš 14 d. į 15 d. tame pačiame kaime pagrobė K. V. automobilį su jame buvusiais daiktais bei K. V. vardu išduotą mokėjimo instrumentą, kurį vėliau neteisėtai panaudojo; 2004 m. birželio 15 d. neteisėtai įgijo bei kelis kartus panaudojo A. S. vardu išduotą mokėjimo instrumentą ir taip apgaule įgijo nedidelės vertės svetimą turtą.

Kasaciniame skunde L. L. prašo pakeisti jam paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis arba paskirti ambulatorinį gydymą. Kasatorius nurodo, kad teismų sprendimais paskirta priverčiamoji medicinos priemonė jam nėra palanki. Be to, jis iki šiol nėra gavęs apeliacinės instancijos teismo nutarties.

Kasacinis skundas atmestinas.

Teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tik teisės taikymo aspektu. Todėl šioje byloje kasacinės instancijos teismas pasisako tik dėl L. L. kasaciniame skunde nurodytų motyvų, susijusių su BPK 369 straipsnyje nurodytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

Dėl L. L. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės

Iš teismų sprendimų matyti, kad L. L. padarė teismų sprendimuose nurodytas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas būdamas nepakaltinamas. Pagal BK 98 straipsnio nuostatas asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais, yra taikomos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priverčiamosios medicinos priemones. Šioje byloje L. L. priverčiamoji medicinos priemonė paskirta laikantis įstatymo reikalavimų, priverčiamosios medicinos priemonės taikymo motyvai yra pagrįsti, paremti įrodymais. L. L. atliktos ekspertizės akto išvados (t. 5, b. l. 143) kolegijai abejonių nekelia.

Kasacinio skundo teiginiai dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo nėra pagrįsti. L. L. paskirto BK 98 straipsnyje numatyto stacionarinio stebėjimo griežto stebėjimo sąlygomis būtinumas yra grindžiamas L. L. sveikatos būkle, jo elgesio pobūdžiu. Tai nurodė ir apeliacinės instancijos teismas, svarstydamas analogiškus L. L. motyvus dėl stebėjimo sąlygų. Pažymėtina ir tai, kad pagal BK 98 straipsnio 6 dalį teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo, o pagal BPK 405 straipsnį minėtus klausimus sprendžia teismas pagal priverčiamosios medicinos priemonės taikymo vietą. Todėl šiuo atveju keisti L. L. paskirtą priverčiamosios medicinos priemonės rūšį kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Dėl kitų kasacinio skundo motyvų

Kasatoriaus teiginiai, kad jis nėra gavęs apeliacinės instancijos teismo nutarties, atmestini. Iš bylos matyti, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties nuorašas L. L. buvo išsiųstas į specializuotą psichikos sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje kasatoriui paskirtas stacionarinis stebėjimas (t. 7, b. l. 313). Kiti kasacinio skundo motyvai nėra susiję su BPK 369 straipsnyje nurodytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais. Dėl bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimo pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. L. kasacinį skundą atmesti.