- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-01
- Bylos Nr.
- e2S-430-755/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Pareiškėjas
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos
- Suinteresuotas asmuo
- AB SEB bankui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-430-755/2018
teisėja Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01419-2018-9
2018 m. birželio 1 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-3910-223/2018 pagal pareiškėjos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims AB SEB bankui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Panevėžio miesto savivaldybės administracija prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, ištaisant klaidą Panevėžio apskrities viršininko administracijos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2000 m. gruodžio 6 d. išduotame pripažinimo tinkamu naudotis akte ir Leidimų vykdyti statybos darbus registracijos knygoje bei automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), statytoju pripažinti Panevėžio miesto savivaldybę, leidžiant užregistruoti automobilių stovėjimo aikštelę Panevėžio miesto savivaldybės vardu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. kovo 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme.
3. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo savo prašymą formuluoja kaip klaidos ištaisymą atitinkamuose dokumentuose, t. y. Statinio pripažinimo naudotis akte ir Leidimų vykdyti statybos darbus registracijos knygoje. Prie pareiškimo yra pridėti Leidimų vykdyti statybos darbus registracijos knygos išrašas ir 2000 m. gruodžio 6 d. aktas. Teismo vertinimu, tai rodo, kad pareiškėja turi dokumentus, dėl kurių taisymo kreipiasi į teismą, tačiau jos netenkina šiuose dokumentuose nurodyta informacija apie statytoją. Klaidos taisymas administraciniuose aktuose negali būti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, pareiškėja turi reikiamus dokumentus (kuriuose prašo ištaisyti klaidas), taigi, nėra visų CPK 444 – 445 straipsniuose nustatytų sąlygų, būtinų juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti, todėl prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo negali būti nagrinėjamas teisme.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 23 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
5. Nurodo, kad teismas, spręsdamas pateikto pareiškimo priėmimo klausimą, turėjo patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma bei turiniu atitinka CPK 111 ir 135 straipsnių reikalavimus. Tik konstatavęs CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytus pagrindus, teismas turi teisę atsisakyti priimti ieškinį. Jokie įrodymai ar su procesiniu dokumentu pateikti duomenys negali būti vertinami, ką šiuo atveju teismas ir atliko, t. y. vertino kartu su pareiškimu pateiktus dokumentus, klaidingai įvertinęs, jog pareiškėja turi visus dokumentus, tik jos netenkina dokumentuose nurodyta informacija. Tai sąlygojo nepagrįstos nutarties priėmimą.
6. Teigia, jog teismas pažeidė CPK 137 straipsnio 3 dalyje nurodytą pareigą, kad atsisakant priimti pareiškimą, priimama motyvuota nutartis, kurioje teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia kreiptis pareiškėjui, jeigu byla nenagrinėtina teisme.
7. Pažymi, kad, kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju suinteresuotas asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą faktą, ką šiuo atveju atliko pareiškėja. O būtent: savivaldybė pateiktame teismui pareiškime dėl juridinio fakto nustatymo nurodė, kad turi tik kadastrinių matavimų bylą, automobilių stovėjimo aikštelės pripažinimo tinkamu naudoti akto kopiją, o ne jo originalą, išrašą iš Leidimų vykdyti statybos darbus registracijos knygos, taip pat neturi ir nėra galimybės gauti pačių statybos leidimo, automobilių stovėjimo aikštelės pripažinimo tinkamu naudoti akto, techninio projekto. Pareiškime taip pat yra nurodyta, kad pirminėje statybos stadijoje, 1999 m. gegužės 24 d. išduodant projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 137, statytoju buvo nurodytas Panevėžio miesto savivaldybės komunalinio ūkio skyrius, o tik vėlesniuose dokumentuose statytoju klaidingai buvo įvardintas kitas juridinis asmuo. Taigi, savivaldybė neturi nei vieno dokumento originalo, su kuriuo galėtų kreiptis į atitinkamą instituciją dėl dokumente esančių įrašų koregavimo, be to, nėra aišku, kas turėtų ir kokiu būdu atlikti klaidos taisymą, nurodant statytoją ne AB SEB banką, o Panevėžio miesto savivaldybę. Automobilių stovėjimo aikštelė perduotina savivaldybės nuosavybėn, siekiant užtikrinti ir dalies visuomenės, kuri galėtų naudotis statiniais, interesus, tačiau to padaryti negalima neištaisius aukščiau nurodytuose dokumentuose klaidų. Atsisakius statytoju pripažinti Panevėžio miesto savivaldybę, o aikštelės, kaip nekilnojamojo turto neįregistravus VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre Panevėžio miesto savivaldybės vardu, susidaro tokia situacija, kad šis turtas yra bešeimininkis, toliau išlieka neregistruotinas viešajame registre, todėl suvaržoma teisėto savininko turto valdymo ir disponavimo teisė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXVI skyriaus normos. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos.
11. Pagal CPK 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015; kt.).
12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantė prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, ištaisant klaidą Panevėžio apskrities viršininko administracijos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2000 m. gruodžio 6 d. išduotame pripažinimo tinkamu naudotis akte ir Leidimų vykdyti statybos darbus registracijos knygoje bei automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), statytoju pripažinti Panevėžio miesto savivaldybę, leidžiant užregistruoti automobilių stovėjimo aikštelę Panevėžio miesto savivaldybės vardu. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškimą, konstatavęs, kad klaidos taisymas administraciniuose aktuose negali būti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, taip pat pareiškėja turi reikiamus dokumentus, kuriuose prašo ištaisyti klaidas, todėl nėra visų CPK 444 – 445 straipsniuose nustatytų sąlygų, būtinų juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti.
13. Įvertinęs bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės atskirajame skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai konstatavo, jog pareiškimas yra nenagrinėtinas teisme jau jo priėmimo stadijoje, skundžiama nutartimi iš esmės išsprendė byloje keliamą klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo galimybės. Būtent pareiškimo priėmimo klausimo sprendimo stadijoje teismas tik patikrina, ar jis atitinka CPK 135 straipsnyje numatytus formalius reikalavimus, tačiau jokie įrodymai ar su procesiniu dokumentu pateikti duomenys negali būti vertinami.
14. Pažymėtina, jog spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą) (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio antrojoje dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą). Viena jų – kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šiuo pagrindu atsisakoma priimti ieškinį (pareiškimą), jei ginčas apskritai nepriskirtinas nagrinėti teismams arba jei byla nenagrinėtina civilinio proceso tvarka.
15. Pastebėtina, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas lemia į teismą besikreipiančio asmens teisę pačiam laisvai pasirinkti ir apsispręsti, kokia procesine tvarka bus realizuojama jo civilinių teisių gynyba. Ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus ir, manydamas esant reikalinga, savo iniciatyva išsireikalauti trūkstamus įrodymus, kitus bylai nagrinėti reikalingus dokumentus bei duomenis, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 179 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 8 dalis). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo teisinio pagrindo jau pareiškimo priėmimo klausimo sprendimo stadijoje nuspręsti dėl pareiškėjos pateikto reikalavimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo negalimumo. Aplinkybes dėl šio reikalavimo pagrįstumo bei įrodymų pakankamumo, esant abejonių dėl klausimo nagrinėjimo priskirtinumo, atsižvelgiant į konkrečią situaciją-originalių dokumentų neturima, statytojo pasikeitimo ( taip nurodyta leidimų išdavimo registracijos žurnale, pripažinimo tinkamu naudotis akte) priežastys nenustatytos, statinio AB SEB bankas kaip statytojas viešame registre neįregistravo, kadastrinių matavimų neatliko, teismas turėjo aiškintis bylą nagrinėdamas iš esmės ir tik tada motyvuotai konstatuoti ar prašomas nustatyti juridinis faktas- pareiškėjo pripažinimas statytoju sukurs pastarajam civilines teisines pasekmes, ar įmanomas šio fakto nustatymas kitu nei teisminis kelias. Pastebima,jog statinio priėmimo metu galiojusio Aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. 242 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ patvirtinimo“ 24 punktas numatė, jog pasirašius statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, statytojas (užsakovas) privalo statinį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir jį naudoti teisės aktais nustatyta tvarka. Taigi, statytojo ar( ir ) užsakovo statuso turėjimas buvo teisinė prielaida daiktinėms teisėms įgyti.
16. Vertinant patį pareiškimo prašymą, matyti, jog jis yra prieštaringas – prašoma ištaisyti klaidą Panevėžio apskrities viršininko administracijos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2000 m. gruodžio 6 d. išduotame pripažinimo tinkamu naudotis akte ir Leidimų vykdyti statybos darbus registracijos knygoje, tačiau nenurodoma kokiu būdu, sykiu prašoma pasisakyti, kas yra automobilių stovėjimo aikštelės statytojas. Šiuo atveju paties statytojo statuso pripažinimas yra svarbus, kuris gali faktiškai sukurti teisių į turto daiktinių teisių registraciją. Pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį teismas turi imtis visų būtinų priemonių , kad būtų visapusiškai išsiaiškintos bylos aplinkybės. CPK XXV skyrius nedraudžia tikslinti , pildyti ar pan. pareiškimo turinio iki pat įrodymų tyrimo pabaigos. Jeigu pareiškimas yra neaiškus ar netikslus, jis galėjo būti tikslintas taikant pareiškimo trūkumų šalinimo institutą ( CPK 138 straipsnis), vėlesniame procese- šalies iniciatyva ar teismui pasiūlius. Apeliacinį instancijos teismo vertinimu, susiklosčiusi 15 punkte aptarta faktinė situacija su įrašais apie statinio statytojo statusą , leidžia spręsti, jog pateikto pareiškimo nenagrinėtinumo teisme išvada, padaryta jau pareiškimo priėmimo stadijoje , neatlikus išsamaus faktinių aplinkybių ištyrimo ir jų nustatymo yra per ankstyva.
17. Kaip nurodo pareiškėja, Panevėžio apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba 2000 m. rugsėjo 29 d. išdavė statybos leidimą Nr. 229 automobilių stovėjimo aikštelės statybai, tačiau Panevėžio miesto savivaldybė neturi išlikusio statybos leidimo, o kreipusis į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, gavo tik išrašo kopiją iš Leidimų vykdyti statybos darbus registracijos knygos. Be to, užbaigus automobilių stovėjimo aikštelės statybą, Panevėžio apskrities viršininko administracijos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba 2000 m. gruodžio 6 d. išdavė pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kuriuo aikštelė buvo pripažinta tinkama naudoti; šiame dokumente statytojas nurodytas kaip Vilniaus bankas. Iki šios dienos automobilių stovėjimo aikštelė dar nėra užregistruota Nekilnojamojo turto registre, kadangi nebuvo sudaryta sutartis tarp statytojo – Panevėžio miesto savivaldybės ir užsakovo – Vilniaus banko, nėra išlikusių dokumentų originalų: statybos leidimo, automobilių stovėjimo aikštelės pripažinimo tinkamu naudoti akto, techninio projekto, todėl įregistruoti šio objekto savivaldybė negali. Šiuo atveju akivaizdu, jog Panevėžio miesto savivaldybė neturi visų dokumentų originalų, su kuriais galėtų kreiptis į atitinkamą instituciją dėl esančių įrašų ištaisymo.
18. Apeliantė pagrįstai nurodo, kad teismas pažeidė CPK 137 straipsnio 3 dalyje nurodytą pareigą, jog atsisakant priimti pareiškimą, priimama motyvuota nutartis, kurioje teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia kreiptis pareiškėjui, jeigu byla nenagrinėtina teisme. Teismas nenurodė kokia institucija kompetentinga, teismui tam jos neturint, išspręsti statytojo statuso konstatavimo klausimą, neaišku ar toks praktinis teisinis būdas yra, o padarius išvadą, jog jo nėra, turėtų būti pasisakyta kodėl jis negali būti išspręstas teismo. Pastebima, kad CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas skelbia, jog teismas nagrinėja bylas ir dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos.
19. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, jau pareiškimo priėmimo stadijoje nepakankamai motyvuotai konstatavęs, jog pareiškimas teisme nenagrinėtinas,bet nenurodęs kas kompetentingas išspręsti iškeltus klausimus, esant abejonių dėl pareiškimo nagrinėtinumo, be pagrindo netaikęs trūkumų šalinimo įpareigojimo ar dėl jų nesprendęs nagrinėjant bylą iš esmės, todėl skundžiama naikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.