Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Alinai Bružienei, dalyvaujant pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei L. G., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. V., išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl kreditorių teisių pažeidimo, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusiam (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – teises, nesumokėdamas 49818,61 Eur skolos valstybės biudžetui ir nesilaikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-06-30 Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (23.30-08) FR1042-6529 užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-06-22 valstybės biudžetui skolinga 48954,03 Eur: 40756,33 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 1603,74 Eur pridėtinės vertės mokesčio delspinigių, 808,89 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 8,89 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių, 5776,18 Eur pelno mokesčio (b. l. 12). Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2014-08-26, išieškojimo veiksmai taikomi nuo 2014-08-27. (b. l. 4-7). UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui R. V. 2015-05-11 įteiktas 2015-05-06 priminimas Nr. (23.31-08) 464-491 apie pareigą sumokėti mokesčius, kurių suma 24477,89 Eur. (b. l. 40-42). UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. V. 2015-05-26 paaiškinime nurodė, kad pagrindė nemokėjimo priežastis – lėšų investavimas serviso įkūrimui ir įrangos įsigijimui, nurodė, kad planuoja iki 2015-06-26 sumokėti visą skolą biudžetui (b. l. 17-18), tačiau skolos neapmokėjo, 2015-08-26 skola valstybės biudžetui sudarė 49818,61 Eur (b. l. 11).

Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. V., vykdydamas atsiskaitymus, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsikaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, tuo pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – teises. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnis reglamentuojantis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą: „1. Skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. 2. Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka. 3. Atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.“ Be to, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 90 straipsnio 1 dalis nustato, kad už mokestinį laikotarpį mokėtina į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio suma, apskaičiuota šio įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į valstybės biudžetą ne vėliau kaip iki šio įstatymo 85 ar 115³ straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos.

Išdėstyti faktai liudija, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. V. neatsižvelgė į Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 90 straipsnį, į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio nuostatas, pasikeitusias nuo 2013 m. spalio 1 d., kuriomis siekiama užtikrinti socialinį teisingumą ir pagerinti įmokų į valstybės biudžetą surinkimą.

Bendrovės kasos knygos išrašų duomenimis per laikotarpj nuo 2014-07-01 iki 2015-01-31 gauta 154109,94 Eur pajamų (42139,71 Eur gautos pajamos banko sąskaitų, 8646,61 Eur, už taksi paslaugas, 102918,35 Eur grąžintas avansas iš atskaitingų asmenų, 405,27 Eur gauta iš pirkėjų), kasos išlaidos - 153503,04 Eur (22575,29 Eur - išmokėti atlyginimams, 130927,75 Eur išmokėta atskaitingiems asmenims). Kasos knygos išrašų duomenimis grynųjų pinigų likutis 2015-02-01 - 608,27 Eur. Per laikotarpį nuo 2015-02-01 iki 2015-04-30 gauta 73093,97 Eur pajamų (3295,48 Eur gautos pajamos už taksi paslaugas, 69768,00 Eur grąžintas avansas iš atskaitingų asmenų, 30,49 Eur gauta iš pirkėjų), kasos išlaidos - 73124,44 Eur (26924,44 Eur - išmokėti atlyginimai, 46200,00 Eur išmokėta atskaitingiems asmenims). Kasos likutis 2015-04-30 - 577,80 Eur. 2014-07-01 atskaitingų asmenų pinigų likutis - 39918,50 Eur. Pagal avansines apyskaitas per laikotarpį nuo 2014-07-01 iki 2015-01-31 atskaitingi asmenys gavo 209228,39 Eur pajamų (gautos pajamos iš kasos ir banko sąskaitų bei iš įmonių už suteiktas paslaugas), išlaidos sudarė - 154693,65 Eur (8182,96 Eur - atsiskaityta tiekėjams, 12664,72 Eur - atsiskaityta už automobilių remontą, 12653,99 Eur - sumokėta už kurą ir dujas, 2734,64 Eur sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 695,08 Eur - sumokėta SODRAI, už 2769,70 Eur įsigyta prekių. Per laikotarpį nuo 2015-02-01 iki 2015-04-30 atskaitingi asmenys gavo 116649,02 Eur pajamų, (pajamos gautos iš kasos, banko sąskaitų), išlaidos sudarė - 210530,44 Eur (105000,00 Eur - suteikta paskola vadovui R. V. (2015-04-15 paskolos sutartis Nr. 15-01), 3600,00 Eur - atsiskaityta už nuomą, 2058,42 Eur - išankstinis apmokėjimas tiekėjams, 2058,42 Eur - apmokėta tiekėjams). Iš pateiktų banko sąskaitų išrašų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014-07-01 iki 2015-01-31 per banko sąskaitas gauta 221473,53 Eur pajamų, išlaidos sudarė - 221476,75 Eur (121401,89 Eur - pervesta atskaitingiems asmenims, 47231,57 Eur - išmokėti atlyginimai, 12948,38 Eur - atsiskaityta tiekėjams, 29524,57 Eur - sumokėta SODRAI, 9128,64 Eur - sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 868,86 Eur - sąskaitos papildymui, 359,63 Eur - banko paslaugos). 2015-02-01 pinigų likutis - 0. Per laikotarpį nuo 2015-02-01 iki 2015-04-30 per banko sąskaitas gauta 121967,15 Eur, išlaidos sudarė - 115813,05 Eur (490,00 Eur - pervesta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 23769,25 Eur - SODRAI, 12559,44 Eur - išmokėti atlyginimai, 11574,37 Eur - atsiskaityta tiekėjams, 67368,00 Eur - pervesta atskaitingiems asmenims, 51,99 Eur - už paslaugas bankui). 2015-04-30 pinigų likutis - 6154,10 Eur. Pagal pateiktą 2014 m. Bendrovės balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą įmonės turtą 133285,15 Eur, iš jo trumpalaikis turtas - 111198,73 Eur. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 55150,89 Eur. Už 2014 metus pardavimo pajamos sudaro 304720,22 Eur, veiklos sąnaudos - 240786,60 Eur, grynasis pelnas (nuostoliai) - 59593,66 Eur pelno. Pagal pateiktą preliminarų Bendrovės balansą už 2015 m. 01-03 mėn. ir pelno (nuostolių) ataskaitą Bendrovės turtas - 187697,00 Eur, iš jo trumpalaikis turtas - 150263,00 Eur. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 88806,00 Eur. Už 2015 m. 01-03 mėn. pardavimo pajamos sudaro 97040,00 Eur, veiklos sąnaudos - 70957,00 Eur, grynasis pelnas (nuostoliai) - 20757,00 Eur pelno. 2014-07-01 Bendrovės debitorinis įsiskolinimas sudarė 21409,49 Eur, kreditorinis įsiskolinimas - 36634,33 Eur (4633,93 Eur - įsiskolinimas IĮ „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), 3680,38 Eur - įsiskolinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), 23891,91 Eur - įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 3692,07 Eur - įsiskolinimas SODRAI, 736,04 Eur - įsiskolinimas kitiems kreditoriams). 2015-04-30 debitorinis įsiskolinimas sudarė 26592,82 Eur, kreditorinis įsiskolinimas - 80802,72 Eur (10499,06 Eur - įsiskolinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), 59361,00 Eur - įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 4550,00 Eur - įsiskolinimas SODRAI, 6392,66 - įsiskolinimas kitiems kreditoriams).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas R. V. paaiškino, kad skola valstybei buvo 53000 Eur, šiuo metu – ji sumažėjo ir sudaro beveik 43000 Eur. R. V. pripažino, nurodė, kad pažeidė mokėjimų eiliškumą ir paaiškino, kad paimdavo grynuosius pinigus iš kasos tam, kad išmokėtų darbuotojams atlyginimus, padengtų savo asmenines paskolas. R. V. kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl skolos išdėstymo, tačiau prašymas buvo atmestas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė L. G. paaiškino, jog patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad įmonė atitinka nemokios įmonės statusą. Buvo kreiptasi dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, tačiau 2015-07-02 priimta neigiama išvada, nes nenustatyta, kad gresia bankrotas, be to, įmonės vadovas suteikė sau paskolą, nors įmonė turi valstybei skolų. Išvadą buvo galima skųsti įstatymo nustatyta tvarka, įmonės vadovas to nepadarė. Pareiškėjo atstovė nurodė, kad yra pagrindas taikyti administracinę atsakomybę.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje dėl įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimo nustatyta administracinė atsakomybė įmonių ir įstaigų administracijos vadovams ar administratoriams už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą; ar kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti.

Įmonių bankroto ir Fizinių asmenų bankroto įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad įmonės kreditoriai (toliau – kreditoriai) – tai turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys, tarp jų: 1) mokesčių, privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėjimo atveju – valstybės institucijos, įpareigotos juos surinkti; 2) darbo užmokesčio nemokėjimo ir dėl darbo santykių atsiradusios žalos neatlyginimo atveju – įmonės darbuotojai (jų įpėdiniai); 3) žalos atlyginimo prievolės dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga perėjimo valstybei Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nustatytais atvejais – Vyriausybės įgaliota institucija; 4) valstybės vardu gautų paskolų ir paskolų, gautų su valstybės garantija, negrąžinimo atveju – Finansų ministerija; 5) fiziniai ir juridiniai asmenys, pardavę žemės ūkio produkciją; 6) kiti kreditoriai. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. V. vadovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorė. Minėto įstatymo 35 straipsnis (Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka) nustato, kad kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais: pirmajame etape pagal šio straipsnio nustatytą eiliškumą tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, o antrajame etape ta pačia eile tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos). Pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe; fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją. Antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių bei kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų; dėl valstybės vardu gautų paskolų ir paskolų, gautų su valstybės garantija. Trečiąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai. Kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Jeigu neužtenka lėšų visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-06-22 skola valstybės biudžetui buvo 48 954,03 Eur. Valstybės biudžeto administratorius yra Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, todėl ji yra R. V. vadovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. V., vykdydamas atsiskaitymus, įmonei neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsikaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, grynuosius pinigus 46200 Lt išmokėjo atskaitingiems asmenims ir 8182,96 Eur sumokėdamas tiekėjams,12664,72 Eur atsiskaitymui už automobilių remontą. Tokiu būdu įmonės vadovas R. V. pažeidė trečios mokėjimų eilės kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – teises. R. V. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio l dalį.

R. V. padarė vieną administracinį teisės pažeidimą, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, srityje. Jis 2013 m. rugsėjo 25 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už nusikalstamą bankrotą ir aplaidų apskaitos tvarkymą, pagal 209 straipsnį, 223 straipsnio 1 dalį; 2014 m. spalio 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už mokesčių vengimą, pagal BK 219 straipsnio 2 dalyje, 2013 m. balandžio 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu nubaustas už nelegalų darbą, pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį. R. V. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, turi šeimą. Jis prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir ši aplinkybė pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. R. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, vadovaudamasis ATPK 20 straipsniu, 30 straipsniu, 30² straipsnio 1 ir 2 dalimis, 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu, R. V. skiria ATPK 50⁶ straipsnio l dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 293 straipsniu, teismas

nutarė:

R. V. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio l dalyje, ir skirti jam 1448 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos numerį A2.2.-3824-795/2015 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.