- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-10
- Bylos Nr.
- eB2-523-1042/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00117-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aleksandras Rusakas
- Pareiškėjas
- J. K.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aleksandras Rusakas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos J. K. prašymą dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo bankrutuojančios akcinės bendrovės (toliau BAB) „Š.“ bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja J. K. prašė patvirtinti jos 772,00 Eur kreditorinį reikalavimą. Teigė, kad nebuvo išmokėti dividentai.
2. BAB „Š.“ nemokumo administratorius J. V. prašė prašymo netenkinti. Nurodė, kad informavo J. K., kad jos prašymas įtraukti į kreditorių sąrašą yra su trūkumais. Tvirtino, kad J. K. pateiktas reikalavimas neatitinka Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41 straipsnio 1 dalies nustatytų reikalavimų, nėra aiškus, todėl kreditorei nepateikus pakankamai dokumentų, nėra pagrindo tenkinti prašymo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos J. K. prašymas dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo atmestinas.
3. Lietuvos Respublikos juridinio asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo.
4. Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio ir/ar eilės nustatymas yra svarbus sklandžiam bankroto proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai, todėl siekiant įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-798/2022).
5. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima išvada, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Taigi, teismas turi pareigą imtis priemonių, kad nebūtų patvirtinti nepagrįsti kreditorių reikalavimai ir būtų apsaugoti tiek visų kreditorių, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesai. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-435-910/2022).
6. Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas, be kita ko, reiškia, kad jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010).
7. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Jeigu šalis slepia arba atsisako pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant ir nepalankiausius jai faktus, kuriuos tas įrodymas būtų patvirtinęs.
8. Nors pareiškėja prašė patvirtinti jos 772,00 Eur kreditorinį reikalavimą, ji neužpildė administratoriaus išsiųsto prašymo dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą ir jo nepasirašė, nekonkretizavo asmens, kurio asmens vardu teikė prašymą, nebendradarbiavo su nemokumo administratoriumi. Akivaizdu, kad negalima tinkamai identifikuoti, kokiu pagrindu ir kokio asmens reikalavimą pareiškėja prašo patvirtinti.
9. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pareiškėja konkrečiai nesuformulavo reikalavimų, prašymo nepasirašė ir nepateikė reikalavimų pagrindimo dokumentų, dėl to pareiškėjos prašymas netenkintinas (JANĮ 41 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41–42 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, teismas
nutaria:
Atmesti pareiškėjos J. K. prašymą.
Nutartis per septynias dienas nuo priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.