Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Vaidai Kriaučiūnaitei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui O. M., kaltinamajam D. K., jo gynėjui advokatui R. B., nukentėjusiojo E. B. atstovei pagal įstatymą - motinai L. B., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis 8 klasių išsilavinimą, Kudirkos Naumiesčio V. K. gimnazijos (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, administracine tvarka nebaustas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d., padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. 2014 m. spalio 6 d., apie 11 valandą 40 minučių, Vytauto gatvėje, Kudirkos Naumiestyje, Šakių rajone, prie V. Kudirkos gimnazijos, pertraukos tarp pamokų metu, būdamas nepilnamečiu, gim. (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su savo nepilnamečiu sūnėnu K. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuris dėl amžiaus nėra nusikaltimo subjektu, spyrė mažamečiui E. B., gim. (duomenys neskelbtini) į kojas ir kitas kūno vietas, po to laikė rankomis E. B., o tuo metu K. R. smūgiavo rankomis ir kojomis E. B., tuo sukeliant jam fizinį skausmą, o dėl odos nubrozdinimų ir poodinės kraujosruvos šlaunyje, odos nubrozdinimo nosyje padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis D. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad išėjo per pertrauką į lauką ir pamatė vaiką. Jis sakė, kad metė iš giliuko į akį. Ne pirmas kartas buvo, todėl nesusivaldė. Parodė, kad nukentėjusysis mažesnis už jį. Mano, kad kitą kartą susivaldys, galėjo pasakyti žodžiu. Nurodė, kad smūgių beveik nedavė, tik su ranka ir viskas. Iš pradžių paklausė ar jis mušė K. R., kai pasakė, kad mušė, jis jį paėmė, palaikė dar, sudavė vieną smūgį į ranką. Tada pakvietė K. R., pasakė jam, kad spirtų. Jis spyrė. Paskui pas direktorių bendravo su nukentėjusiuoju. Nurodė, kad jis pats nukentėjusiajam nespyrė, jis tik laikė. Nurodė, kad K. R. gal 7 metai, o nukentėjusysis į septintą klasę eina, tačiau, jis nežino kiek nukentėjusiajam metų. Gailisi, žino, kad negerai padarė. Nurodė, kad yra teisme kita byla dėl vagystės. Sutinka su civiliniu ieškiniu. Gali atlyginti per mėnesį. Nurodė, kad iki šiol niekas neprašė civilinio ieškinio atlyginti, tačiau jaučia pareigą, kad reikia atlyginti. Taip pat nurodė, kad buvo nuėję pas nukentėjusiojo mamą, bet juos išvijo iš kiemo. Prašė duomenų kur galima pervesti pinigus, bet nedavė, todėl iki šiol žalos neatlygino. Kaltinamasis savo nusikalstamą veiką vertina neigiamai. Išvadas padarė. Nukentėjusiojo neatsiprašė, nes nebuvo sutikęs. Savo pajamų, turto neturi, todėl dabar atlyginti žalos negali.

Kaltinamojo D. K. atstovė pagal įstatymą – motina V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad kol mokinasi kaltinamasis žalos neatlygins per mėnesį. Jis pasakė, kad jis padarė, jis ir atlygins. Nurodė, kad sūnus jai geras, namie nedaro nieko blogo. Jis gynė savo sesers vaiką. Mokintis tingi. Į pamokas išeina, bet kur jis būna nežino. Nurodė, kad vaiką išprovokavo. Neginčija, kad reikia atlyginti žalą, tačiau nežino kur nukentėjusieji gyvena.

Po kaltinamojo ir jo atstovės pagal įstatymą apklausos nustatyta, kad kaltinamasis D. K. pripažįsta savo nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, todėl byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, D. K. kaltę įrodo: pranešimas prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (b. l. 1-2), protokolas – pareiškimas (b. l. 3), specialisto išvada Nr. G 340/14(10), iš kurios matosi, kad E. B. padaryta odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimai nosyje, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktai, pavyzdžiui ranka, kumščiu, koja ir panašiai, mažiausiai dviejų smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje, galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu būdu, 1-3 paros iki tyrimo pradžios (b. l. 6), išrašas iš medicininių dokumentų (b. l. 7), liudytojos L. B. apklausos protokolas (b. l. 8), liudytojos L. B. papildomas apklausos protokolas (b. l. 11), nutarimas pripažinti civiliniu ieškovu (b. l. 13), E. B. apklausos protokolas (b. l. 15), nutarimas pripažinti E. B. nukentėjusiuoju ( b. l. 16), Šakių rajono Kudirkos Naumiesčio V. Kudirkos gimnazijos informacija apie kilusį konfliktą (b. l. 18), pranešimas apie įtarimą (b. l. 25), įtariamojo D. K. apklausos protokolas (b. l. 26) bei kiti baudžiamojoje byloje surinkti duomenys.

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo D. K. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d., kadangi kaltinamasis spyrė mažamečiui E. B., gim. (duomenys neskelbtini), į kojas ir kitas kūno vietas, po to laikė rankomis E. B., o tuo metu K. R. smūgiavo rankomis ir kojomis E. B., tuo sukeliant jam fizinį skausmą, o dėl odos nubrozdinimų ir poodinės kraujosruvos šlaunyje, odos nubrozdinimo nosyje padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismo posėdžio metu buvo nurodoma, kad yra galimybė taikant BK 93 str. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės D. K., tačiau teismas nesutinka su tokiu įstatymo taikymu. Aukščiausiasis Teismas pagal formuojamą praktiką yra nurodęs, kad pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atkreiptinas dėmesį į tai, kad BK 93 straipsnyje įtvirtinta nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką teismų praktikoje suprantama nevienodai. Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką, išaiškino, kad pagal BK 93 straipsnį asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad svarstant klausimą, ar asmuo nusikalto pirmą kartą, būtina turėti galvoje, jog ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir leidžia teigti, kad asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs, pvz.: nors asmuo padarė dvi pakartotines veikas, tačiau dėl pirmosios suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas; asmuo už anksčiau padarytą nusikaltimą buvo nuteistas, tačiau teistumas yra išnykęs ar panaikintas; asmuo anksčiau buvo nuteistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą ir atliko paskirtą bausmę; asmuo anksčiau buvo nuteistas už nusikalstamą veiką ir nors bausmės neatliko, tačiau suėjo apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas; asmuo atleistas nuo visos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pritaikius jam amnestiją arba suteikus malonę; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už ankstesnę veiką BK 36, 37, 39, 391, 93 straipsnių numatytais pagrindais; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu ir nėra duomenų, kad jis per vienerius metus padarytų nusikalstamą veiką ar be pateisinamų priežasčių nevykdytų teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų bei tvarkos; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir nėra duomenų, kad jis laidavimo metu būtų padaręs naują nusikalstamą veiką, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. gegužės 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008).

Taigi pagal suformuotą Aukščiausiojo Teismo praktiką D. K. negali būti laikomas padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą, atitinkamai jam negali būti taikomos BK 93 str. nuostatos. D. K. 2015 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu yra nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. 1 metų laisvės apribojimo. Apkaltinamasis nuosprendis yra priimtas dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, kurie buvo įvykdyti 2015 m. sausio mėn. Vadinasi, D. K. įvykdė nusikalstamus veiksmus 2014 m. spalio 6 d. ir 2015 m. sausio mėn. Šios nusikalstamos veikos nėra tęstinės, jos nesudaro idealiosios sutapties, kas leidžia daryti išvadą, kad pagal teismų praktiką nėra galimybė aiškinti, jog D. K. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, kas eliminuoja galimybę taikyti BK 93 str.

Skiriant nepilnamečiui kaltinamajam D. K. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., bei bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 91 str., tai yra: į nusikalstos veikos pobūdį, – padarytas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltinamojo asmenybę, į jo socialinį statusą ? nusikaltimo padarymo metu neteistas, administracine tvarka nebaustas, bylos duomenimis charakterizuojamas neigiamai – elgesys pamokų metu kartais būna įžūlus, ne visada ateina joms pasiruošęs, kurias būna ir praleidžia be pateisinamos priežasties; į elgesį po nusikalstamos veikos įvykdymo – nukentėjusiojo atsiprašė, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, kitų neteisėtų veiksmų nenustatyta. Taip pat teismas turi įvertinti tai, kad D. K. auga daugiavaikėje šeimoje, kurioje vaikus augina tik viena mama, buitinės ir materialinės sąlygos yra patenkinamos. Gimnazijos pateiktoje charakteristikoje nurodoma, kad mama susirinkimuose nesilanko, vaikui yra daug kas leidžiama, kas prasilenkia su mokinio ir nepilnamečio taisyklėmis. Šios aplinkybės parodo, kad kaltinamojo šeimoje nėra kreipiamas pakankamas dėmesys vaikų auklėjimui ir vertybių puoselėjimui, išaiškinimui apie netinkamo elgesio pasekmes. Šie šeimos trūkumai akivaizdžiai turi įtakos vaiko asmenybės formavimuisi bei jo poelgiams.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovaudamasis teisine sąmone teismas turi tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, siekti, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir kad būtų pasiekti bausmės tikslai. BK 140 str. 3 d. numatytos bausmės yra areštas arba laisvės atėmimas, tačiau teismas laiko, kad net ir trumpalaikis laisvės atėmimas, nebus teisinga bausmė skirtina nepilnamečiui, nes D. K. šiuo metu moksleivis, tad laisvės atėmimas apribotų jo socialinį gyvenimą ir galimybes toliau mokytis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, į tai, kad po priimtų sprendimų dėl jo veiksmų, negauta duomenų dėl jo neteisėtų poelgių, teismas laiko, kad bausmės tikslai geriausiai bus pasiekti paskiriant laisvės apribojimo bausmę, tad būtina taikyti BK 54 str. 3 d. ir paskirti švelnesnę negu sankcijoje numatyta bausmė. Esant nurodytoms aplinkybėms, nepilnamečiui kaltinamajam D. K. skirtina laisvės apribojimo bausmė, mažesnės nei straipsnio sankcijose numatytas bausmės dydžio vidurkis – 1 metai, paskiriant Lietuvos Respublikos BK 48 str. 6 d. 1 ir 3 p. numatytus įpareigojimus. Byla išnagrinėta sutrumpintų įrodymų būdu, tad taikytina BK 64¹ str. ir paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su 2015 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

Byloje yra pareikštas L. B. civilinis ieškinys 100 Eur (vieno šimto eurų) sumai. Teismas laiko, kad L. B. reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas ir atitinkamai už padarytą žalą priteisiant 100 Eur (vieno šimto eurų) sumą iš kaltinamojo D. K..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 82 str., 93 str., Lietuvos Respublikos BPK 273 str., 297-298 str., 303-308 str., teismas

nusprendžia:

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą laikotarpiu būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; mokytis, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą laikotarpiu būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; mokytis, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2015 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą laikotarpiu būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; mokytis, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti pagal 2015 m. gegužės 14 d. nuosprendį atliktos bausmės laiką.

Civilinio ieškovo L. B. civilinį ieškinį tenkinti ir iš D. K. priteisti 100 Eur (vieną šimtą eurų) turtinei žalai atlyginti L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nepilnamečiui D. K. neturint turto, ar uždarbio, kurio pakaktų nusikaltimu padarytai žalai atlyginti, priteisti 100 Eur (vieno šimo Eur) iš civilinės atsakovės V. K.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.