Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Arvydo Martinavičiaus ir Rasos Milvydaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. K. skundą atsakovei Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

4. Pareiškėjui, atsakovei, trečiajam suinteresuotam asmeniui 2025 m. kovo 10 d. teismo pranešimais tinkamai pranešta apie rašytinio proceso tvarka paskirto nagrinėti teismo posėdžio datą, vietą ir laiką. Pareiškėjas skundu prašė, o atsakovė nepateikė prieštaravimų dėl skundo nagrinėjimo teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, todėl administracinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 78 straipsnio 6 dalis, 77 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

5. Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2024 m. birželio 19 d. Sprendimo1, kuriuo buvo nuspręsta pareiškėjui neatidėti PPKT, bei Ministerijos 2024 m. liepos 22 d. Sprendimo2, kuriuo paliktas nepakeistas Sprendimas1, teisėtumo ir pagrįstumo.

6.1. pareiškėjas, 2024 metais įrašytas į nuolatinės PPKT šauktinių sąrašą (108 b. l.), 2024 m. gegužės 9 d. Tarnybos Vilniaus regioniniam karo prievolės ir komplektavimo skyriui pateikė prašymą atidėti tarnybą (63-67 b. l.). Prašyme pareiškėjas nurodė, kad būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu tarnybą atliktų kitu metu, nes: 1) baigė Vilniaus universiteto bakalauro studijas ir svarsto galimybę tęsti Strateginio informacinių sistemų valdymo, Verslo procesų valdymo magistro studijas; 2) dirba skaitmeninių technologijų įmonėje UAB „360 Mind“, kur jo darbo indėlis yra labai svarbus ir esminis, nes jo vykdomos Konversijų optimizavimo vadovo darbo funkcijos yra išskirtinės, specifinės, lemiančios įmonės veiklą ir todėl jį įmonei būtų ypač sunku pakeisti ir įmonė susidurtų su veiklos, finansinio stabilumo ir augimo sunkumais bei sunkumais surasti pakaitinį darbuotoją į jo vietą pareiškėjo PPKT atlikimo metu, nes tokių specialistų darbo rinkoje yra didelis trūkumas; 3) jam reikėtų 6 mėnesių laikotarpio apmokyti pakaitinį darbuotoją; 4) yra suplanuoti darbdavio apmokami kvalifikacijos kėlimo mokymai, į kuriuos jis negalėtų nuvykti, o dėl to įmonė patirtų finansinius nuostolius bei pats pareiškėjas, negalėdamas sekti jo profesinės srities naujienų, rinkos tendencijų, kelti kvalifikacijos, praras konkurencinį pranašumą; 5) dirba labai gerai apmokamą darbą ir siekia už gaunamą 5000 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį susitaupyti pradiniam būsto įnašui, kad gautų būsto paskolą ir įsigytų nuosavą būstą, turimiems automobilio finansinio lizingo 23 200 Eur finansiniams įsipareigojimams išmokėti iki 2027 m., planuojamo pradėti verslo finansiniam kapitalui sukaupti, padėti finansinės pagalbos reikalingai mamai ir komunaliniams mokesčiams sumokėti; 2024 m. labai svarbūs pareiškėjo profesinei karjerai, verslui pradėti, dėl PPKT nutraukus verslą, jo galimybės būtų labai miglotos, o verslui bankrutavus, neigiamos pasekmės būtų dar skaudesnės – būtų sugadinta pareiškėjo finansinė istorija ir reputacija. Prašymą pareiškėjas grindė Automobilio lizingo sutartimi, pavedimais apie finansinę paramą mamai, darbdavės 2024 m. gegužės 6 d. UAB „360 Mind“ raštu-prašymu, 2023 m. vasario 10 d. ir 2023 m. spalio 31 d. darbo sutartimis, išsilavinimą ir asmens tapatybę, giminystės ryšį patvirtinančiais dokumentais (68-89 b. l.). 2024 m. birželio 3 ir 19 d. pareiškėjas patikslino duomenis dėl planuojamų studijų fakto ir kvalifikacijos tobulinimo kursų trukmės, kainos bei nepateikė Tarnybos Atrankos komisijos iki 2024 m. birželio 21 d. prašytų pateikti pareiškėjo dalyvavimo šiuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose faktą patvirtinančių dokumentų bei magistro studijų su universitetu sutarties (103, 128 b. l.).

6.2. Tarnybos Atrankos komisija priėmė 2024 b. birželio 19 d. Sprendimą1, kuriame nurodė, kad neturi pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja tarnybos atidėjimo pagrindai pagal KPĮ 15 straipsnio 1 dalies 14 punktą, todėl nusprendė pareiškėjui neatidėti PPKT. Iš Sprendimo1 turinio matyti, kad spręsdama pareiškėjo individualią situaciją dėl galimybės atidėti PPKT Tarnybos Atrankos komisija detaliai išanalizavo bei argumentuotai pasisakė dėl pareiškėjo prašyme ir jo prieduose nurodytų sukurtų darbo santykių su UAB „360 Mind“, jo profesinės patirties bei profesinės kvalifikacijos, gaunamų pajamų iš darbo santykių, sukurtų finansinių įsipareigojimų, šeimos interesų apsaugos, planuojamo įsigyti būsto, planuojamų tęsti magistro studijų bei profesinės kvalifikacijos kėlimo kursų, komercinės-ūkinės veiklos vykdymo (verslo įkūrimo), tarnybos atlikimo kitu metu (po 6 mėnesių) aspektų, kuriais pareiškėjas grindė neproporcingai didelės žalos kilimo (atsiradimo) dėl PPKT atlikimo aplinkybę (95-102 b. l.).

6.3. Tarnybos 2024 m. birželio 20 d. siuntimu Nr. 7508 pareiškėjas pasiųstas 2024 m. rugsėjo 5 d. į Lietuvos kariuomenės karinę medicinos ekspertizės komisiją sveikatos tikrinimo dėl tinkamumo priimant į PPKT (125 b. l.).

6.5. Ministerija, atsižvelgusi į pareiškėjo skundą, 2024 m. liepos 22 d. Sprendimu2 motyvuotai nurodė ir konstatavo, jog: 1) iš ginčijamo Sprendimo1 ir pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, kad Tarnybos Atrankos komisija atsižvelgė į visas pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes ir įvertinusi galimai kilsiančios žalos dydį KPĮ 15 straipsnio 1 dalies 14 punkto taikymo aspektus; 2) atsižvelgus į nurodytus skundo motyvus bei teisinį reglamentavimą priėjo išvados, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra išskirtinio pobūdžio, jog labiau susijusios su įprastais nepatogumais paskirtam atlikti PPKT asmeniui, negu su neproporcingai didelėmis neigiamomis pasekmėmis, pareiškėjas neįrodė tokio pobūdžio žalos asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kuri būtų neproporcingai didesnė už LR Konstitucijoje numatytą pareigą atlikti karo tarnybą ir kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas PPKT atliktų kitu metu; 3)Tarnybos Atrankos komisija tinkamai taikė jos kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus, nagrinėjimo procedūrų nepažeidė, ginčijamas Sprendimas1 yra pakankamai motyvuotas, išsamus, nurodytos aplinkybės pagrįstai nepripažintos galinčiomis sukelti neproporcingai didelę žalą pareiškėjo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, todėl nutarė Sprendimą1 palikti nepakeistą (90-94 b. l.).

7. LR Konstitucijos 139 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo yra kiekvieno LR piliečio teisė ir pareiga (1 dalis); įstatymo nustatyta tvarka LR piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą (2 dalis). Aiškindamas šią LR Konstitucijos nuostatą, LR Konstitucinis Teismas 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarime, be kita ko, yra konstatavęs, kad LR Konstitucijos 139 straipsnio 2 dalyje yra numatyta pareiga atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, tačiau LR Konstitucijoje expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nėra nustatytos visos galimos karo tarnybos rūšys, privalomosios karo tarnybos formos, reikalavimai karo tarnybos subjektams; LR Konstitucijoje taip pat expressis verbis nėra įtvirtinta pareiga atlikti tokią privalomąją karo tarnybą, kuri įstatymuose įvardyta kaip privalomoji pradinė karo tarnyba; nustatyti krašto apsaugos sistemos organizavimą LT Konstitucijoje pavesta įstatymų leidėjui; taigi LR Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų leidėjo prerogatyva paisant LR Konstitucijos normų ir principų nustatyti krašto apsaugos sistemos, inter alia (be kita ko) karo tarnybos, reguliavimą. Paminėtame nutarime LR Konstitucinis Teismas konstatavo ir tai, kad įstatymais reglamentuodamas krašto apsaugos sistemos organizavimo, inter alia karo tarnybos, santykius įstatymų leidėjas turi gana plačią diskreciją; jis įstatymu gali nustatyti karo tarnybos rūšis, privalomosios karo tarnybos formas, amžiaus, sveikatos ir kitus reikalavimus karo tarnybos subjektams, karo tarnybos atlikimo tvarką, atleidimo nuo privalomosios karo tarnybos sąlygas, susijusias su aplinkybėmis, dėl kurių piliečiai negali atlikti tokios tarnybos (amžius, sveikatos būklė ir kt.).

8. KPĮ nustatyta: nuolatinė PPKT – nepertraukiama, privalomoji pradinė karo tarnyba, kurią atlikdamas karo prievolininkas įgyja pagrindinį karinį parengtumą, pasirengia veikti karinio vieneto sudėtyje (KPĮ 2 straipsnio 15 dalis). Vadovaujantis KPĮ 5 straipsnio 2 ir 3 dalimis, karo prievolininkai į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo šaukiami nuo 18 iki 23 metų (įskaitytinai), o raštu pareiškę norą, nuo 18 iki 38 metų (įskaitytinai). Karo prievolininkai, kuriems nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba atidėta individualia tvarka šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, į šią tarnybą, pasibaigus šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytoms aplinkybėms, šaukiami iki 26 metų (įskaitytinai), bet ne ilgiau kaip iki kitų kalendorinių metų pabaigos po šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų aplinkybių (KPĮ 5 straipsnio 2 dalis). Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos trukmė – 9 mėnesiai (KPĮ 5 straipsnio 3 dalis).

9. KPĮ 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privalomoji pradinė karo tarnyba karo prievolininkams individualia tvarka atidedama: ne vyresniems kaip 21 metų bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo mokyklų mokiniams (KPĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas); aukštųjų mokyklų studentams – vieną kartą vienam studijų laikotarpiui pagal pirmosios pakopos (profesinio bakalauro ir bakalauro) studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal antrosios pakopos studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal laipsnio nesuteikiančią studijų programą, pagal studijas doktorantūroje (KPĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka, jei atliekantiems privalomąją pradinę karo tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas privalomąją pradinę karo tarnybą atliktų kitu metu (KPĮ 15 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

10. Karo tarnybos atidėjimo KPĮ 15 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatytu atveju tvarką nustato Tvarkos aprašas. Tvarkos aprašo 5 punkte nustatyta, karo prievolininkas, manydamas, kad jam atliekant tarnybą bus padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas tarnybą atliktų kitu metu, gali pateikti Tarnybai ar jos teritoriniam padaliniui prašymą atidėti tarnybą.

11. Tvarkos aprašo 6 punkte nustatyta, kad karo prievolininkas turi pagrįsti prašyme nurodytą galimą neproporcingai didelę žalą, įrodyti, jog šios žalos būtų išvengta, jei karo prievolininkas tarnybą atliktų kitu metu, ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Tvarkos aprašo 15 punkte nustatyta, kad prašymus ir pranešimus nagrinėja Tarnybos Atrankos komisija, kurios sudėtį ir nuostatus tvirtina Lietuvos kariuomenės vadas ar jo įgaliotas asmuo.

12. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad teisės aktuose neįtvirtina baigtinio sąrašo atvejų, kurie būtų pagrindas dėl karo prievolės atlikimo galinčią kilti žalą pripažinti neproporcingai didele karo prievolininko asmeniniams ar visuomeniniams interesams, ir kurios galima išvengti, jeigu karo tarnybą būtų atliekama kitu metu. Todėl pagrindas atidėti ar atsisakyti atidėti PPKT yra vertinamas atskirai kiekvienu individualiu atveju. Ir tik įvertinus esamas faktines aplinkybes, sprendžiama, ar karo tarnybos atlikimas konkrečiu metu galėtų daryti tokio intensyvumo neproporcingą žalą karo prievolininko asmeniniams ar visuomeniniams interesams, ir kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas PPKT atliktų kitu metu. Taigi, darytina išvada, kad karo prievolininkas, teikdamas prašymą atidėti karo tarnybą, turi aiškiai nurodyti, jog nuolatinės PPKT atlikimas sukels neproporcingai didelę žalą jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams ir, be kita ko, įrodyti, kad PPKT atliekant kitu metu, žalos bus išvengta, t. y. pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Diskrecijos teisė nuspręsti, ar tokios žalos pobūdis yra toks, kuris galėtų nusverti konstitucinę karo prievolininko pareigą atlikti karo tarnybą, palikta Tarnybai.

13. LVAT savo praktikoje nurodo, kad karo prievolininkas, teikdamas prašymą atidėti karo tarnybą, turi įrodyti dvi aplinkybes – jog nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimas sukels neproporcingai didelę žalą ir tarnybą atliekant kitu metu, žalos bus išvengta. Atkreipia dėmesį, kad nors nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimas gali sukelti tam tikrų nepatogumų, tačiau šie nepatogumai ir patiriama žala turi būti vertinami atsižvelgiant į konstitucinę karo prievolės pareigą, valstybės gynybos interesus ir padidėjusią grėsmę šiems interesams (LVAT 2021 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-429-556/2021).

14. Pareiškėjas skunde savo asmeninius interesus, kuriems kils neproporcingai didelė žala dėl PPKT atlikimo grindžia tuo, jog atlikdamas PPKT jis negalės įgyvendinti asmeninių ateities planų, kurie yra susiję su mokslais magistro studijose, profesinės kvalifikacijos kėlimu, darbo, verslo steigimo bei turimų asmeninių finansinių įsipareigojimų vykdymo, paramos mamai teikimo tikslais: t. y. iš esmės pareiškėjas įrodinėjo, jog iki 2024 m. gruodžio mėn. neatidėjus PPKT jis patirtų asmeninę žalą reputacine, išsilavinimo, kvalifikacijos, profesine ir finansine prasme. O taip pat įrodinėjo, kad, neatidėjus jo PPKT, kiltų žala ir jo darbdavės UAB „360 Mind“ turtiniams bei veiklos tęstinumo užtikrinimo, o taip pat mamos turtiniams interesams (teismo pastaba: detaliai aptarta šio teismo sprendimo 6.1. papunktyje todėl nebekartojama).

15. Teismas pažymi, jog asmuo, teikdamas prašymą atidėti PPKT, turi motyvuotai pagrįsti priežastinį ryšį, atsirandantį tarp pašaukimo atlikti privalomąją karo tarnybą, žalos atsiradimo bei šios žalos išvengimo atliekant PPKT kitu metu. Visgi nagrinėjamu individualiu atveju pareiškėjo nurodytos (aukščiau įvardintos) aplinkybės nėra išskirtinio pobūdžio, o labiau susijusios su įprastais nepatogumais paskirtam atlikti nuolatinę PPKT asmeniui negu su neproporcingai didelėmis neigiamomis pasekmėmis.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pareiškėjas turi įsipareigojimų pagal sudarytą darbo sutartį ir galimai yra itin aukštos kvalifikacijos, vykdantis svarbias darbo funkcijas darbuotojas, šiuo metu neleidžia konstatuoti didelę žalą jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams ateityje ir tuo pagrindu tenkinti pareiškėjo prašymą dėl karo tarnybos atidėjimo, nes karo prievolininkas, žinodamas apie būsimą 9 mėnesius trunkančią PPKT, pats sprendžia dėl galimų nuostolių minimizavimo ir prisiimtų įsipareigojimų modifikavimo. Pažymėtina, kad pareiškėjas darbinius įsipareigojimus prisiėmė būdamas tokio amžiaus, kai jis galėjo būti šaukiamas atlikti PPKT, todėl nagrinėjamu atveju jis turėjo įvertinti savo veiksmus ir galimai kilsiančias rizikas pradėdamas darbą įmonėje UAB “360 Mind”. Pareiškėjo elgesio sukeltos pasekmės (negalėjimas tęsti darbų/projektų, profesinės kvalifikacijos, konkurencingumo darbo rinkoje ir reputacijos sumažėjimas) nelaikytinos tiek didele žala asmeniniams interesams, jog galėtų sąlygoti PPKT atidėjimą. Be to, KPĮ 15 straipsnio 1 dalies 14 punkto nuostatos saugo tik karo prievolininko asmeninius arba visuomeninius interesus, bet ne ūkio subjekto (šiuo atveju – UAB „360 Mind“) finansinius interesus, todėl tiek pareiškėjo skunde, tiek UAB „360 Mind“ rašte-prašyme nurodyti ūkio subjekto galimi nuostoliai, susiję su pareiškėjo laikinu darbo santykių sustabdymu dėl PPKT (galimi įmonės veiklos sutrikimai, pakaitinio darbuotojo radimo bei apmokymo problematika), nėra prilyginami neproporcingai dideliam visuomeninių interesų pažeidimui. Be to, nors tvirtinama, jog pareiškėją PPKT atlikimo laikotarpiu įmonei būtų sunku pakeisti pakaitiniu darbuotoju, tačiau į bylą nebuvo pateikta nei vieno objektyvaus įrodymo apie pareiškėjo nepakeičiamumą darbovietėje, kas sąlygotų ūkio subjekto negalėjimą įgyvendinti vykdomų projektų ir/ar finansinius nuostolius, turinčių įtakos visuomeninių interesų pažeidimui. Pažymėtina, kad tik egzistuojant tokio masto žalai, kuri darytų realią įtaką visuomeninių interesų pažeidimui, būtų galima konstatuoti šių interesų pažeidimą. Darbo veiklos organizavimo prerogatyva yra juridinio asmens pareiga, o ne jame darbo santykių pagrindu veikiančių darbuotojų atsakomybė.

17. Paminėtina ir tai, kad pagal KPĮ 40 straipsnio 1 dalį karo prievolę atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai įstatymų nustatyta tvarka atleidžiami nuo darbo, dirbantys pagal darbo sutartį ar valstybės tarnyboje, arba studijų aukštojoje mokykloje, garantuojant jiems darbo vietą, pareigas ar studijų vietą, taip pat jų prašymų pagrindu atidedamas pagal būsto kreditavimo sutartį suteikto kredito dalies įmokų mokėjimas nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos metu. Taigi aplinkybės, kad pareiškėjas PPKT atlikimo metu negalės atlikti savo darbinių funkcijų ir / ar praras kvalifikaciją, savaime nėra pagrindas atidėti karo tarnybą.

18. Pabrėžtina, kad aplinkybės, kurios leistų atidėti karo tarnybą dėl neproporcingai didelės žalos, turi būti suprantamos kaip svarbios ne tik paties pareiškėjo ar jo darbdavio, bet ir turėtų objektyviai egzistuoti, t. y. neproporcingai didelė žala galėtų būti konstatuojama esant atitinkamiems faktams (įrodymams), kuriuos būtų galima vertinti ir iš kurių būtų galima spręsti, jog dėl pašaukimo atlikti karo tarnybą, prievolininkas patirtų tokią žalą, kuri nepataisomai neigiamai paveiktų jo (jo artimųjų) padėtį, iš esmės neigiamai pakeistų gyvenimo sąlygas, keltų realų pavojų jo (jo artimųjų) sveikatai, gyvybei ir pan., o darbdavys turėtų patirti tokią žalą, kurią būtų galima vertinti per visuomeninių interesų prizmę.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo argumentai neleidžia konstatuoti didelės žalos jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams ateityje ir tuo pagrindu tenkinti pareiškėjo prašymą dėl PPKT atidėjimo. Kaip jau buvo minėta, karo prievolininkas, žinodamas apie būsimą 9 mėnesius trunkančią karo tarnybą, pats sprendžia dėl galimų nuostolių minimizavimo ir prisiimtų įsipareigojimų modifikavimo. Šiuo atveju pareiškėjas neįrodė, kad 9 mėnesius atliekant karo tarnybą, jam galėtų būti padaryta neproporcingai didelė jo nurodoma žala asmeniniams ar visuomeniniams interesams.

20. Tiek Prašyme, tiek skunde teismui nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas ateityje planuoja tęsti magistro studijas, taip pat nesuponuoja neproporcingai didelės žalos atsiradimo dėl PPKT pareiškėjo atžvilgiu, kadangi byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, jog Tarnybai pareikalavus pareiškėjo pagrįsti šių mokymosi aplinkybių realumą (pateikti su universitetu sudarytą studijų sutartį), pareiškėjas jų nepateikė. Taigi iš subjektyvių prielaidų, teorinių pasvarstymų ir menamų aplinkybių nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas realiai prašytu atidėti PPKT laikotarpiu bus aukštosios mokyklos studentas ir mokysis magistro studijose ar PPKT atlikimas sudarytų realias kliūtis planuojamus mokslus pareiškėjui pradėti ir pabaigti atlikus PPKT. Be kita ko, iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų į bylą, taigi ir net iki bylos iškėlimo teisme vis dar jokiose magistro studijose nestudijavo.

21. Iš ginčijamų Sprendimo1 ir Sprendimo2 turinio matyti, kad buvo įvertintos visos pareiškėjo nurodomos faktinės aplinkybės dėl galimų patirti nepatogumų, išanalizuotos ir pateiktas išsamus jų vertinimas, tačiau, nesant objektyvių pagrindų, nenustatytas tarnybos atidėjimo pagrindas, numatytas KPĮ 15 straipsnio 1 dalies 14 punkte. Ginčijami sprendimai yra pakankamai motyvuoti, aiškūs, juose yra atliktas faktinių aplinkybių vertinimas, išdėstytas ir pritaikytas ginčo situacijai aktualus teisinis reglamentavimas, o todėl pagrindo konstatuoti jų neatitikimą LR viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimams taip pat nėra.

22. Nors pareiškėjas skundu tvirtino, jog Ministerija Sprendime2 neįvertino pareiškėjo nurodytos planuojamų magistro studijų aplinkybės bei specifinę jo situaciją darbe UAB „360 Mind“ lemiančių aplinkybių, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo su šiais argumentais sutikti ir juos atmeta, kadangi susipažinus su Sprendimo1 ir Sprendimu2 turiniu matyti, jog Sprendimu1 šios aplinkybės buvo detaliai tirtos (rinkti papildomi duomenys) ir motyvuotai įvertintos, o Sprendimu2 Ministerija vertino Sprendimo1 teisėtumą ir pagrįstumą, o ne nagrinėjo pareiškėjo prašymą iš naujo, todėl vien tai, jog Sprendime2 Ministerija pareiškėjo galimo profesinės kvalifikacijos (apimančios ir mokslo žinių, profesijos, specialybės aspektus) netekimo ir neįgijimo aspektus aptarė siaurai, t. y. neaprašė pareiškėjo prašyme įvardintos ir Sprendime1 išanalizuotos bei įvertintos galimų magistro studijų aplinkybės atskirai, nereiškia, jog Ministerija Sprendimo1 pagrįstumo ir teisėtumo šiuo aspektu nepatikrino ir neįvertino bei tai nelemia Sprendimo2 neteisėtumo.

23. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo interesas tęsti darbinius santykius, susikurti finansinį stabilumą sau ir artimiesiems nėra absoliutus ir turi būti vertinamas kitų konstitucinių pareigų kontekste. Priešingu atveju, būtų paneigta konstitucinė pareiga atlikti karo tarnybą visiems karo prievolininkams, kurie turi nuolatinį darbą at finansinių interesų. Konstitucinė pareiga ginti valstybę priskiriama prie viešojo intereso, o viešojo intereso institutas pabrėžia kolektyvinio intereso pirmumą prieš individualių subjektų interesus. Būtina pažymėti, kad privalomosios karo tarnybos atidėjimo pagrindas yra individualiai konstatuojamas neproporcingai didelės žalos pareiškėjo interesams atsiradimas, jeigu karo prievolininkas karo tarnybą atliktų šaukimo metu, o tokios žalos būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas privalomąją pradinę karo tarnybą atliktų kitu metu. Šiuo atveju, vertinant galimos kilti žalos pareiškėjo interesams proporcingumą tikslų atlikti karo tarnybos prievolę visuotinai žinomų šių dienų geopolitinių realijų kontekste (LR administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 1 dalis), yra pagrindas konstatuoti neatidėliotiną besąlyginį karo prievolės vykdymo prioritetą prieš teisių į sveikatą ir karjerą įgyvendinimą.

24. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad atsakovė, atsisakydama tenkinti pareiškėjo prašymą, kaip vieną iš argumentų nurodė tai, jog kiekvienas karo prievolininkas, prieš prisiimdamas atsakomybes, įsipareigojimus bei planuodamas savo karjerą, asmeninį gyvenimą, turi įvertinti realią ir galimą riziką patekti į Šaukiamųjų sąrašus, todėl savo gyvenimą turi organizuoti atsižvelgdamas į šias aplinkybes. Karo prievolininkui yra suteikiama galimybė atlikti karo tarnybą pasirenkant tarnybos vietą ir laiką, tačiau pareiškėjas savo valia nusprendė šia galimybe nepasinaudoti.

25. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo ginčijami Tarnybos Sprendimas1 ir Ministerijos Sprendimas2 yra priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl jų naikinti nei pareiškėjo išdėstytais, nei kitais motyvais nėra teisinio pagrindo. Netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimų dėl šių sprendimų panaikinimo, nėra pagrindo įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl PPKT atidėjimo. Atsižvelgus į aptartą pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

26. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

27. Bylos šalys iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo su jais pagrindžiančiais įrodymais į bylą nepateikė (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis), todėl byloje bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132-134 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo P. K. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.