- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-24
- Bylos Nr.
- 2YT-7189-723/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01929-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Pareiškėjas
- N. K.
- Kategorijos
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja N. K. prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad jis priėmė palikimą po savo tėvo Z. J. (duomenys neskelbtini)mirties ir po mamos V. J. (duomenys neskelbtini)mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (b.l. 2-4).
Pareiškime nurodė, kad pareiškėjos tėvas Z. J. mirė (duomenys neskelbtini). Jis nebuvo surašęs testamento, todėl po jo mirties liko trys įstatyminiai įpėdiniai – vaikai – (pareiškėja) N. K. ir L. M. bei jo sutuoktinė – V. J.. Pareiškėja po savo tėvo mirties liko gyventi namuose, kuriuose kartu su tėvu ir mama gyveno ir vedė bendrą ūkį iki pat jo mirties, kur liko tėvo asmeninių daiktų – baldų, nuotraukų, televizorius, kt. buities daiktų, kuriuos pareiškėja valdė ir naudojo savo reikmėms mirus tėvui. Be to, po palikėjo mirties liko jo santuokoje įsigyti ir auginti arklys, vištos, šuo, du katinai, kuriuos pareiškėja toliau maitino ir rūpinosi jais. Pareiškėja vėliau arklį pardavė ir už gautus pinigus pastatė tėvui paminklą. Palikėjui jo mirties dieną asmeninės nuosavybės teise priklausė 8.2300 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas ir 2.5700 ha žemės sūkio paskirties žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). bei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas su ūkio pastatais ir kiemo statiniais, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėja po tėvo mirties gyvendama jo namuose mokėjo visus mokesčius už namui tiekiamas paslaugas (elektrą, šiukšlių išvežimą), dirbo ir prižiūrėjo jam priklausančius žemės sklypus. Palikėjo sutuoktinė V. J. po jo mirties palikimo nepriėmė, į jį nepretendavo ir norėjo, kad visas turtas atitektų pareiškėjai, kadangi ji penkerius metus (dvejus iki Z. J. mirties ir trejus po jo mirties) slaugė gulinčią ir nevaikštančią savo mamą.
(duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjos mamai V. J., niekas taip pat per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiškėja palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Po motinos mirties ji toliau liko gyventi namuose, kuriuose su mama gyveno ir vedė bendrą ūkį iki pat jos mirties, kur liko jos asmeninių daiktų – baldų, nuotraukų, buitinės technikos, kt. buities daiktų, kuriuos pareiškėja valdė ir naudojo savo reikmėms. Pareiškėja mokėjo mokesčius už namui tiekiamas komunalines paslaugas, taip pat toliau maitino ir prižiūrėjo palikėjos turėtus augintinius – šunį, kates, karvę. Be to, po palikėjos mirties liko jai asmeninės nuosavybės teise priklausantis 8.00 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėja tvarkė ir prižiūrėjo. Pareiškėja po mėnesio po mamos mirties iš esmės suremontavo tėvų paliktą namą – pakeitė langus, grindis, apšiltino, perstatė krosnį. Pareiškėjos sesuo L. M. palikimo po tėvo ir mamos mirties nepriėmė.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime (b.l. 30-31) nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų Z. J. ir V. J. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį pareiškėjos paveldimo turto priėmimą valdyti.
3. Teismo posėdyje pareiškėja N. K. prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad gyveno su tėvais nuo gimimo. Po tėvo mirties liko gyventi mama ir ji su šeima. Mama jau tada labai sirgo, gulėjo. Sesuo atskirai gyveno, prie turto išlaikymo neprisidėjo. Ji dabar išlaiko tą turtą, moka mokesčius ir t.t.
Liudytoja G. P. nurodė, kad ji yra pareiškėjos ir L. M. tėvo sesuo. Pareiškėja gyveno ir dabar gyvena tėvų namuose. Po tėvų mirties pareiškėja liko gyventi namuose, tvarkė ūkį. L. M. gyvena kitur, tėvų neprižiūrėjo ir ten nesirodydavo.
Suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie jo vietą ir laiką jiems buvo pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
4. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjos N. K. tėvas Z. J. mirė (duomenys neskelbtini), motina V. J. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 6-7).
5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Nagrinėjamu atveju palikimo atsiradimo diena yra Z. J. mirties diena, t. y. (duomenys neskelbtini), ir V. J. mirties diena, t.y. (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 str.). Taigi, jų palikimai turėjo būti priimtas per 3 mėnesius nuo nurodytų mirties datų.
6. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos tėvas nuosavybės teise turėjo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). (b.l. 11-12). Palikėjas kartu su sutuoktine V. J. valdė Nekilnojamojo turto registre neįregistruotą gyvenamąjį namą su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini). (b.l. 17). Nustatyta ir byloje apklausta liudytoja patvirtino, kad pareiškėja su tėvais nuolat gyveno iki pat kiekvieno jų mirties ir toliau gyvena minėtame name. Po savo tėvo mirties pareiškėja liko gyventi name bei pradėjo rūpintis kaip savo tėvui priklausančiais žemės sklypais, tėvo asmeniniais daiktais, baldais, nuotraukomis, likusiais gyvūnais (arkliu, karve, vištomis, šunimi ir katinais), taip pat mokėjo mokesčius už namui pateiktas paslaugas (elektrą, šiukšlių išvežimą) (b.l. 21-22). Taip pat ir po savo motinos mirties pareiškėja liko gyventi tėvų namuose, jais rūpinosi, tvarkė turtą, juo naudojosi, atliko remonto darbus (pakeitė langus, sudėjo grindis, apšiltino). Tai gi, nors po pareiškėjos tėvų mirties niekas su pareiškimu dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė ir palikimo nepriėmė, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai ir liudytojos parodymai patvirtina, kad po savo tėvų mirties pareiškėja iš esmės faktiniu valdymu priėmė jų palikimą.
8. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja N. K. po savo tėvo Z. J. mirties (duomenys neskelbtini) ir po savo motinos V. J. mirties (duomenys neskelbtini) per 3 mėnesius pradėjo naudotis paveldimu turtu, t.y. priėmė jų palikimus, pradėdama juos faktiškai valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 445 str., CK 5.50 str. 2 ir 3 d., 5.51 str. 1 d.). Kadangi pareiškėja negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių nurodytą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl jis nustatomas teismine tvarka (CPK 445 str., CK 5.50 str. 2 ir 3 d., 5.51 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 - 448 straipsniais, teismas
nusprendė:
Pareiškimą tenkinti.
Turto paveldėjimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėja N. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo tėvo Z. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), ir motinos V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimus, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.