- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-09
- Bylos Nr.
- e2S-641-425/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-06946-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- I. V.
- Atsakovas
- E. V.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-641-425/2015.
2015 m. liepos 9 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės I. V. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutarties netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui E. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, institucija, teikianti išvadą, - Utenos rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, - „Swedbank“, AB, pagal ieškovės I. V. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Utenos rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui E. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo.
Šalies argumentai
Ieškovė I. V. 2015-05-25 pateikė teismui prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo E. V. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. V. po 115 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo byloje priėmimo dienos. Prašymą argumentavo, kad bylos nagrinėjimas trunka ne pirmą mėnesį, o nepilnametė dukra Goda iš tėvo šiuo metu negauna jokios paramos ar išlaikymo. Dukrą G. išlaiko ieškovė pati, nors išlaikyti turi abu tėvai. Atsakovas yra darbingas asmuo, deklaruoja turįs lėšų, nekilnojamojo turto, todėl turi galimybę teikti 115 € dydžio periodinėmis išmokomos išlaikymą.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, padaręs išvadą, kad nepilnametis vaikas šiuo metu gauna jo poreikius atitinkantį išlaikymą, juo rūpinasi abi šalys, vaiko interesai nėra pažeidžiami.
Šalies argumentai
Ieškovė I. V. atskiruoju skundu prašė Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo E. V. nepilnametės G. V. išlaikymui po 115 € dydžio periodinėmis mėnesinėmis išmokomis už laikotarpį nuo šio prašymo padavimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo įvertintos šios aplinkybės: I. V. pripažįsta, kad atsakovas 2015-05-26 pervedė vaiko išlaikymui 100 €, tačiau tik po to, kai 2015-05-26 per EPP pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir jam paskambino Utenos rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotoja, nebuvo atkreiptas dėmesys į tai, kad už 2015 m. balandžio mėnesį vaikas iš tėvo negavo jokio išlaikymo. Apeliantė teigė, kad susidaro paradoksali situacija, kad išlaikymas sumokamas tik tada, kai pateikiamas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Neteisinga teismo išvada, kad abi šalys rūpinasi dukra, todėl nepilnametis vaikas gauna jo poreikius atitinkantį išlaikymą, nes dėl netinkamo atsakovo elgesio ieškovė buvo priversta su dukra G. išsikelti iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo buto, todėl su atsakovu kartu nebegyvena.
Atsiliepimas
Atsakovas E. V. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė su atskiruoju skundu nesutinkantis, nes apeliantė neteisingai skunde nurodė, kad atsakovas už 2015 m. balandžio mėnesį neteikė nepilnametei dukrai jokio išlaikymo ir, kad dėl jo netinkamo elgesio ieškovė buvo priversta su dukra išsikelti iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo buto. Atsakovas teigia, kad jis rūpinosi dukra iki 2015 m. gegužės 26 d., kuomet ieškovė I. V. pasiėmė dukrą G. iš buto ir išvežė ją pas savo tėvus, t.y. vaiko senelius, pas kuriuos ji šiuo metu ir gyvena. Ieškovė I. V. nuo 2014 m. gruodžio mėnesio susitikinėja su kitu vyru, ir pastaruoju metu su juo kartu gyvena, t.y. pati ieškovė netinkamai elgiasi, yra neištikima, nes iš namų išėjo pas kitą vyrą savo noru. Atsakovas teigia, kad iki 2015 m. gegužės 26 d. jis dukrą dažnai paimdavo iš mokyklos, nes ieškovė dienos metu būdavo darbe. Grįždami į namus kartu su ja užeidavo į parduotuvę pirkti maisto produktų, kitų būtiniausių daiktų. Balandžio mėnesį dukra paprašė nupirkti sportinius batelius ir pasakė, kad mama nupirkti jų negali, nes neturi pinigų, todėl dukrai nupirko sportinius batelius, kurie kainavo 20 Eur. Prasidėjus skyrybų procesui atsakovas dukros išlaikymui kiekvieną mėnesį ieškovei pervesdavo po 100 Eur, o dukros G. gimtadienio proga pervedė 15 Eur. Atsakovas teigia, kad ieškovė I. V. susirado kitą vyrą ir nuo 2014 m. gruodžio mėnesio finansiškai neprisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, nemokėjo buto išlaikymo komunalinių mokesčių, nors dar gyveno kartu, todėl 2015 m. balandžio mėnesį paprašė sumokėti pusę sumos buto išlaikymo komunalinių mokesčių, tačiau ieškovė I. V. atsisakė mokėti šiuos mokesčius. Kadangi tuo metu atsakovas praktiškai vienas rūpinosi dukra, matydamas, kad jo pervedamus pinigus nepilnametės dukros išlaikymui, ieškovė naudoja savo asmeninių poreikių tenkinimui, balandžio mėnesį atsakovei pinigų nepervedė. Be to, 2015 m. balandžio mėnesį, per moksleivių atostogas, dukra G. dvi savaites gyveno pas senelius. Be to, pati ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas jai perveda kiekvieną mėnesį po 100 Eur dukros išlaikymui. Atsakovas teigia, kad jis vienas teikia materialinę paramą pilnamečiui sūnui D. V., gimusiam 1996-10-07, kuris mokosi Utenos Dauniškio gimnazijos 4 klasėje ir jam yra būtina tėvų parama, o ieškovė nusišalino ir nevykdo pagalbos sūnui teikimo. Įsipareigoja ir ateityje teikti 100 Eur dydžio išlaikymą dukrai iki teismas priims sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Pažymėtina, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir CK 3.3 str. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Tačiau asmuo, prašantis pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti būtinybę taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 178 str.).
Nagrinėjamoje apeliacine tvarka civilinėje byloje nustatyta, kad apeliantė ieškovė I. V. prašymą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį - netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių motyvuoja tuo, kad atsakovas E. V. išlaikymą nepilnamečiam vaikui ėmė teikti tik tada, kai teismui buvo pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kai už 2015 metų balandžio mėnesį Goda iš atsakovo negavo išlaikymo. Su nurodytais apeliantės atskirojo skundo motyvais negalima sutikti, nes pateikti motyvai prieštarauja atsakovo pateiktiems rašytiniams įrodymams. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas E. V. pateikė teismui bankinių pavedimų kopijas, kuriomis nustatyta, kad E. V. nepilnametės G. V. išlaikymui į ieškovės I. V. sąskaitą banke atliko tokius mokėjimus: 2015-02-15 – 100 €, 2015-03-06 – 100 € bei 15 € dovana vaiko gimtadieniui, 2015-05-26 – 100 € ir 2015-06-09 – 100 €, kas apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad atsakovas teikia pakankamą pinigų sumą nepilnametės G. V. išlaikymui. Sutiktina su atskirojo skundo motyvu, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo teiktą dukrai išlaikymą 2015m. balandžio mėnesį, tačiau įvertinus, kad atsakovas sekančius du mėnesius išlaikymą vaikui teikė tokio pat 100 € dydžio, kad 2015 m. balandžio mėnesį neteiktas išlaikymas buvo vienkartinio pobūdžio, sąlygotas daugiau atsakovo ir ieškovės tarpusavio asmeninių nesutarimų ir ginčų, susijusių tiek su šalims priklausančio buto išlaikymo išlaidų sumokėjimu, tiek su santuokos nutraukimo procesu, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad bylos šalių nepilnametis vaikas G. šiuo metu gauna jos poreikius atitinkantį išlaikymą, kad vaiko interesai nėra pažeidžiami. Tai, kad ieškovė kartu su nepilnamečiu vaiku persikėlė iš šeimos gyvenamosios patalpos į kitą gyvenamąją patalpą, teismui nėra pakankamas pagrindas išvadai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes pats persikraustymo faktas nepaneigia atsakovo realiai teikiamo išlaikymo nepilnamečiam vaikui iki pat 2015-06-09 atlikti paskutinio bankinio pervedimo į apeliantės sąskaitą banke.
Pripažintinas nepagrįstu atskirojo skundo motyvas, kad išlaikymas sumokamas tik tada, kai pateikiamas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl ieškovė apeliantė prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėsianti rašyti kiekvieną mėnesį. Kaip jau buvo nurodyta, ieškovė I. V. teismui prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo E. V. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. V. po 115 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis pateikė 2015-05-25, o iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas E. V. nepilnametės G. V. išlaikymui į ieškovės I. V. sąskaitą banke po 100 € mokėjimus pradėjo atlikinėti nuo 2015-02-15, tai yra prieš tris mėnesius iki apeliantė pareiškė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Virš aptartais motyvais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, netenkinti ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 straipsnio 1 dalis), kurią naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pakankamo pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.