Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2013-02-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-436-907/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-02-19
Bylos Nr.
1-436-907/2013
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-01893-2012-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Čebatoriūtė
Kaltinamasis
K. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-436-907/2013Teisminio proceso Nr. 1-41-1-01893-2012-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.1.; 1.1.8.2.; 1.1.8.6.2.; 1.2.9.9.; 2.10.1.; 2.10.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 19 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, susipažinusi su Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Gintauto Vileikio pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), be deklaruotos gyvenamosios vietos, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. P. pareigos pagal 2008 m. gruodžio 19 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą, kuriuo priteista išlaikyti nepilnametį sūnų L. P., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 200 Lt kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės, vengia mokėti lėšas L. P. išlaikymui ir teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui nuo 2009 m. sausio 19 d. iki 2013 vasario 1 d., kas sudaro įsiskolinimą 10801 Lt.

K. P. tyrimo metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai ir parodė, kad tarp jo ir V. P. santuoka yra nutraukta 2008 metais. Santuokos metu gimė sūnus L. P. Kada santuoka buvo nutraukta, jie susitarė geruoju, jog jis mokės alimentus sūnui L. kas mėnesį iki jo pilnametystės po 200 litų. Gali pasakyti tai, kad tikrai vaikui nemokėjo lėšų. Jis bendrauja su vaiku L., susitinka su juo pas savo motiną M. L., nes jis ateina pas jo mamą. Jis jam duoda kartas nuo karto pinigų, duodavo ir po kelis litus. Taip pat jis nuperka jam rūbus, jo motina jam taip pat pirko rūbus, daiktus, kuriuos reikia. Įvardinti konkrečiai daiktus negali, taip pat negali pasakyti, kada tai darė, bet taip buvo. Sūnų sveikina su gimimo diena. Jis pats niekur oficialiai nedirba, gyvena ir užsidirba iš atsitiktinių darbų, gauna ne pastovias pajamas. Teikti išlaikymo pastoviai negali, nes neturi pastovių pajamų. Taip pat turi kitą šeimą: sugyventinę ir mažametį vaiką, taip pat juos reikia išlaikyti. Tikrai žino, jog reikia mokėti išlaikymą sūnui L., bet dėl to, kad neturi pinigų, to nedarė ir labai gailisi. Pažada teikti išlaikymą vaikui ir tikrai stengsis padengti įsiskolinimą (51-52 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo K. P. prisipažinimo, jo kaltė įrodoma kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji V. P. parodė, kad K. P. yra jos buvęs vyras. Santuoka buvo nutraukta 2008-12-19 dieną. Santuokos metu gimė sūnus L. P. (duomenys neskelbtini) dieną. Ir kada tarp jos ir jos buvusio vyro buvo nutraukta santuoka, tai padaryta taikos sutartimi, jai vaiko Luko išlaikymui buvo priteista po 200 litų kas mėnesį iki L. pilnametystės. Nuo jos ir K. P. santuokos nutraukimo, jis vaikui nėra sumokėjęs nei vieno cento, tai yra visiškai nemoka alimentų vaiko išlaikymui. Kadangi buvęs vyras nemokėjo lėšų sūnui išlaikyti, ji kreipėsi į antstolį R. Kudrauską ir tada į Vaikų išlaikymo fondą, kad valstybė mokėtų jai pinigėlius vaikui išlaikyti. Ir kažkur nuo 2009 metų ji gauna iš valstybės vaikui išlaikyti po 195 litus kas mėnesį. Kad būtų pradėta baudžiamoji byla, jog buvęs vyras jai nemoka pinigų vaikui išlaikyti, ji į policiją nesikreipė, nes žino, jog buvęs vyras neturi pinigų ir iš jo nieko negausi. Buvęs vyras su sūnumi nuo to momento, kada santuoka buvo nutraukta nebendrauja, o jei bendrauja, tai būna atsitiktinai netyčia susitikus gatvėje. Susitinka K. dažniausiai centrinėje turgavietėje, ir jis kelis kartus yra davęs vaikui po kelis litus, tai po 10, tai po 5 litus ir tik tada, kai pats vaikas paprašo priėjęs prie tėvo pinigų. K. su vaiku nebendrauja, su gimimo diena nesveikina, išskyrus vieną kartą. Su L. pastoviai bendrauja K. motina, tačiau ne pats tėvas ir ji matyt tai kompensuoja už K. Ji pati buvusiam vyrui dėl to jokių pretenzijų neturi (42-43 b. l.).

Iš 2012-11-20 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašto Nr. (4.2) D2-36548 ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad 2009-08-12 į Garantinio ir Vaikų išlaikymo fondų administraciją kreipėsi V. P. dėl išmokos vaikui L. P., nes jo tėvas K. P. nemoka išlaikymo, ką patvirtina antstolio R. Kudrausko 2009-08-12 pažyma Nr. 98-801/09. Todėl 2009-10-14 buvo priimtas sprendimas mokėti L. P. išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo po 195 Lt kiekvieną mėnesį nuo 2009-08-12 ir už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio iki 2012 m. rugsėjo mėnesio susidarė 7340,81 Lt įsiskolinimas (3-8 b. l.).

Iš 2008-12-19 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6726-772/2008 matyti, kad K. P. įsipareigojo teikti sūnaus L. P. išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį iki jis sulauks pilnametystės (13 b. l.).

Iš 2012-12-20 antstolio R. Kudrausko išlaikymo mokėjimo lentelės ir kitų pridėtų dokumentų (vykdomojo rašto, patvarkymų, raginimų, užklausų apie turtą) matyti, kad K. P. nemokėjo išlaikymo V. P., todėl už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 19 d. iki 2012-12-01 susidarė 10329 Lt įsiskolinimas, jis lėšų banko sąskaitose neturi, kito turto neturi (16-17 b. l.).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus rašto matyti, kad K. P. nebuvo paskirta ir mokama pensija (37 b. l.).

Iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus rašto matyti, kad K. P. nebuvo paskirtos ir mokamos jokios išmokos (38 b. l.).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį atsako tas, kuris vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaikus iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą įsigaliojus teismo sprendimui išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį kyla ne tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaikus visiškai nevykdoma, bet ir kai ji vykdoma iš dalies. Atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaikus nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-491/2005).

Išdėstyti rašytiniai įrodymai, t.y. K. P. prisipažinimas ir apklausos protokoluose užfiksuotų jo parodymų turinys, nukentėjusiosios V. P. apklausos protokoluose nurodytos aplinkybės, kiti rašytiniai įrodymai – teismo sprendimas, išlaikymo mokėjimo paskaičiavimo lentelės, valstybės institucijų raštai – neginčijamai patvirtina, kad K. P. žinodamas apie 2008-12-19 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą, pagal kurį iš K. P. priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 200 Lt, mokamomis kas mėnesį, L. P., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jo pilnametystės, išlaikymo vaikui nemokėjo, o vėliau savo neveikimu, turėdamas galimybę mokėti vaikui išlaikymą, nes dirbo ir nors neteisėtai, tačiau gavo už darbą atlyginimą, vengė pareigos išlaikyti savo vaiką, nors privalėjo šią pareigą vykdyti. Tokios pareigos jis nevykdė be pateisinamų priežasčių, nors turėjo vykdyti, nes K. P. yra L. P. tėvas ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsniu privalėjo išlaikyti savo vaiką iki jo pilnametystės. V. P. buvo išduotas vykdomasis raštas, kurį pateikė antstoliui R. Kudrauskui. R. Kudrauskui atlikus užklausas apie K. P. turtą, paaiškėjo, kad jis piniginių lėšų bankų sąskaitose neturi, kad jo vardu registruoto ir neregistruoto turto nėra, taigi darytina išvada, kad gera valia K. P. nemokėjo išlaikymo savo vaikui L. P. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas pripažįsta, kad K. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės visiškai įrodytos. Kaltinamasis K. P., vengdamas mokėti vaikui išlaikymą, priteistą 2008-12-19 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, t.y., jog neteisėtai nevykdo savo pareigos išlaikyti savo vaiką, nors galėjo šią pareigą vykdyti, tačiau sąmoningai jos nevykdė, todėl veikė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus ir tyčios rūšį, pripažįsta, jog K. P. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnio, kaip vengimas išlaikyti vaiką.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Teismas nustatė visas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str. (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1478 redakcija) numatytas sąlygas, kurioms esant baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatytos kelios alternatyvinės bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų; bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog K. P. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su prokurorės siūloma bausme (100 b. l.); civilinio ieškinio nukentėjusioji V. P. byloje nepareiškė.

Prokuroras, siūlydamas užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, K. P. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, padarymą siūlo skirti bausmę – 8 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį. Kaltinamasis sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, sutinka dirbti viešuosius darbus (100 b. l.).

Skirdamas kaltinamajam K. P. bausmę, teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

K. P., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą, neteistas (59 b. 1.). K. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi įvykdęs nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta.

K. P. baustas administracine tvarka, turi 5 galiojančias administracines nuobaudas už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163² straipsnyje (66-72 b. l.), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre neįrašytas (61 b. l.), VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centre nesigydė (62 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra (63 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados charakterizuojamas patenkinamai, nes baustas administracine tvarka (65 b. l.), nedirba, darbo biržoje neregistruotas (93, 95 b. l.), jo vardu registruotų kilnojamųjų ar nekilnojamųjų daiktų nėra (94, 97 b. l.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsniu asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, todėl laisvės atėmimo bausmė jam neskirtina. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus K. P. už padarytą nusikaltimą sankcijoje numatytą viešųjų darbų bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei baudžiamajame įstatyme numatytos už nusikaltimus viešųjų darbų bausmės vidurkis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 str. 2, 3 d.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (53, 54 b. l.) iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, nekeistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį ir paskirti jam bausmę – viešuosius darbus 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti per mėnesį po 20 valandų visuomenės labui, iš viso 160 valandų viešųjų darbų.

Kaltinamajam K. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Kaltinamasis, nesutikdamas su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.

Teisėja Asta Čebatoriūtė