Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „A. F. ir ko“ ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2009-04-01 sprendimu ieškovo UAB „A. F. ir ko“ ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo A. P. ieškovo UAB “A. F. ir ko” naudai 1680,79 Lt skolos, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą 1680,79 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2008-07-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 50,42 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 400 Lt išlaidų dalyvavusio byloje advokato pagalbai apmokėti. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas pagal 2008-05-16 rangos sutartį Nr. 1-6 atliko tik dalį sutartyje numatytų darbų - apkalė namą dailylentėmis. Dėl to atsakovas privalo sumokėti ieškovui už šiuos atliktus darbus. Kadangi minėtos rangos sutarties 2 p. bendra darbų kaina nurodyta 2400 Lt, o sutartyje nebuvo detalizuota, kokia yra namo apkalimo dailylentėmis bei lietvamzdžių montavimo darbų kaina, prie rangos darbų sutarties nebuvo sudaryta sąmata, teismas, priteisdamas iš atsakovo ieškovo naudai skolą už atliktus darbus, vadovavosi ieškovo pateiktu 2008-06-17 atliktų darbų aktu (CK 1.5 str.), kuriame nurodoma, kad 1 kv. m. apkalimo dailylentėmis darbų kaina yra 20 Lt, 1 kv. m. angokraščių apkalimo darbų kaina – 15 Lt, ir iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 1680,79 Lt sumą (su 18 % PVM) už atliktus darbus. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad ieškovas atliko papildomus darbus, o būtent, pastatė pavėsinę. 2008-05-16 rangos sutarties Nr. 1-6 10.3 punkte nustatyta, kad visi sutarties priedai ir pakeitimai sudaromi tik raštu, o ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad 2008-05-16 rangos sutartis buvo papildyta arba pakeista, įtraukiant anksčiau nenumatytus darbus. Be to, apklaustas liudytojas J. J., kuris atliko darbus pagal aukščiau minėtą rangos sutartį, teisme tvirtino jokios pavėsinės nestatęs, neatlikęs lietvamzdžių montavimo darbų, tik apkalęs namą dailylentėmis. Šias aplinkybes patvirtino liudytojas A. J., kuris tuo metu dirbo pas ieškovą komercijos direktoriumi. Teismas taip pat atmetė ieškovo argumentus dėl atliktų frontono dažymo darbų, kadangi liudytojo J. J. parodymai, jog dažė rūdos spalvos dažais, neatitinka tikrovės - iš teismui pateiktos namo nuotraukos matyti (b. l. 35), kad dailylentės nudažytos geltona spalva. Teismas taip pat atmetė atsakovo argumentus, kad už atliktus darbus ieškovui buvo sumokėta, kadangi nebuvo pateikta jokių šią aplinkybę patvirtinančių rašytinių įrodymų (CPK 178 str.) (b.l.84-86).

Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2009-05-08 papildomu sprendimu patenkino atsakovo A. P. prašymą ir priteisė iš ieškovo UAB „A. F. ir ko“ atsakovo A. P. naudai 500 Lt išlaidų dalyvavusio byloje advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, nes Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009-04-01 sprendime klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai priteisimo išspręstas nebuvo. Teismas nurodė, kad atsakovas advokato padėjėjui Mariui Ruzui, kuris atstovavo jį teisme, sumokėjo 800 Lt, tai patvirtinančius įrodymus į bylą ir atitinkamą prašymą pateikė laiku, todėl dalį šių išlaidų, atsižvelgdamas į atmesto reikalavimo dydį bei bylos nesudėtingumą, atsakovui priteisė (CPK 93 str.) (b.l.93).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, savo iniciatyva apeliacinis teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ar pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis bei, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Šiuo atveju bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalyką apibrėžia apeliacinio skundo motyvai, susiję su procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo institutą (įrodymų pakankamumą ir leistinumą) aiškinimu bei taikymu, vertinant jo atsiskaitymo su ieškovu už atliktus darbus fakto klausimą. Apeliantas siekia išskirtinai savo interesų gynimo, todėl pagrindo nagrinėjant apeliacinį skundą peržengti jo ribas nėra. Kolegija taip pat nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Išnagrinėjusi bylą ir įvertinusi apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį teisinius argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas didžia dalimi teisingai aiškino ir taikė procesines bei materialines teisės normas, padarė pagrįstas išvadas dėl bet kokių rangos sutarties pakeitimų šiuo atveju rašytinės formos privalomumo, atsižvelgiant į pasiektą šalių susitarimą (sutarties 10.3. p., b.l. 8-9), tinkamai pasisakė dėl realiai atliktų darbų apimties ir apelianto pareigos juos apmokėti, tačiau netinkamai įvertino ginčo šalies fakto pripažinimo reikšmę. Teisėjų kolegija nesutinka su bylą nagrinėjusio teismo išvada, jog, nesant susitarimo dėl avansinio apmokėjimo, 500 Lt suma, kurios gavimą pripažino ir pats ieškovas, nelaikytina daliniu apmokėjimu už atliktus statybos rangos darbus. Viena vertus, leidžiama tai, ko įstatymas nedraudžia (CK 6.3 str. 1 d..). Ir nors rangovas turi teisę reikalauti išmokėti jam avansą tik numačius tai rangos sutartyje, tai aptaria bendroji teisės norma - CK 6.655 str. 2 d., statybos rangos atveju (specialioji teisės norma) šalys gali susitarti, kad darbai bus apmokami etapais arba visa sutarties kaina bus sumokėta po objekto priėmimo (CK 6.687 str.). Ir vienu, ir kitu atveju toks teisinis reglamentavimas nustatytas būtent užsakovo naudai, jis įtvirtina platesnę užsakovo, o ne rangovo teisių gynybą ir nustato užsakovui tam tikras garantijas dėl darbų atlikimo terminų, jų kokybės ir pan. Priešingas traktavimas, kaip tą sprendime padarė bylą nagrinėjęs teismas, t.y. nesant sutartyje susitarimo dėl avanso sumokėjimo, jo realus sumokėjimas užsakovui visiškai neužskaitomas į darbų kainą, prieštarauja jau minėtoms materialinėms teisės normoms, akivaizdžiai pažeidžia užsakovo, kuris šiuo atveju yra ir vartotojas, interesus ir teisėtus lūkesčius, neatitinka bendrųjų teisės principų – protingumo, teisingumo, sąžiningumo (CK 1.2 str., 1.5 str.).

Antra vertus, CPK 182 str., aptariantis atleidimo nuo įrodinėjimo pareigos atvejus, numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (CPK 182 str. 5 p., 187 str. 1 d. ). Apelianto (atsakovo) A. P. atsikirtimus kad jis yra atsiskaitęs su ieškovu, iš dalies patvirtino ne tik liudytojai J. J. ir A. J. (b.l.79-80), bet ir pats ieškovo atstovas A.J. F. teismo posėdyje pripažino, kad 500 Lt atsakovas jam vis tik sumokėjo (b.l.. 82). Rašytinių įrodymų apie šios sumos grąžinimą atsakovui ieškovas į bylą nepateikė (CPK 177 str.4 d., 178 str. ), todėl ši aplinkybė vertintina apelianto naudai.

Apeliacinio skundo argumentai, jog su ieškovu už realiai šio atliktus darbus yra atsiskaityta visiškai, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Dispozityvumo principas (CPK 13 str.) bei įrodinėjimo priemonių įvairovė leidžia kiekvienai iš šalių pasirinkti, kuriomis jų įrodinės teisiškai reikšmingus byloje faktus ir grįs savo reikalavimus ar atsikirtimus į juos (CPK 12 str., 177 str. 1-3d..). Tačiau CPK 177 str. 4 d. yra įtvirtinta išimtis iš bendrosios taisyklės, lemianti, kad tam tikros bylos aplinkybės gali būti patvirtintos tik tam tikros rūšies įrodinėjimo priemonėmis. Nesant byloje jokių objektyvių ir patikimų rašytinių įrodymų (raštelių, kasos pajamų orderių, kvitų, bankinius pavedimus patvirtinančių duomenų) apie atsakovo visišką prievolės įvykdymą ir tokios prievolės apimtį (kokia konkrečiai suma ir už kokius darbus buvo sumokėta iš viso ieškovui), nėra galimybės patvirtinti apelianto teiginių, kad jis nėra skolingas, teisingumo. Pats apeliantas tikslios sumos – už ką ir kiek jis turėjo sumokėti ir realiai sumokėjo ieškovui, savo procesiniuose dokumentuose neįvardijo, o duodamas teisme paaiškinimus, sumokėjimo faktą interpretavo siedamas ji su tam tikros sumos grąžinimu, dalies jos sumokėjimu darbuotojams už darbą ir paties ieškovo skolos jam, atsakovui, egzistavimu (b.l.79). Konkretaus sumokėtos sumos dydžio nenurodė ir liudytojais apklausti asmenys. Pats ieškovas kitų sumų, išskyrus jau aptartos 500 Lt sumos, gavimą neigia. Susiklosčius tokia padėčiai ir atsakovui nepasirūpinus rašytiniais dokumentais, patvirtinančiais sumokėjimo faktą, neigiamos tokio neveikimo pasekmės tenka jam pačiam.

Priteistos skolos apskaičiavimo mechanizmo klausimo apeliantas skunde nekelia, todėl teisėjų kolegija dėl to nepasisako. Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui nepritaikius atleidimo nuo įrodinėjimo taisyklės (CPK 182 str. 5 d.), byla iš dalies buvo išspręsta neteisingai. Todėl skundžiamas teismo sprendimas pakeistinas, sumažinant priteistą iš apelianto ieškovo naudai skolą 500 Lt apelianto sumokėta suma. Proporcingai patenkintų ir nepatenkintų reikalavimų daliai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymas, kiek tai buvo išspręsta 2009-04-01 sprendimu (CPK 93 str. 4 d.), t.y. iš atsakovo priteistina žyminio mokesčio suma sumažintina iki 35,42 Lt (1680,79 -500 = 1180,79; 1180,79 x 3 %), o atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidos sumažintinos iki 100 Lt. Ieškovas ieškinyje reikalavo priteisti jam 4810,17 Lt, pagrįstais pripažinus vos 25 % jo reikalavimų (1180,79 x 100 : 4810,17), ieškovui atitinkamai kompensuotinas ketvirtadalis jo turėtų 400 Lt atstovavimo išlaidų (CPK 93 str. 2 d.) Papildomo 2009-05-08 sprendimo (b.l.93) šalys apeliacine tvarka neskundė, tad jo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas nėra galimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliantui priteistina dalis žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą išlaidų (CPK 93 str. 3 d.). Iš viso paduodant apeliacinį skundą sumokėta 66 Lt žyminio mokesčio (b.l. 95,103). Ginčo apeliacinės instancijos teisme suma 1680,79 Lt, tenkinta apelianto reikalavimų 500 Lt sumai, arba 30 % (500 x 100 : 1680,79), taigi jam kompensuotina 19,80 Lt žyminio mokesčio išlaidų (66 x 30 %).

Iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų apelianto reikalavimų daliai taip pat priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos valstybės naudai – 7,05 Lt (b.l. 113) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 1 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo A. P. ieškovo UAB „A. F. ir ko“ naudai priteista 1680,79 Lt skolos, 50,42 Lt žyminio mokesčio bei 400 Lt atstovavimo išlaidų, taip pat sprendimo dalį dėl palūkanų priteisimo pakeisti ir jas išdėstyti taip:

Priteisti iš A. P. 1180 (vieną tūkstantį šimtą aštuoniasdešimt) litų 79 centus skolos bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1180,79 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2008-07-16 iki teismo sprendimo šioje dalyje visiško įvykdymo, 35 (trisdešimt penkis) litus 42 centus žyminio mokesčio ir 100 (vieną šimtą) litų atstovavimo išlaidų UAB „A. F. ir ko“ naudai.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „A. F. ir ko“ 19 (devyniolika) litų 80 centų žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme išlaidų A. P. naudai.

Priteisti iš UAB „A. F. ir ko“ 4,94 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.