- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-20
- Bylos Nr.
- eI2-892-811/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02168-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Petkevičienė, Eglė Žulytė-Janulionienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Kauno miesto savivaldybės administracija Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valdyba) 2022 m. balandžio 21 d. raštą Nr. (14.59E)I-4280 „Dėl prašymo patvirtinti darbuotojams, vykdantiems viešojo pirkimo ar pirkimo sutartį ir atliekantiems pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis, mokamo mėnesio darbo užmokesčio medianos dydį“ (toliau – Sprendimas).
Nurodo, kad pareiškėja 2022 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 73-2-11 „Dėl prašymo patvirtinti darbuotojams, vykdantiems viešojo pirkimo ar pirkimo sutartį ir atliekantiems pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis, mokamo mėnesio darbo užmokesčio medianos dydį“ (toliau – Prašymas) kreipėsi į Valdybą, prašydama patvirtinti, kad nurodytų darbuotojų darbo užmokesčio mediana laikotarpyje nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. yra ne mažesnė nei 2 400 Eur.
Valdyba Sprendime nurodė negalinti tenkinti pareiškėjos Prašymo, nes jis grindžiamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - VPĮ) 55 straipsnio 11 dalimi, kuri nuo 2022 m. sausio 1 d. yra negaliojanti.
Teigia, kad Prašyme vadovavosi VPĮ 55 straipsnio 11 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 1104 patvirtinto Informacijos apie darbuotojų, vykdančių viešojo pirkimo ar pirkimo sutartis, darbo užmokesčio mėnesio medianą teikimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 2, 4, 6, 7 ir 9 punktais ir Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. balandžio 27 d. reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas) 6 straipsnio 1 dalies c punktu.
Nurodo, kad Kauno miesto savivaldybės administracija (paslaugų gavėja) ir UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ veikianti pagal 2020 m. liepos 22 d. jungtinės veiklos (bendradarbiavimo) sutartį Nr. JVS 20/07/22-1 su UAB „Civitta“ (paslaugų teikėjas) 2020 m. gruodžio 10 d. sudarė sutartį dėl Kauno miesto savivaldybės strateginio plėtros plano iki 2030 m. parengimo paslaugų teikimo Nr. SR-947 (toliau - Sutartis). Pagal Sutarties 13.16 papunktį sudarius sutartį, paslaugų teikėjas įsipareigojo pateikti nurodytų darbuotojų vardus, pavardes, gimimo datas ir jiems siūlomo mokėti darbo užmokesčio mėnesio medianą. Pagal Sutarties 13.17 papunktį paslaugų teikėjas įsipareigojo „visa Sutarties galiojimo laikotarpi mokėti Nurodytiems darbuotojams ne mažesnio dydžio, nei nurodyta paslaugu teikėjo pasiūlyme, t. y. 24 000 Eur, darbo užmokesčio mėnesio medianą“. Taikant darbo užmokesčio medianos kriterijų, siekiama, kad teikėjai mokėtų pakankamą atlygį savo darbuotojams, vykdantiems sudarytą viešojo pirkimo sutartį. Teikėjai turi užtikrinti, kad visą sutarties vykdymo laikotarpį nurodytų darbuotojų darbo užmokesčio mėnesio mediana būtų ne mažesnė, nei buvo nurodyta pateikiant pasiūlymą. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2020 m. gruodžio 10 d. galiojo VPĮ 55 straipsnio 11 dalies nuostata, kuri įvirtino perkančiųjų organizacijų teisę, kilus abejonėms dėl teikėjo pateiktos informacijos teisingumo, kreiptis į kompetentingas institucijas ir gauti visą reikiamą informaciją apie nurodytiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą, todėl pareiškėja, prieš sudarydama sutartį, kurioje nustatytas darbo užmokesčio medianos vertinimo kriterijus, įvertino, ar turės visas galimybes patikrinti teikėjų duomenis ir įsitikinti, ar teikėjas laikosi nustatytų sutarties sąlygų.
Teigia, kad iki 2022 m. sausio 1 d. galiojusio VPĮ 55 straipsnio 11 dalyje buvo numatyta, jog „Perkančioji organizacija gali nustatyti socialinį pasiūlymų vertinimo kriterijų ir įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, sutartį vykdysiantiems ir perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams (toliau - nurodyti darbuotojai) siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana viršija Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Tokiu atveju perkančioji organizacija privalo reikalauti, kad tiekėjas visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį užtikrintų, kad nurodytų darbuotojų darbo užmokesčio mėnesio mediana būtų ne mažesnė, negu buvo nurodyta pateikiant pasiūlymą. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo pateiktos informacijos teisingumo, ji turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas, kad gautų visa reikiamą informaciją apie nurodytiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą. Informacija apie nurodytiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą perkančiajai organizacijai teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“.
Nurodo, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. panaikinta nuostata dėl socialinio pasiūlymų vertinimo kriterijaus - darbo užmokesčio medianos, tačiau VPĮ 55 straipsnis papildytas nauja 12 dalimi: „72. Perkančioji organizacija gali nustatyti socialini pasiūlymų vertinimo kriterijų ir įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mediana per paskutinius 12 mėnesių (arba nuo įregistravimo dienos, jeigu veikla vykdoma trumpiau kaip 12 mėnesių) viršija jo ir subtiekėjo, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės šalyje nustatytos atitinkamos ūkio šakos 0,8 vidutinės mėnesinės algos ar vidutinio valandinio atlygio. Jeigu tiekėjas ar subtiekėjas, kurio pajėgumais remiamasi, vykdo ekonomines veiklas, kurios nėra susijusios su konkrečiu viešuoju pirkimu, į darbuotojų surašą darbo užmokesčiui įvertinti tiekėjas negali įtraukti tų darbuotojų, kurie pagal ekonominės veiklos rūšies sekciją nėra susiję su konkrečiu viešuoju pirkimu“. Mano, kad nustačius šį pasiūlymų vertinimo kriterijų, vertinant pasiūlymus, būtų atsižvelgiama į paskutinių 12 mėnesių tiekėjo mokamą darbo užmokestį darbuotojams. Daugiau balų būtų skiriama tam pasiūlymui, kurį pateikęs tiekėjas mokėjo didesnį atlyginimą ir vertinimas būtų atliekamas lyginant tiekėjo mokėto 12 mėnesių darbo užmokesčio medianą su tiekėjo arba subtiekėjo kilmės šalyje nustatytos atitinkamos ūkio šakos 0.8 vidutinės mėnesinės algos ar vidutinio valandinio atlygio dydžiu. Mano, kad pagal VPĮ 55 straipsnio 12 dalį. perkančioji organizacija vis dar turi teisę taikyti darbo užmokesčio medianos kriterijų, o, kilus abejonėms dėl tiekėjo pateiktos informacijos teisingumo - kreiptis į kompetentingas institucijas.
Pareiškėja teigia, kad kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, klausdama, ar gali perkančioji organizacija, kaip socialinį pasiūlymų vertinimo kriterijų nustatyti darbo užmokesčio medianą negaliojant VPĮ 55 straipsnio 11 punktui. Nurodo, kad Viešųjų pirkimų tarnyba 2022 m. sausio 26 d. atsakyme nurodė, kad net ir nesant šios dalies įstatyme, toks vertinimo kriterijus yra leistinas.
Atsižvelgdama į tai, pareiškėja teigia, kad Valdyba privalo teikti prašomą informaciją, įskaitant ir vykdant sutartis, sudarytas po 2022 m. sausio 1 d. Nurodo, kad Valdybai atsisakius teikti reikalaujamą informaciją, nebelieka galimybių patikrinti teikėjo pateiktos informacijos teisingumo ir įvykdyti sutartyje numatytą pareigą patikrinti teikėjo mokamą darbo užmokesčio medianą.
Vadovaujasi Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.38 straipsniu ir teigia, kad, pareiškėjai neturint galimybės gauti duomenų iš Valdybos, ji negali tinkamai ir sąžiningai vykdyti sutarties, nes neįgyvendinamos sutarties sąlygos, ji, kaip pirkimo vykdytoja, nesilaiko pačios nustatytų esminių pirkimo bei Sutarties sąlygų. Atsižvelgdama į tai, kad darbo užmokesčio medianos kriterijus yra leistinas, mano, kad, vadovaudamasi VPĮ 55 straipsnio 12 dalimi bei Aprašo 2, 4, 6, 7 ir 9 punktais, Valdyba perkančiosios organizacijos prašymu privalo teikti prašomą informaciją apie darbuotojų, vykdančių viešojo pirkimo ar pirkimo sutartis, darbo užmokesčio mėnesio medianą.
Atkreipia dėmesį ir į tai, kad galiojusioje VPĮ 55 straipsnio 11 dalyje buvo aiškiai nurodyta, jog „darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą perkančiajai organizacijai teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“ ir pažymi, kad nors VPĮ 55 straipsnio 11 dalis neteko galios, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas yra galiojantis, todėl Valdyba privalėjo patvirtinti ar paneigti, kad nurodytų darbuotojų darbo užmokesčio mediana laikotarpyje nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. buvo ne mažesnė nei 2 400 Eur, tačiau Sprendimu pareiškėjai prašomos informacijos nepateikė vadovaudamasi aplinkybe, kad VPĮ 55 straipsnio 11 dalis nebegaliojai, o kito teisinio pagrindo teikti prašomus duomenis Valdyba neturi. Mano, kad Valdybos sprendimas yra absoliučiai neteisingas bei nemotyvuotas, todėl naikintinas.
Atsiliepimas
Atsakovė Valdyba atsiliepime nurodė su pareiškėjos skundu nesutinkanti ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad esminė priežastis, kodėl pareiškėjai buvo atsisakyta pateikti prašomus duomenis, yra ta, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. nebegalioja VPĮ 55 straipsnio 11 dalis, kurioje buvo įtvirtinta perkančiųjų organizacijų teisė, kilus abejonėms dėl tiekėjo pateiktos informacijos teisingumo, kreiptis į kompetentingas institucijas, kad gautų visą reikiamą informaciją apie nurodytiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą. Teigia, kad todėl pareiškėja nebegalėjo vadovautis ir Aprašo nuostatomis, nustatančiomis tvarką, pagal kurią teikiami duomenys perkančiosioms organizacijoms apie viešųjų pirkimų sutartis vykdančių asmenų draudžiamųjų pajamų medianos dydį. Nors ir Aprašo 4 punkto nuostatoje įtvirtinta, kad Aprašo 1 punkte nurodytą informaciją pirkimo vykdytojui teikia Valdyba, tačiau pagal Aprašo 6 punktą Valdyba duomenis turi tvarkyti vadovaudamasi Reglamentu. Vadovaujasi Reglamento 5 straipsnio 1 dalies b punktu, 2 dalimi, preambulės 50 punktu ir teigia, kad pareiškėjos nurodytas Reglamento 6 straipsnio 1 dalies c punktas negali būti laikomas teisėtu duomenų teikimo pagrindu, kadangi nuo 2022 m. sausio 1 d. VPĮ 55 straipsnio 11 dalis, kurioje, iki 2022 m. sausio 1 d. ir buvo įtvirtinta perkančiųjų organizacijų teisė, kilus abejonėms dėl tiekėjo pateiktos informacijos teisingumo, kreiptis į kompetentingas institucijas, kad gautų visą reikiamą informaciją apie nurodytiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą, pripažinta netekusia galios. Mano, kad konkretus duomenų valdytojas gali vadovautis Reglamento 6 straipsnio 1 dalies c punktu tuo atveju, kai konkretus teisės aktas (kuriame nustatyta asmens duomenų tvarkymo prievolė) jam yra taikytinas. Nurodo, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atkreipia dėmesį į dažną šios teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygos aiškinimo klaidą, kurią daro ją taikantys duomenų valdytojai: teisės aktas, kuriuo remiasi duomenų valdytojai, rinkdami (ar teikdami) asmens duomenis, nustato ne pareigą teikti (rinkti) asmens duomenis, o duomenų valdytojų funkcijas, įgaliojimus ar pan. Visgi, Reglamento 6 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad tokiame teisiniame pagrinde turėtų būti išdėstytos nuostatos, apimančios asmens duomenų rūšis, duomenų subjektų ratą, subjektus, kuriems asmens duomenys gali būti atskleisti, asmens duomenų tvarkymo tikslus ir t.t. Taigi, duomenų valdytojai, savo Prašymą grįsti Reglamento 6 straipsnio 1 dalies c punktu gali tik tuomet, jei konkrečiame teisės akte yra nustatyta asmens duomenų teikimo (rinkimo) pareiga.
Teigia, kad šiuo atveju nei pareiškėjai, nei Valdybai nėra įtvirtinta pareiga.
Mano, kad VPĮ 55 straipsnio 12 dalis perkančiajai organizacijai nedraudžia taikyti užmokesčio medianos kriterijų, bet informacijos, siekdama įvertinti, ar tinkamai ir sąžiningai siekiama socialinių tikslų, gali reikalauti tik iš tiekėjo arba subtiekėjo. Tuo pačiu teigia, kad, taikant VPĮ 55 straipsnio 12 dalį, nebegalima vadovautis Aprašo nuostatomis, nes Aprašas priimtas vadovaujantis VPĮ 55 straipsnio 11 dalimi. Teigia, kad panaikinus VPĮ 55 straipsnio 11 dalį, Aprašas nebuvo pakeistas. Kadangi pareiškėja prašymą Valdybai, dėl kurio buvo priimtas skundžiamas Raštas, grindė ir Aprašo nuostatomis, Valdyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 113 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, prašo teismo sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Nutarimo teisėtumo ištyrimo tiek, kiek jo preambulėje numatyta, kad jis priimtas vadovaujantis VPĮ 55 straipsnio 11 dalimi, ir tiek, kiek Aprašo 1 punkte nustatyta, kad Aprašas reglamentuoja informacijos apie viešojo pirkimo vykdantiems ir pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliekantiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą teikimo perkančiajai organizacijai tvarką. Mano, kad Nutarimo preambulėje po 2022 m. sausio 1 d. negali būti nurodoma, kad jis priimtas vadovaujantis nebegaliojančia VPĮ 55 straipsnio 11 dalimi, o Aprašo, patvirtinto Nutarimu, 1 punkte negali būti nustatoma, kad jis reglamentuoja (tą suponuoja tik VPĮ vartojamos sąvokos – viešojo pirkimo sutartis, perkančioji organizacija) informacijos apie viešojo pirkimo vykdantiems ir pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliekantiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą teikimo perkančiajai organizacijai, vadovaujantis VPĮ 55 straipsnio 11 dalimi arba VPĮ 55 straipsnio 12 dalimi.
Nesutinka su pareiškėjos argumentais, susijusiais su Aprašo 2, 4, 6, 7 ir 9 punktų taikymu. Teigia, kad pagal Aprašo 6 punktą Aprašo 7 punkte nurodytų duomenų Valdyboje tvarkymo tikslas – tiekėjo pasiūlyme pateiktos informacijos teisingumo patikrinimas. Kadangi VPĮ 55 straipsnio 11 dalis neteko galios, o VPĮ 55 straipsnio 12 dalyje neįtvirtinta prievolė patikrinti tiekėjo pasiūlyme pateiktą informaciją, Valdyba Sprendimu pagrįstai nurodė neturinti pagrindo teikti pareiškėjai jos prašytų duomenų. Mano, kad pareiškėja, siekdama tinkamai vykdyti Sutartį, gali paprašyti tiekėjo pateikti dokumentus, iš kurių galima būtų įvertinti, ar tiekėjai moka pakankamą atlygį savo darbuotojams ir ar sąžiningai taiko sutartyje numatytą sąlygą, kuria tiekėjas įsipareigojo visą sutarties galiojimo laikotarpį savo nurodytiems darbuotojams mokėti savo pasiūlyme nurodytą darbo užmokesčio medianą.
Mano, kad Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, pagrįstas galiojančiomis teisės normomis, nurodytos faktinės aplinkybės, į kurias atsižvelgiama priimant sprendimą, sprendimo apskundimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad pareiškėja 2022 m. balandžio 12 d. prašymu kreipėsi į Valdybą, prašydama patvirtinti, kad šio prašymo priede nurodytų darbuotojų (8 fizinių asmenų) mėnesio darbo užmokesčio (mėnesio draudžiamųjų pajamų, gautų iš prašymo priede nurodytų draudėjų) mediana laikotarpyje nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. yra ne mažesnė nei 2 400 Eur. Pareiškėja vadovavosi VPĮ 55 straipsnio 11 dalimi, Aprašo 2, 4, 6, 7 ir 9 punktais, Reglamento 6 straipsnio 1 dalies c punktu.
Valdyba skundžiamame Sprendime pranešė pareiškėjai, kad, vykdant duomenų teikimą pagal Valdybos direktoriaus 2019 m. lapkričio 12 d. įsakymą Nr. V-449 „Dėl Prašymo patvirtinti darbuotojams, vykdantiems viešojo pirkimo ar pirkimo sutartį ir atliekantiems pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis, mokamo mėnesio darbo užmokesčio medianos dydį formos patvirtinimo“, pareiškėjos prašymas negali būti tenkinamas, kadangi jis grindžiamas VPĮ 55 straipsnio 11 dalimi, kuri nuo 2022 m. sausio 1 d. negalioja ir kad nėra kito teisinio pagrindo Valdybai teikti pareiškėjai jos prašytus duomenis.
Ginčas byloje kilo dėl Valdybos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalį administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas), administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).
Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, LVAT 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008).
Iš Sprendimo turinio matyti, kad jis priimtas vykdant duomenų teikimą pagal Valdybos direktoriaus 2019 m. lapkričio 12 d. įsakymą Nr. V-449 „Dėl Prašymo patvirtinti darbuotojams, vykdantiems viešojo pirkimo ar pirkimo sutartį ir atliekantiems pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis, mokamo mėnesio darbo užmokesčio medianos dydį formos patvirtinimo“, tačiau visiškai neaišku, kokia konkrečiai minėto įsakymo nuostata atsakovė vadovavosi. Pareiškėjos prašymas netenkintas dėl to, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. negalioja VPĮ 55 straipsnio 11 dalis. Tačiau pareiškėja prašymą grindė ne tik minėta teisės nuostata, bet ir Aprašo 2, 4, 6, 7 ir 9 punktais, Reglamento 6 straipsnio 1 dalies c punktu, tačiau atsakovė dėl šių pareiškėjos nurodytų teisės aktų nuostatų Sprendime visiškai nepasisakė. Be to, nors atsakovė Sprendime nurodė, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. negaliojant VPĮ 55 straipsnio 11 daliai nėra kito teisinio pagrindo Valdybai teikti pareiškėjai jos prašytus duomenis, nesuprantama, kaip atsakovė padarė tokią išvadą.
Visi argumentai, kuriais atsakovė grindė priimtą Sprendimą, išdėstyti atsiliepime, tačiau atsiliepimas nėra sudėtinė Sprendimo dalis.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Sprendimas nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), nenurodyti individualūs motyvai, sudarantys pagrindą padaryti išvadą, kad atsakovė neturėjo pagrindo patvirtinti pareiškėjos prašytos informacijos apie tai, kad nurodytų fizinių asmenų laikotarpyje nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. mėnesio darbo užmokesčio mediana yra ne mažesnė nei 2 400 Eur, nenurodyti argumentai, kodėl šiuo atveju negalėjo būti taikomas Reglamento 6 straipsnio 1 dalies c punktas, Aprašo 2, 4, 6, 7 ir 9 punktai. Taigi, Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktų reikalavimų ir negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas tenkintinas, Sprendimas naikintinas, Valdyba įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. balandžio 12 d. prašymą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos skundą patenkinti.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. balandžio 21 d. raštą Nr. (14.59E)I-4280 „Dėl prašymo patvirtinti darbuotojams, vykdantiems viešojo pirkimo ar pirkimo sutartį ir atliekantiems pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis, mokamo mėnesio darbo užmokesčio medianos dydį“ ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškėjos 2022 m. balandžio 12 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.