Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. K., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Bendrovė) direktore (vadove), žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) ir kitiems kreditoriams, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą. L. K. neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 dalies numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą Bendrovei. Šiais savo veiksmais L. K. pažeidė kreditorės VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama L. K. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos. Pareiškėjo (VMI) atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai, pateikė prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, todėl šių nustatytų aplinkybių pagrindu vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, 630 straipsnio 2 dalimi, byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, VMI apskaitos informacinės sistemos 2021-04-27 duomenimis, turi 11 627,51 Eur įsiskolinimą valstybės biudžetui. Vilniaus apygardos teismas 2021-02-18 nutartimi iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą pagal kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą. Nutartis įsiteisėjo 2021-03-23. UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruota adresu: (duomenys neskelbtini). bendrovės vadovai nuo 2019-02-14 uiki 2019-02-27 I. L., nuo 2019-02-27 iki 2021-03-31 – L. K..

Pareiškime nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei nustatytu terminu nesumokėjus gyventojų pajamų mokesčio, šio mokesčio delspinigių už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės mėn. VMI, siekdama išieškoti Bendrovės mokestinę nepriemoką nuo 2019-10-30 taikė priverstini išieškojimo veiksmus, t.y. 2019-10-30 buvo nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 1270,00 eurų sumai; 2020-03-04 – nurodymas - 3461,89 eurų sumai; 2020-06-16 nurodymas nurašyti 6640,66 eurų sumą bei 2020-11-11 priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto - 11314,57 Eurų sumai. Viso išieškojimo metu buvo sistemingai bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro 2021-04-27 duomenimis Bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, taip pat VĮ Regitra 2021-04-27 duomenimis Bendrovės vardu nėra registruotų transporto priemonių. 2021-04-27 duomenimis Bendrovė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui neskolinga, apdraustųjų asmenų nėra, VĮ Registrų centras 2021-04-27 duomenimis, Bendrovė finansinės atskaitomybės dokumentų nėra teikusi. Ir atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė nėra teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų, įvertinti Bendrovės turimo turto ir įsipareigojimų šiai dienai nėra galimybės, todėl pareiškėjo nuomone, vertinant Bendrovės nemokumą turi būti atsižvelgta į faktiškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimą turtą bei galimybę išieškoti skolas iš šios Bendrovės.

Pareiškime nurodoma, kad Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki patvirtina šios aplinkybės: 1) bendrovė nėra teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų, t.y. nevykdo ABĮ 58 straipsnyje nustatytos pareigos ir neteikia Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų, kas patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita tvarkoma netinkamai, bei kelia abejones, ar Bendrovė apskritai vykdo veiklą ir gauną pajamas; 2) bendrovė neturi jokio nekilnojamo ar kilnojamo turto; 3) nuo 2019 metų Bendrovė nesugebėjo atsiskaityti su kreditore – VMI, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko; 4) VSDFV duomenimis, Bendrovėje nedirba nei vienas darbuotojas; 5) Bendrovei neteikiant finansinės atskaitomybės, nėra galimybės įvertinti bendrovės įsipareigojimų bei turto santykio, todėl darytina pagrįsta išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (pakeitęs anksčiau galiojusį Įmonių bankroto įstatymą nuo 2020 m. sausio 1 d.) 5 straipsnio 1 punktas nustato, kad nemokumo procesą privalo inicijuoti juridinio asmens vadovas, jei juridinis asmuo yra nemokus. Taigi įstatymai įtvirtina pareigą juridinio asmens vadovui inicijuoti juridinio asmens bankroto procesą įmonei esant nemokiai.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad VMI yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorė. VMI apskaitos informacinės sistemos duomenimis 2021-04-27 Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 11627,51 Eur (iš kurių GMP- 3211,72 eurų, PVM – 8406,77 eurų bei vykdomieji dokumentai -9,02 eurų (b.l. 8-9). VMI, vykdydama mokestinės nepriemokos išieškojimą, Bendrovės atžvilgiu atliko mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus: priimti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos, sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo turto, sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką buvo perduotas vykdymui antstoliui, tačiau mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai, tačiau priverstinio poveikio priemonės rezultatų nedavė, įsiskolinimas biudžetui nebuvo padengtas. Vilniaus apygardos teismo 2021-02-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1574-779/2021 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirtas A. B.. Minėtoje nutartyje, be kita ko, nurodyta, kad nėra duomenų jog įmonė nuosavybės teise valdytų kokį nors kitą materialų turtą, turėtų lėšų banko sąskaitose ar kasose; be to Antstolių informacinės sistemos duomenimis Bendrovės atžvilgiu antstoliai vykdo išieškojimus, kreditoriniai įsipareigojimai sudaro 75810,61 eurų ir viršija turto vertę, nes Bendrovei nuosavybės teise priklausančio turto nenustatyta. Nutartyje taip pat pažymėta, jos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo byloje dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikė, neneigė aplinkybių, jog yra nemoki. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas padarė išvadą, kad Bendrovė yra nemoki, ji negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, todėl jai buvo iškelta bankroto byla.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, jog Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota juridinių asmenų registre 2019-02-14, jos vadovės pareigas nuo 2019-02-27 iki 2021-03-31 buvo L. K.. Nustatyta, kad apie tai, kad Bendrovė nemoki, Bendrovės vadovei turėjo tapti žinoma nuo 2019 metų pabaigos, kai susidarė skola VMI, ar 2020 m. kovo mėnesio, kai susidarė įsiskolinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, taigi, jau tuo metu bendrovės vadovei atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl būtent L. K. tenka atsakomybė už tai, kad žinodama Bendrovės finansinę padėtį, turėdama pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, ji šios pareigos nevykdė. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad L. K., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 dalies numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą Bendrovei, todėl jo veiksmai pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur.

Teismas, skirdamas L. K. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, padarytas nusižengimas, susijęs su jos vadovaujamos įstaigos įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu. Teismas taip pat įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – duomenų apie asmens baustumą ar teistumą byloje nėra. L. K. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Administracinė nuobauda skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims ne tik siekiant juos nubausti ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, bet taip pat ir tam, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų tokio pobūdžio teisės pažeidimų. Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, kitas bylai reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, jog ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis bus tinkamai įgyvendinta, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus minėto straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis nustatytinas šiek tiek didesnis nei sankcijoje numatytas minimumas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsniu,

nutaria:

L. K. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 1450 € (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“ (banko kodas 40100), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“ (banko kodas 70440), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“ (banko kodas 73000), LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“ (banko kodas 72300), LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“ (banko kodas 71800), ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke (banko kodas 72900).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-1452-827/2021.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ANK 668 straipsnio 4 dalis, 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.