Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Krušinys, sekretoriaujant M. D., dalyvaujant prokurorams V. P., E. P., kaltinamojo gynėjui adv. R. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kalvarijos m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, bedarbis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo neteistas, kaltinamas pagal LR BK 24 str. 6d., 182 str. 2d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. padėjo apgaule kito asmens naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą. Nustatyta, jog, veikdamas bendrai kartu su G. D. ir A. J., kurių atžvilgiu 2012 m. rugpjūčio 9 d. Marijampolės rajono apylinkės teisme priimtas apkaltinamasis nuosprendis, siekė G. D. naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, o būtent: G. D. paprašytas už atlygį sudaryti vartojimo kredito sutartį, jis, veikdamas sąmoningai, suvokdamas savo veiksmus, AB Šiaulių banko Marijampolės klientų aptarnavimo skyriaus patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kuriose A. J. dirbdamas AB Šiaulių banko Marijampolės klientų aptarnavimo skyriaus viršininku, 2007 m. gruodžio 12 d. turėdamas AB Šiaulių banko įgaliojimus ir paprašytas G. D., kuris pateikė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie A. S. gaunamas pajamas, apgaule, remdamasis šiais pateiktais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie A. S. gaunamas pajamas, pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. VART-(duomenys neskelbtini), 50 000 litų sumai su A. S., kuris dalyvaudamas sandoryje ir žinodamas, kad jam kreditas negali būti suteiktas, savo parašais patvirtino tikrovės neatitinkančią savo turtinę padėtį, ir šios sutarties pagrindu tą pačią dieną AB Šiaulių banko Marijampolės klientų aptarnavimo skyriuje G. D. pasiėmė 50 000 litų. Tokiais veiksmais A. S. padėjo G. D. naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą – 50 000 litų turtą, ir negrąžinus dalies kredito, padarė AB Šiaulių bankui 36 733,94 litų turtinę žalą.

Kaltinamasis A. S. teismo posėdyje kaltės nepripažino. Nurodė, jog G. D. buvo kaimynas, jo sugyventinė pastarąjį apibūdino iš geros pusės. Matė, kad pas G. D. vyko statybos darbai, suprato, kad jis yra turtingas verslininkas. Vieną dieną G. D. jo paprašė savo vardu banke paimti paskolą, o įmokas ir paskolą grąžins pats G. D.. Žinojo, jog sugyventinė R. A. jau buvo paėmusi savo vardu G. D. paskolą, kurią jis mokėjo, todėl nieko blogo negalvodamas sutiko paimti savo vardu G. D. paskolą. Pastarasis sakė, kad nori pirkti kažkokią žemę ir jam trūksta pinigų. Taip pat G. D. jam sakė, kad bus šios paskolos laiduotojas ir, kadangi turi daug turto, tai jeigu kas, tai šis turtas iš jo bus paimtas. Už tai žadėjo G. D. jam atsilyginti. Sakė, kad pats asmeniškai padengs jo gautą paskolą. Tuo metu jis dirbo pagal verslo liudijimą ir vidutiniškai į mėnesį uždirbdavo apie 1000 litų. G. D. iš jo pasiėmė asmens dokumentą ir verslo liudijimą bei pasakė, kad visus reikiamus dokumentus paskolai gauti sutvarkys. Jam reikės tiktai pasirašyti. Gali būti, jog buvo 2007 m. gruodžio 12 d., kai G. D. pasakė, kad visi dokumentai sutvarkyti ir reikia vykti į banką. Abu nuvyko į AB Šiaulių banko Marijampolės klientų aptarnavimo skyrių, kur nepažįstama moteris bei vyras padavė pasirašyti dokumentus, galimai pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. VART (duomenys neskelbtini) 50 000 lt. sumai. G. D. pasirašė laidavimo sutartį. Su G. D. priėjo prie kasos, jis pasirašė pinigų gavimo kvitą, o kasininkės paduotus 50 000 litų prie kasos paėmė G. D.. Kartu sugrįžo į namus, kur G. D. jam padavė 500 litų už padėjimą. Nurodė, jog byloje esančiuose jo pajamų išlaidų žurnale yra ne jo parašai. Kas pasirašė-nežino. Teismui pateikė savo turimą pajamų žurnalą, iš kurio matyti, jog jo pajamos 2006 metais buvo 2700 lt., kitais metais taip pat yra gavęs pajamų. Kredito sutartyje nustatytais terminais G. D. mokėjo grąžinimo kreditą ir palūkanas. Asmeniškai nei karto nėra įnešęs pinigų už grąžinamą kreditą ar palūkanas. Teigė, jog banke niekas jo pajamomis nesidomėjo. Nurodė, kad nežino, kodėl kredito paraiškoje yra nurodyti neteisingi duomenys apie jo gaunamas pajamas bei turimą automobilį. Pasak jo, A. J. jis nepažinojo.

Nors kaltinamasis nurodė, kad kaltės nepripažįsta, tačiau savo paaiškinime pripažino, jog suprato, kad neteisėtai sudavė vartojimo kredito sutartį, t.y., suprato, kad kredito sutartį sudarė savo vardu, tačiau kito asmens naudai, jog pinigus gavo ir naudojo kitas asmuo, t.y., G. D. , kuris ir mokėjo kredito įmokas. Pripažino, jog supranta, kad padėjo tokiais veiksmais kitam asmeniui gauti kreditą apgaulės būdu.

Motyvuojamoji dalis

A. S. kaltę patvirtina ir bylos rašytiniai įrodymai.

2012-08-09 Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas L.Noreika, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-30-416/2012, kurioje G. D. ir G. B., A. J. buvo pripažinti kaltais pagal LR BK 182 str. 2d., 228 str. 2d., nutartimi informavo prokuratūrą apie tai, kad A. S., be kurio pagalbos, nuteistųjų G. D. ir A. J. sukurtos nusikalstamos schemos realizavimas būtų neįmanomas, gali būti įvykdęs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 182 str. 2 d. ( 1 t. 4-6 l. ).

Byloje yra Vartojimo kredito sutartis Nr. VART-(duomenys neskelbtini), pagal kurią 2007 m. gruodžio 12 d. AB Šiaulių bankas, kurį atstovavo Marijampolės klientų aptarnavimo skyriaus viršininkas A. J. ir A. S. sudarė sutartį 50 000 litų sumai ( 1 t. 8-11 l. ).

Prie sutarties yra kredito grąžinimo grafikas, pagal kurį A. S. kiekvieną mėnesį bankui privalėjo grąžinti po 1020,41 litus ( 1 t. 12 l. ).

Laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog AB Šiaulių bankas, atstovaujamas Marijampolės klientų aptarnavimo skyriaus viršininko A. J. ir G. D. sudarė sutartį, pagal kurią laiduotojas savo turtu laiduoja bankui, kad A. S. gautą 50 000 litų dydžio kreditą grąžins nustatytais terminais ir sumokės palūkanas, delspinigius ir atliks kitus privalomus mokėjimus ( 1 t. 13-14 l. ).

Kredito paraiškoje fiziniams asmenims nurodyta, kad A. S., užsiimančiam individualia veikla pagal verslo liudijimą, vidutiniškai per mėnesį uždirbančiam 2 500 litus, turinčiam 2000 litų vertės automobilį „M. C.“, žemės sklypo įsigijimui reikalingas 50 000 litų kreditas ( 1 t. 15-18 l. ).

Tarnybinis pranešime nurodyta, kad VĮ “Regitra” duomenimis, A. S. sutarties pasirašymo metu 2007-12-12 automoblio „M. C.“ neturėjo (1 t., b.l. 52 ).

Pažymoje teigiama, kad A. S. buvo tikrintas banko 2007-12-11 ir sutarties pasirašymo metu buvo įsigijęs verslo liudijimą. Apie gautas pajamas duomenų nėra ( 1 t., b.l. 20 ).

Verslo liudijimas Nr. V 0582602 buvo išduotas A. S. nuo 2007-07-03 iki 2007-12-31 ( 1 t., b.l. 20 . ).

Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale nurodyta, jog A. S. už 2007 m. rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesius gavo 10 200 litus pajamų ( 1 t. 21-24 l. ), nors teisme pateikė turimą pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą, pagal kurį 2007 m. rugsėjo-lapkričio mėn. gavo pajamų 5030 lt. ( b.l. 92-95, T. 2 ).

Pažymoje apie A. S. valstybinį socialinį draudimą nurodyta, kad per 2007 m. rugpjūčio mėn. – 2007 m. lapkričio mėn., jam priskaičiuota 656,42 litų pajamų, nuo kurių skaičiuojamas VSD įmokos ( 1 t., b.l. 41 ).

Vartojimo kredito kliento (šeimos) mokumo vertinime nurodyta, kad 2007-12-11 kredito vadybininkė I. K. įvertino, kad A. S. pagal jo gaunamas mėnesines pajamas, t.y., 2 500 litus, galima 48 mėnesių terminui suteikti 50 000 litų kreditą, maksimali mėnesinė įmoka 1650 lt. ( 1 t. 26 l. ).

Ataskaitoje sprendimui priimti nurodyta, jog kurią kreditų vadybininkė I. K. siūlo A. S., žemės sklypo įsigijimui suteikti 50 000 litų kreditą 48 mėn. laikotarpiui su 10,5 % metinių palūkanų. Viršininkas A. J. priėmė sprendimą: suteikti 50000 litų kreditą 4 metų laikotarpiui ( 1 t. 25 l. ).

Memorialiniame orderyje Nr. 12142024 nurodyta, jog AB Šiaulių bankas į A. S. sąskaitą banke pervedė 50 000 litų ( 1 t. 32 l. ).

Kasos išlaidų orderyje Nr. 221356 pažymėta, jog 2007 m. gruodžio 12 d. A. S. AB Šiaulių bankas išmokėjo 49 700 litų sumą ( 1 t. 33 l. ).

Pareiškimuose gryniesiems pinigams įmokėti nurodyta, kad į A. S. sąskaitą, esančią AB Šiaulių banke, per 14 kartų buvo įnešta 18 640 litai ( 1 t. 34-38 l. )

Teismo posėdžio protokoluose, nagrinėjant baudžiamąja bylą Nr. 1-30-416/2012, buvo užrašyti nukentėjusiųjų, teisiamųjų, kitų proceso dalyvių parodymai, ištirti rašytiniai įrodymai ( 1 t. 91-96 l.; 97-100 l.; 101-106 l.; 107-109 l.; 110-115 l.; 116-120 l.; 121-135 l.; 136-137 l.; 138-144 l. )

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-416/2012 G. D. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d, o A. J. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir 228 str. 2 d. (2 t.28 l. )

Kauno apygardos teismas 2013 m. vasario 18 d. priėmė nutartį, kuria nuteistojo A. J. apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir paliko nepakeistą bausmę, nuosprendis įsiteisėjęs ( 2 t. 29-32 l. ).

Teismas konstatuoja, jog kaltinamojo A. S. kaltė, veikiant bendrai, padėjus apgaule G. D. bei A. J. apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, įrodyta neabejotinai anksčiau paminėtais kaltinamojo A. S. parodymais, bylos rašytiniais įrodymais. Jo veika kaip padėjėjo kvalifikuota tinkamai, atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 24 str. 6d., 182 str. 2d., požymius.

Teismas pažymi, jog sukčiavimo atveju, kaltininko veiką kvalifikuojant pagal LR BK 182 str., kaltininko tyčia būna nukreipta į nepagrįstą praturtėjimą, siekiant turtinės naudos sau ar kitam asmeniui.

LR BK 182 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už kvalifikuotą sukčiavimą, t.y., didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą apgaule.

Esminis sukčiavimo požymis yra apgaulės panaudojimas prieš svetimo turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti turtą. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, tokiu būdu „priverčiant“ juos perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Sukčiavimo dalykas, atliekant bankų įstaigų operacijas, yra banko paskolų piniginės lėšos, kurias siekiama įgyti savo ar kitų naudai, o ne verslui. Kreditinio sukčiavimo atveju, nusikalstamos veikos dalykas yra paskolų suteikimo tvarka ir sąlygos. Nagrinėjamos bylos atveju, apgaulė naudojama siekiant gauti paskolą, bet pačios piniginės lėšos turi sutartyje numatytą paskirtį. Vertinant kaltinamojo A. S., kaip padėjėjo ( veikos bendrininko ) padarytus veiksmus, teismas konstatuoja, kad neginčijamai įrodyta, kad jis padėjo kitiems, jau teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu nuteistiems G. D. bei A. J., įgyti didelės vertės vartojamąjį kreditą apgaule. Tokiai teismų praktikai pritaręs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse 2K-35/2009, 2K-231-2011 ir 2K-246/2011.

Kaltinamojo veiką kvalifikuojanti aplinkybė – apgaule įgyto svetimo turto didelė vertė. LR BK 190 str.1d. nustato, kad didelės vertės turtas yra, kuomet jis viršija 250 MGL (32 500,00 lt). Nagrinėjamu atveju, apgaule buvo užvaldyta 50 000 lt. Veikos kvalifikavimui įtakos neturi tai, jog vėliau buvo padengta dalis apgaule įgyto kredito.

Veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 24 str. 6 d., 182 str. 2d., nes kaltinamasis veikė kaip nusikalstamos veikos bendrininkas, t.y., padėjėjas.

Įrodymų tyrimo metu nustatyta, jog S. S. už tai, kad sutiko G. D. padėti ir savo vardu paimti didelės vertės (50 000 lt.) kreditą, kurį iš karto užvaldė ir pasiėmė G. D., gavo 500 lt. atlygį. Todėl daroma išvada, jog kaltinamasis veikė sąmoningai. Žinojo iš anksto, kad jo vardu imamas kreditas atiteks G. D., su tuo sutiko. Dalyvavo sandorio pasirašyme už atlygį ir tai suvokė. Savo parašais patvirtino tikrovės neatitinkančius dokumentus savo turtinę padėtį, pajamas, melagingą kredito ėmimo tikslą. Tai, kad laiduotojas G. D. kaltinamajam nurodė, jog jam kredito nereikės grąžinti ir jis už jį grąžins kreditą, negali būti vertinama kaip kaltinamojo apgaulė.

Kaltinamasis A. S. nusikalto ir teismo teisiamas pirmą kartą. Padarė sunkų tyčinį nusikaltimą. Yra vedęs, šiuo metu bedarbis, tačiau registruotas darbo biržoje. Ketina verstis individualia veikla. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors nurodė, kad kaltės nepripažįsta, tačiau pripažino visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nurodė, jog dėl to nuoširdžiai gailisi, nes nemanė, jog tai užtrauks baudžiamąją atsakomybę, todėl teismas tai pripažįsta kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Jis pasižada sumokėti prokuroro siūlomo dydžio baudą, prašo neatimti jam laisvės. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas įvertina dar ir tai, jog A. S. buvo šios veikos bendrininkas, t.y., padėjėjas, įtrauktas į nusikaltimą kito asmens. Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo dalyvavimo aktyvumą nusikaltimo padarymą, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika buvo antraeilė, jis veikė kaip padėjėjas, yra vedęs, nusikalto pirmą kartą, policija jokios kompromituojančios medžiagos apie jį neturi ( b.l. 39-40, T. 2 ), todėl jo atžvilgiu galima taikyti LR BK 54 str. 3 d. ir skirti švelnesnę, nei numatyta sankcijoje, bausmės rūšį, t.y., piniginę baudą, mažesnę bei baudos vidurkis už sunkius nusikaltimus ( taikytina LR BK 47 str. veikos padarymo metu galiojusi redakcija ). Įvertinus kaltinamojo šeiminę ir turtinę padėtį, nustatomas ilgesnis, nei numatyta įstatyme, baudos sumokėjimo terminas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 24 str. 6 d., 182 str. 2 d. ir, pritaikius LR BK 54 str. 3 d., nuteisti 70 MGL, t.y., 9 100 lt. ( devynių tūkstančių vieno šimto litų ) dydžio bauda.

Nustatyta, jog bauda turi būti sumokėta per 1 ( vienerius ) metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.