Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., dirbančio VU Santariškių ligoninėje, administracine tvarka nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. 2016 m. spalio 2 d., apie 13:57 val., Vilniaus raj., D. R. k., Molėtų g. 13, vairuodamas automobilį SUBARU LEGACY (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį AUDI A3 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 9 punkto reikalavimus,

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje.

N. Ž. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie 14:00 val. matė, kaip automobilis išvažinėjo labai arti jos automobilio, bet pati nepastebėjo, kaip kliudė jos mašiną. Po darbo, apie 17:30 val., išėjusi pamatė, kad jos mašina sugadinta. Pas juos darbe yra kameros, atsukus kameras ji pamatė, kas sudaužė jos automobilį. Pagal kameras matėsi, kad asmuo, sudaužęs automobilį, nesustojo apžiūrėti jos automobilio. Iki įvykio, jos mašina buvo tvarkinga, nesudaužyta, po įvykio pamatė, kad ji apgadinta. Nėra girdėjusi, kad jos automobilyje suveiktų signalizacija, tuo metu signalizacija taip pat nesuveikė. Draudimas, kol kas nėra nieko kompensavęs, bet jai žinoma, kad draudimas apmokės visas išlaidas.

Liudytoja A. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo gautas pranešimas, jog Vilniaus rajone, prie parduotuvės „IKI“ įvyko eismo įvykis, buvo gauti vaizdo įrašai, po kurių nustatė kaltininką. Iš vaizdo įrašų matyti, kad jis bandė apsisukti ir važiuodamas į priekį kliudė šalia stovintį automobilį. Pas nukentėjusiąją buvo pažeistas bamperis, taip pat brauktinio - čiuožtinio pobūdžio durelių pažeidimai, o pas kaltininką irgi buvo apgadinta mašina. Vaizdo įraše matosi, kaip mašina buvo kliudoma. A. A. mašina buvo didesnė nei nukentėjusiosios. Pagal apgadinimus, kurie yra ant A. A. transporto priemonės, jis turėjo pajusti, kad kliudė kitą transporto priemonę. Nesimatė, kad mirksėtų signalizacija.

Išklausius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. A., jo atstovės bei nukentėjusiosios paaiškinimus, liudytojos parodymus, ištyrus administracinės bylos medžiagą: administracinio teisės pažeidimo protokolą, eismo įvykio vietos schemą, Vilniaus AVPK kelių policijos valdybos transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolą su fotonuotraukomis, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. A. vairuojamas automobilis SUBARU LEGACY (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu apgadino automobilį AUDI A3 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ž. P. nurodė, kad matė, kaip A. A. automobilis išvažinėjo labai arti jos automobilio, bet tuo metu nepastebėjo, kaip jis kliudė jos mašiną, tik išėjusi po darbo pamatė, kad jos mašina sugadinta. Darbe įrengtų kamerų pagalba ji pamatė, kas sudaužė jos automobilį, tuo metu signalizacija nesuveikė. Pareigūnė A. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pas nukentėjusiąją buvo pažeistas bamperis, taip pat buvo brauktinio - čiuožtinio pobūdžio durelių pažeidimai, pas kaltininką taip pat buvo apgadinta mašina. Pagal apgadinimus, kurie buvo padaryti A. A. transporto priemonei, jis turėjo pajusti, kad kliudė kitą transporto priemonę. Pats A. A. paaiškino, kad nepajuto, kad kliudė svetimą automobilį, negirdėjo, kad kažkas būtų brūkštelėję, mašina vos pajudėjo, o ant jo automobilio tik mažas sugadinimo brūkšnelis. Nurodė, kad jei būtų pajutęs, kad kliudė kitą automobilį, būtų iškart išlipęs, nes jokių motyvų pasišalinti neturėjo. Taigi bylos nagrinėjimo metu neginčytinai nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis AUDI A3 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Todėl A. A. veiksmai atitinka LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas pripažįsta neįrodyta, kad žinodamas apie padarytą pažeidimą (svetimo turto sugadinimą eismo įvykio metu) A. A. pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Nors byloje pateikti duomenys apie kito automobilio sugadinimą, tačiau A. A. tiek teisme, tiek duodamas paaiškinimą nurodė, kad nepajuto, kad kliudė svetimą automobilį, paaiškino, kad jei būtų pajutęs, kad kliudė kitą automobilį, būtų iškart išlipęs, nes jokių motyvų pasišalinti neturėjo. Lietuvos A. T., formuodamas teismų praktiką bylose dėl (duomenys neskelbtini) str. taikymo, yra konstatavęs, kad (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Pagal formuojamą teismų praktiką, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai (Lietuvos A. T. nutartys Nr. 2AT-8-2013, Nr. 2AT-42-2013, Panevėžio apygardos teismo nutartys Nr. (duomenys neskelbtini)134/2014 Nr. (duomenys neskelbtini)134/2014 ). Nagrinėjamu atveju pateiktos nuotraukos patvirtina, kad A. A. vairuojamas automobilis yra didesnių gabaritų, nei nukentėjusiosios, taip pat nuotraukose matyti, kad A. A. automobilio pažeidimai nežymūs. Be to ir iš nukentėjusiosios paaiškinimų matyti, jog ir pati nukentėjusioji per vaizdo kamerą matydama kaip A. A. išvažinėja labai arti mašinos, iš karto nesuprato, jog kliudė mašiną. Todėl darytina išvada, kad apie tai, jog svetimas turtas įvykio metu buvo sugadintas, A. A. negalėjo žinoti. Nagrinėjamu atveju nenustatyta A. A. tiesioginė tyčia pasišalinti iš įvykio vietos ar kitokiu būdu slėpti eismo įvykio pėdsakus, vengti žalos atlyginimo nukentėjusiajam asmeniui. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pripažintina, kad asmuo, kuris nematydamas ir nežinodamas jog neatsargaus ir nežymaus eismo įvykio metu padarė kam nors žalą, nuvažiavo iš to įvykio vietos, negali būti laikomas padaręs (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą, nes nėra šio pažeidimo sudėties. Todėl bylos teisena pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. nutrauktina ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.).

A. A. atsakomybę lengvina, tai kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir dėl jo gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes ir pobūdį, į A. A. asmenybę, kuris nebaustas administracine tvarka, į tai jog yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtina minimali sankcijose už padarytą pažeidimą numatyta nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 ir 2 p.

nutaria:

A. A. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje ir skirti 28 eurų baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą A. A. pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. nutraukti, nesant jo veikoje šio pažeidimo sudėties.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK 16062388380.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.