Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), įgijęs profesinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

G. G. dėl neatsargumo sunkiai sužalojo žmogų: elgdamasis neatsargiai, 2021 m. rugpjūčio 20 d. apie 21.20 val. adresu (duomenys neskelbtini), PC „Rimi“ antro aukšto automobilių stovėjimo aikštelėje, nukentėjusiajam G. N. sėdint metaliniame prekybos centro prekių vežimėlyje, jį stumdydamas, nuvežė iki kalno ir paleido jį (G. N.), sėdintį prekybos centro vežimėlyje, riedėti nuo kalno, po ko G. N., iššoko iš vežimėlio ir susilaužė dešinę koją, dėl ko nukentėjusiajam padarytas dešiniojo blauzdikaulio su šeivikauliu atviras lūžis, t. y. sužalojimas, kuris, remiantis specialisto išvada, visumoje atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą, taip dėl neatsargumo sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G. N. sveikatą.

Šiais savo veiksmais G. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 137 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis G. G., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. su draugais šventė bičiulio N. gimtadienį kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. Galvojo, kur pratęsti gimtadienio šventimą ir persikėlė į aikštelę (duomenys neskelbtini), tai yra, į prekybos centro „parkingo“ antrą aukštą. G. N. su merginomis sugalvojo pakvailioti, įlipti į prekybos centro vežimėlį, skirtą apsipirkimui. Merginos ir G. N. stumdė minėtą vežimėlį, kvailiojo. Sugalvojo prisidėti ir jis. Stūmė vėžimėlį, kuriame sėdėjo G. N., kartu bėgo iki kalno, bėgdamas rusiškai sakė „tuoj skrisim“ o tuomet jis nuo kalno paleido vežimėlį. Nepamena, ar G. N. jam kažką sakė. Vežimėliui riedant nuo kalno suriko, kad iššoktų, o G. N. iššokus iš vežimėlio, pribėgo prie jo. Iš pradžių nesuprato, kas įvyko, o pamatęs, kad negerai su koja, iškvietė greitąją. Įvykį matė D., nes jis filmavo, visi kiti stovėjo šalia. Atvykusi greitoji pagalba G. N. nuvežė į Lazdynų ligoninę. O jis ir likusi kompanija nuvažiavo iš paskos, joje liko ir sužinojo, kad G. N. lūžo koja. Nagrinėjamo įvykio metu jis buvo pavartojęs alkoholio, tačiau ne dėl to paleido vėžimėlį. Tai buvo jo pakvailiojimas, jie ir anksčiau yra taip darę, važinėdavosi prekybos centruose pirkiniams skirtais vėžimėliais, ir jį patį yra vežę. Aikštelėje yra kalnas, kuris nėra labai status, skirtas įvažiuoti į parkingo antrą aukštą. Jis iš esmės yra į gatvę, tačiau stumdamas vėžimėlį nemanė, kad bus automobilių, nes buvo naktis, ir nemanė, kad G. N. gali susižeisti. Anksčiau yra buvę analogiškų situacijų, jis pats yra buvęs nustumtas taip su vežimėliu ne tą dieną, ir iki šiol niekas nebuvo susižeidęs. Dabar tokius pasivažinėjimus vertina blogai. Jis labai nuo pat įvykio pergyvena dėl to, kas nutiko G. N., iš karto atsiprašė, siūlė pagalbą, mokėti už gydymą, pateikia susirašinėjimą su juo. Su nukentėjusiuoju nepavyko rasti bendro sutarimo, jo prašoma suma didelė, dalį sumos atsisako priimti. Su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, prašo jį mažinti, mokės, kiek priteis teismas. Su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civiliniu ieškiniu sutinka, dalį žalos atlygino, taip pat sutinka su Valstybinės teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu, sudarė susitarimą, prašo tvirtinti.

Kaltinamasis G. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugpjūčio 20 d. apie 19.00 val. jis susitiko su draugais, o būtent su N., E. K., N. V., G., G. ir D. J., daugiau jokių draugų duomenų nežino. Su E., D. ir N. artimai bendrauja, o su kitais beveik visai nebendrauja. Jie visi susitiko kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, adreso jis nežino, bet kavinė yra prie (duomenys neskelbtini). PC „Rimi“. Kavinėje jie šventė N. gimtadienį, gėrė alkoholinius gėrimus, jis asmeniškai buvo išgėręs du bokalus alaus, 0,33 l ir 0,5 l talpos, kiek kiti išgėrė jis nežino, o po to apie 21.00 val. jie visi nuėjo adresu (duomenys neskelbtini), PC „Rimi“ antrą aukštą, kur yra automobilių stovėjimo aikštelė. Aikštelėje jie stovėjo, bendravo, juokėsi ir jokių konfliktų tarp jų nebuvo. G. sugalvojo įlipti į prekybos centro prekių vežimą, tam, kad pasivažinėti, mano gal net padurniuoti. G. būnant vežime, jį vežiojo G. ir N., o paskui jis. Jis jį stumdydamas vežime sugalvojo paleisti nuo kalno, bet jis apie tai žinojo ir nieko nesakė, visą laiką tylėjo. Jis nuvežė iki kalno ir G. paleido, sėdintį prekybos centro vežimėlyje riedėti nuo kalno, po ko G., mėgindamas iššokti iš vežimėlio, susilaužė dešinę koją. Nori pridurti, kad G. važiuojant nuo kalno jis pradėjo rėkti jam, kad šoktų iš vežimo, nes matė, kad gali atsitrenkti į bordiūrą, bet jis turbūt nespėjo ir su tuo vežimu davėsi į bordiūrą. G. riedant nuo kalno, visi draugai stovėjo ir žiūrėjo, o D. viską filmavo. G. nukritus, jis pradėjo šaukti, kad sulūžo koja ir jie visi prie jo pribėgo, pradžioje nesuprato, nes pagalvojo, kad juokauja, bet kai jis pradėjo rėkti, kad reikia greitosios, tuomet jis pats iškvietė greitąją. Po kokių 8 min atvažiavo greitoji ir jį išvežė į Lazdynus ir jie visi draugai važiavo kartu. Po įvykio, jam atrodo, šių metų rugpjūčio 23 d., jis su G. bendravo ir siūlė savo pagalbą, norėjo padengti gydymo išlaidas, galėjo padėti išspręsti jo kažkokius asmeninius reikalus, t. y. atnešti ir paduoti kažką, ar nuvežti kažkur, galėjo visą laiką būti šalia, jie nuoširdžiai pakalbėjo telefonu, bet dar kitą dieną, kai jis vėl jam paskambino jis pasakė, kad jo pagalbos jam nereikia, iš jo reikalavo tik pinigų, 5000 Eur. Jis nesutiko su jo prašymu, į ką jis jam atsakė, kad susitiks teisme ir jie daugiau nebendravo. Dėl šio įvykio jis save yra pergraužęs, jis labai gailisi, dėl to, kas įvyko. Jam gaila jo, bet jis tokių pinigų neuždirba, kad čia ir dabar paduoti (t. 1, b. l. 156-159, 169-170).

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokuroras ir gynėjas neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis G. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. apie 21.00 val. pėsčiomis atvyko į (duomenys neskelbtini) PC „Rimi“ su draugais. Atvykę jie nuėjo į PC „Rimi“ automobilių stovėjimo aikštelę, esančią antrame prekybos centro aukšte. Su draugais stovėjo, šnekėjosi. Maždaug po 20 min. jis su drauge G. L. (daugiau duomenų nežino) automobilių stovėjimo aikštelėje pamatė metalinį prekių vežimėlį, kuris buvo neprisegtas. Jis įlipo į vežimėlį, nes draugė norėjo jį nufotografuoti. Jam įlipus į vežimėlį, G. vaikinas N. O. (daugiau duomenų nežino, tel. Nr. galės patikslinti vėliau), jį su vežimėliu pavežė apie 10 sek. Staiga prie vežimėlio pribėgo su jais atėjęs G. G. (duomenų daugiau nežino), kuris pradėjo jį stipriai stumti ir vežti su vežimėliu, jis jo paprašė, kad jis jo nevežtų, vežimėlį stūmė link kalno. G. G. jo neklausė, nieko neatsakė ir paleido vežimėlį riedėti nuo kalno. Tuo momentu, kai pamatė, kad G. G. jį iš tikrųjų nori nustumti su vežimėliu nuo kalno, bandė iššokti. Viduryje kalno matė, kad situacija nevaldoma, riedančio vežimėlio kojos susisuko ir būtų atsitrenkusios į bortelį, todėl, siekiant išvengti atsitrenkimo, iššoko iš vežimėlio. Jam iššokus iš vežimėlio pamatė, kad jo dešinė koja susilenkė į visas puses, t. y. pakeitė savo padėtį, bėgo kraujas, jautė skausmą. Įvykio metu jį ištiko panika. Šokdamas iš vežimo nusibrozdino abi rankas, daugiau kitų sužalojimų nėra matoma. Įvykio metu pradėjo rėkti, kad jam „išlindo kaulai“ ir lūžo koja, prašė pagalbos iš šalia buvusių draugų. Atbėgę draugai t. y. G. L., G. G. ir N. O., išvietė greitąją medicinos pagalbą. Visą laiką, kol greitosios medicinos darbuotojai vyko, abiem rankomis laikė savo sužeistą koją. Kadangi buvo ištiktas šoko, neatsimena, po kiek laiko atvyko GMP brigada (galimai po 20 min.). Iki atvykstant medicinos pagalbai, G. G. jo prašė, kad jis niekam nepasakotų, jog tai jis padarė, žadėjo sumokėti. Atvykus GMP brigadai jis pasakė, kad pats susižalojo. Jį išvežė tolimesnei apžiūrai į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę Vilniuje, Šiltnamių g. 29. Ligoninėje buvo atlikti tyrimai, nustatyta, kad įvykio metu jam dešinė koja lūžo atviru lūžiu. Ligoninėje pragulėjo apie 4 dienas, koją operavo, susiuvo. Jam išėjus iš ligoninės, G. G. žadėjo atlyginti patirtą turtinę žalą, sumokėti už gydimo išlaidas, tačiau to nepadarė, todėl apie įvykį informavo policijos pareigūnus. Tokiu atveju jei G. G. būtų atlyginęs patirtą turtinę žalą, būtų viską nuslėpęs ir sakęs, jog tai pats netyčia susižalojo. G. G. prieš įvykį yra matęs tik vieną kartą, jis yra N. draugas. Mano, kad galėtų atpažinti G. G.. Su G. G. kalbėjo apie įvykį, tačiau jis nesupranta, kad savo veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą, dėl ko jam lūžo koja ir negali savarankiškai judėti, turi nuolat gulėti lovoje, negali sėdėti. Nežino ir nesupranta, kaip G. G. galėjo galvoti, kad nuo tokio kalno nustūmus žmogų su vežimėliu, jam nieko neatsitiks. Negali nurodyti, ar G. G. veiksmai galėtų būti prilyginami „nevykusiam juokeliui“, dėl padaryto poelgio jis nesigaili. Mano, kad draugai galėtų paliudyti įvykio aplinkybes, tyrimo eigoje galės pateikti jų duomenis (b. l. 28-30).

Liudytojas E. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. apie 18.00 val. jis susitiko su draugais, o būtent su N. O., N. V., G. L., G., D. J., G. G., daugiau jokių draugų duomenų nežino. Jie, išskyrus G., visi kartu beveik užaugo. Tą dieną visi susitiko kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, adreso jis nežino, bet kavinė yra prie (duomenys neskelbtini). PC „Rimi“. Kavinėje jie šventė N. gimtadienį, kas gėrė alkoholinius gėrimus, kas valgė, o jis negėrė, nes vairavo. Apie 21.00 val. visi nuėjo adresu (duomenys neskelbtini), PC „Rimi“ antrą aukštą, kur yra automobilių stovėjimo aikštelė. O jis nuvažiavo ten savo automobiliu „BMW“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) Aikštelėje jie stovėjo, bendravo, juokėsi, planavo, ką veiks toliau ir jokių konfliktų tarp jų nebuvo. G. sugalvojo įlipti į prekybos centro prekių vežimą tam, kad pasivažinėti, pasifotkinti, bet tiksliai nepasakys kodėl, nes nežino kodėl. G. būnant vežime, jį vežiojo G., o paskui G.. G., stumdydamas vežimą, sugalvojo paleisti jį nuo kalno, bet jis apie tai žinojo ir nieko nesakė, visą laiką tylėjo, visiems buvo linksma, nes niekas negalvojo, kad G. gali susilaužyti koją. G. G. nuvežė iki kalno ir paleido jį nuo kalno riedėti, po ko G., mėgindamas iššokti iš vežimėlio, susilaužė dešinę koją. Jis tuo metu, kai viskas įvyko, o būtent tuo metu, kai G. buvo vežamas iki kalno, buvo automobilyje ir nieko nematė, kadangi automobilio langas buvo atidarytas, todėl girdėjo, kaip kažkas G. važiuojant nuo kalno rėkė, kad šoktų iš vežimo, bet jis turbūt nespėjo ir su tuo vežimu davėsi į bordiūrą. Viską matė iš vaizdo įrašo, kurį po to jam parodė D. Su juo automobilyje kartu buvo N. ir N.. G. nukritus, jis pradėjo šaukti, kad sulūžo koja ir jie visi prie jo pribėgo, pradžioje nesuprato, nes pagalvojo, kad juokauja ir tada kažkas iškvietė greitąją. Kas iškvietė jis dabar neatsimena. Atvažiavusi greitoji G. išvežė į (duomenys neskelbtini) ir jie visi draugai važiavo kartu. Po visko G. pasakė jam, kad G. jo paprašė 10000 Eur, bet G. neturi tokių pinigų, todėl siūlė savo pagalbą, kad gali nupirkti vaistų ar taip kažką padėti. O po to sužinojo, kad G. parašė pareiškimą (b. l. 33-36).

Liudytojas N. O. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. apie 20.00 val. jis susitiko su draugais, o būtent su G., G., E., G. ir D.. Jie susitiko kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, adreso jis nežino, bet kavinė yra prie (duomenys neskelbtini) PC „Rimi“. Kavinėje jie šventė jo gimtadienį, kas gėrė alkoholinius gėrimus, kas valgė, jis gėrė alų, išgėrė keturis bokalus, po 0,5 l talpos. Apie 21.00 val. visi nuėjo adresu (duomenys neskelbtini) PC „Rimi“ antrą aukštą, kur yra automobilių stovėjimo aikštelė. Ėjo iki jo automobilio „BMW“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) pasiimti daiktų. Einant iki automobilio, G. įlipo į prekybos centro prekių vežimėlį. Kodėl jis sugalvojo įlipti jis nežino, tiksliau neatsimena, ant linksmumo viskas įvyko, gal kažkas kažką pasakė, jis dabar neatsimena. Jis jį šiek tiek pavežiojo ant stogo, o po to tą vežimą perėmė G.. G. G. irgi vežiojo, o po to nuvažiavo link kalno ir jį paleido nuo jo. G., būdamas vežime, visą laiką tylėjo, visiems buvo linksma. Paties momento, kai G. susilaužė koją, jis nematė, nes jis stovėjo viduryje aikštelės, vietoje, iš kurios nieko nesimato, o ir į tą pusę, kurioje yra kalnas, jis nežiūrėjo, todėl nežino, ar G. mėgino iššokti iš vežimėlio. Jau po visko D. parodė vaizdo įrašą, nes jis viską filmavo. G. nukritus, jis pradėjo šaukti, kad sulūžo koja ir jie visi prie jo pribėgo, pradžioje nesuprato, nes pagalvojo, kad juokauja ir tada G. iškvietė greitąją. Atvažiavusi greitoji G. išvežė į (duomenys neskelbtini) ir jie visi draugai važiavo kartu (b. l. 39-42).

Liudytoja N. V. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad datos neatsimena, jai atrodo, tai buvo penktadienis, laiko irgi neatsimena, ji susitiko su draugais, o būtent su N., G., G., G. ir E. Iš visų draugų ilgiausiai pažįsta N., apie 4 metus. Tą dieną visi susitiko kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, adreso ji nežino, bet kavinė yra prie (duomenys neskelbtini). PC „Rimi“. Kavinėje jie valgė, o G. su G. gėrė alų. Jie baigę valgyti susimokėjo už maistą ir visi nusprendė eiti adresu (duomenys neskelbtini), PC „Rimi“ antrą aukštą, kur yra automobilių stovėjimo aikštelė. Ji atsisėdo į automobilį „BMW“, automobilis priklauso E., nes norėjo pasikrauti telefoną, o visi kiti stovėjo prie automobilio ir rūkė. Jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Tada ji atsisuko ir pamatė, kad G. sėdi prekybos centro prekių vežime. Kokiu tikslu jis ten sėdėjo, ji nežino. Matė, kad G. stumdydamas vežimą, kuriame sėdėjo G., nuvažiavo link kalno pradžios, toje vietoje, kur automobiliai išvažiuoja. Ji negirdėjo, kad sėdėdamas vežime kažkam prieštarautų, nes nuotaiką pas visus buvo gera. Tada jau matė, kaip G. paleido vežimą nuo kalno, kuriame sėdėjo G.. Ji nematė, kad G. mėgintų iššokti iš vežimo. Taip pat nematė to momento, kai G. susilaužė koją, kadangi, kaip minėjo, buvo automobilyje. Po to prie jų pribėgo G. ir pasakė, kad G. greičiausiai susilaužė koją ir tada E. su N. nubėgo prie G., o ji nuėjo prie jų. Jai atrodo, G. iškart iškvietė greitąją. Atvažiavusi greitoji G. išvežė į Lazdynus ir jie visi draugai važiavo kartu. Ji nežino, ar G. su G. po visko bendravo ir mėgino susitaikyti. G. jai nesakė, kodėl nusprendė paleisti vežimą (b. l. 45-48).

Liudytojas D. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d., laiko jis nežino, bet jau buvo vėlu, jis susitiko su draugais, o būtent su N. O., E., G., G., G., daugiau jokių draugų duomenų nežino. Visus, išskyrus G., žino apie 7 metus, tiksliai negali pasakyti. Tą dieną visi susitiko kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, adreso jis nežino, bet kavinė yra prie (duomenys neskelbtini) PC „Rimi“. Kavinėje jie susitiko pavalgyti ir šventė N. gimtadienį, ar kažkas vartojo alkoholinius gėrimus jis nežino. Jie galvojo, ką veikti toliau, ir sugalvojo nueiti į PC „Rimi“ antrą aukštą, kur yra automobilių stovėjimo aikštelė. Aikštelėje jie stovėjo, bendravo, juokėsi, planavo, ką veiks toliau ir jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Apie 21.30 val. nežino, kas sugalvojo, bet, kai atsisuko, G. jau buvo prekybos centro prekių vežime. Kokiu tikslu jis jame buvo, jis nežino, jam atrodo, jis norėjo pasifotografuoti. G. būnant vežime jį vežiojo galimai N., bet jis neatsimena, o paskui G.. Ir po to G. G., stumdydamas vežime, nustūmė jį nuo kalno. Ar G. būnant vežime jis prieštaravo ar ne, jis nežino, nes negirdėjo, kad kažką pasakytų. Vežimui riedant nuo kalno jis nematė, kad G. mėgintų išlipti iš vežimo, nes jis jame tiesiog sėdėjo iki kol atsitrenkė į bortą. Atsitrenkęs į bortą jis kažkaip keistai iškrito iš vežimo ir susilaužė koją. Labai keistas įvykis. Tiesa, jis filmavo šį įvykį, vaizdo įrašą atsiųs tyrėjai į el. paštą. G. nukritus, jis pradėjo šaukti, kad sulūžo koja ir jie visi prie jo pribėgo pasiklausti, ar reikalinga pagalba, tada kažkas iškvietė greitąją. Kas iškvietė, jis dabar neatsimena. Atvažiavusi greitoji G. išvežė į Lazdynus ir jie visi draugai važiavo kartu. Ar G. su G. mėgino susitaikyti jis nežino, yra girdėjęs, kad vienas reikalauja pinigų, o kitas minėjo, kad sulaužė koją, bet konkrečiai negali pasakyti, nes nežino (b. l. 51-54).

Liudytoja G. L. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. apie 18.00 val. ji susitiko su draugais, o būtent su N., E., N., G., D. ir G.. Visi susitiko kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, adreso ji nežino, bet kavinė yra prie (duomenys neskelbtini) PC „Rimi“. Kavinėje jie šventė N. gimtadienį, kas gėrė alkoholinius gėrimus, kas valgė. Ji išgėrė dvi taures vyno, bet tiksliai neatsimena kiekio. Būdami kavinėje galvojo, ką veiks toliau, laiko tiksliai neatsimena, bet jau buvo tamsu ir jie visi nuėjo (duomenys neskelbtini), PC „Rimi“ antrą aukštą, kur yra automobilių stovėjimo aikštelė. Jiems einant link automobilių aikštelės tada G. sugalvojo įlipti į prekybos centro prekių vežimą, kuris buvo PC „Rimi“ antrajame aukšte, kodėl jis taip padarė ji nežino, tiesiog durniavo. Ji neatsimena, ar vežiojo jį, bet G. būnant vežime jį vežiojo N., o paskui G.. G. G. nuvežė iki kalno ir paleido jį nuo kalno riedėti, ji nebuvo tikra, ar G. kažką sakė, būdamas vežime, kai jį G. nusprendė paleisti nuo jo, bet jai atrodo, G. pasakė, kad gal nereikia, o G. atsakė jam, tai čia nieko tokio, viskas bus gerai. Kiek atsimena, G. nemėgino išlipti iš vežimo tuo metu kai riedėjo nuo kalno, bet girdėjo, kai G. ir D. G. rėkė šok iš vežimo. Jai atrodo, o tiksliau ji taip suprato, kad G. iššoko iš vežimo prieš pamatant kliūtį, kliūtis buvo stovintis automobilis, kadangi prekių vežimėlis stovėjo prie automobilio ir matomai šokdamas iš vežimo susilaužė koją. Ji atbėgusi pamatė, kad G. guli su sulaužyta koja. Tuo metu kai viskas vyko šalia buvo G., D. ir ji, o visi kiti, t. y. N., E. ir N. stovėjo prie E. automobilio „BMW“, valstybiniu Nr. nežino, ir tarpusavyje bendravo. G. nukritus, jis pradėjo šaukti, kad sulūžo koja ir ji nubėgo pranešė visiems ir visi pribėgo prie G.. G. iškvietė greitąją. Atvažiavusi greitoji G. išvežė į (duomenys neskelbtini) ir jie visi važiavo kartu. Nori pridurti, kad jie visi bendravo, juokėsi, planavo, ką veiks toliau ir jokių konfliktų tarp jų nebuvo (t. 1, b. l. 57-60).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis G. N. nurodė, kad buvo ant „Rimi“ aikštelės, stovėjo prekių vežimėlis aikštelėje. Pranešėjas sėdo į jį ir paprašė, kad draugė jį nufotografuotų. Tada draugas pavežiojo jį kokį 10 sek. su tuo vežimėliu, ir tada atbėgo G. G., kuris pradėjo stumti jį su tuo vežimėliu link kalno. Kai pamatė, kad pradėjo stumti link kalno, prašė jo, kad nestumtu jo, bet visgi nustūmė (t. 1, b. l. 21).

2021 m. rugsėjo 20 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad atpažįstančiajam parodytos sunumeruotos 4 asmenų nuotraukos, iš kurių pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį jis yra davęs parodymus. Nuotrauka Nr. 1 yra G. G.. G. N. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 1. Atpažino iš bendrų veido bruožų. Asmuo nuotraukoje Nr. 1 2021 m. rugpjūčio 20 d. apie 21.20 val. (duomenys neskelbtini) PC „Rimi“ antrame aukšte nustūmė vežimą, kuriame jis sėdėjo (t. 1, b. l. 96-101).

2021 m. rugsėjo 20 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad G. N. savanoriškai pateikė vaizdo įrašą, 1 vnt. (t. 1, b. l. 102).

2021 m. rugsėjo 26 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad atlikta vaizdo įrašų apžiūra. Vaizdo įrašo, pavadinimu „2021 08 20“ NR. 01-1-31280-21 Nr. IBPS-S-467102-21, apžiūros metu nustatyta, kad vaizdo įrašas iš vaizdo stebėjimo kameros (duomenys neskelbtini) PC „Rimi“ antro aukšto automobilių stovėjimo aikštelės. Atidarytame vaizdo įraše matomas tamsus paros metas, vaizdas neryškus. Vaizdo įrašo kairėje pusėje matomos statybinės medžiagos, pakilimo takas. Vaizdo įraše tiesiai matoma automobilių stovėjimo aikštelė, automobiliai. Vaizdo įraše 2021 m. rugpjūčio 20 d. 21.28 val. matoma, kaip pro kairėje pusėje esantį pakilimo taką lipa asmenys. Vaizdo įraše 21.30 val. matoma, kaip asmuo bėgdamas stumia vežime sėdintį asmenį link automobilių aikštelėje esančio pakilimo tako. Vaizdo įrašas baigiasi. Vaizdo įrašo Nr. IMG_E0377(1), kurį pateikė pareiškėjas G. N. iš savo mobiliojo ryšio telefono, apžiūros metu nustatyta, kad atidarytame vaizdo įraše matomas (duomenys neskelbtini) PC „Rimi“ antro aukšto aikštelės vaizdas, įraše matomas tamsus paros metas. Vaizdo įraše matoma, kaip asmuo, apsirengęs tamsiais rūbais, bėgdamas stumia metalinį vežimėlį, kuriame sėdi žmogus link automobilių pakilimo tako. Vaizdo įraše 00.06 asmuo sėdintis vežime pasakė: „Nebestumk“. Vaizdo įraše 00.15 vežimą stūmęs asmuo paleidžia vežimą nuo pakilimo tako, su jame sėdinčiu asmeniu. Vaizdo įrašas baigiasi (t. 1, b. l. 104-108).

2021 m. lapkričio 29 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas vaizdo įrašas, pavadinimu C081EFF6-8C7D-4362-8428-A4D1F0553D48, kurį pateikė D. J. el. paštu. Atidarytame vaizdo įraše matomas (duomenys neskelbtini) PC „Rimi“ antro aukšto aikštelės vaizdas, įraše matomas tamsus paros metas. Vaizdo įraše matoma, kaip asmuo stumia metalinį vežimėlį, kuriame sėdi žmogus link automobilių pakilimo tako. Girdima, kaip asmuo besijuokdamas sako „Nebestumk“. Vaizdo įraše vežimą stūmęs asmuo paleidžia vežimą nuo pakilimo tako, su jame sėdinčiu asmeniu. Vaizdo įrašas baigiasi (t. 1, b. l. 110-112).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2345/2021 (01) nurodyta, kad G. N. padarytas dešinio blauzdikaulio su šeivikauliu atviras lūžis, kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021 m. rugpjūčio 20 d. Sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje (t. 1, b. l. 118-120).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 137 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų.

Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis G. G. elgdamasis neatsargiai, 2021 m. rugpjūčio 20 d. apie 21.20 val. adresu (duomenys neskelbtini) PC „Rimi“ antro aukšto automobilių stovėjimo aikštelėje, nukentėjusįjį G. N., sėdintį metaliniame prekybos centro prekių vežimėlyje, tai yra, priemonėje, neskirtoje vežti žmogų, jį stumdydamas, nuvežė iki kalno ir paleido riedėti nuo jo, po ko G. N., iššoko iš vežimėlio ir susilaužė dešinę koją, dėl ko nukentėjusiajam padarytas dešiniojo blauzdikaulio su šeivikauliu atviras lūžis, t. y. sužalojimas, kuris, remiantis specialisto išvada, visumoje atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Dėl kaltinamojo neatsargių veiksmų kilo padariniai – buvo sunkiai sutrikdyta G. G. sveikata. Kilusius padarinius patvirtina specialisto išvada, kiti įrodymai.

Kaltinamasis neneigia šių savo veiksmų, pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, nurodė, kad taip elgėsi, nes nepagalvojo, kad gali kilti tokios pasekmės. Nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, teisingai kvalifikuota pagal BK 137 straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu galima laiduotoja I. R. ir kaltinamasis G. G. pateikė prašymą atleisti G. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 138-144).

G. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad gyvena su mama, jai padeda, vienas kitam yra ir moralinė parama, mamai iš karto pasipasakojo apie įvykį. Kalbėjosi, aiškinosi veiksmų priežastis, nes jo elgesys nėra pateisinamas, turi mamos pasitikėjimą, ateity elgsis atsakingiau.

Galima laiduotoja I. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvena kartu su sūnumi. Į įvykį abu reagavo me skaudžiai, labai gaila nukentėjusiojo. Po įvykio sūnus kaltino save, bandė susiekti su nukentėjusiuoju, sakė, kad buvo jo užblokuotas, galėjo paklausti apie jį per draugus. Įsipareigoja sūnui priminti, kad reikia elgtis atsakingai. Dažnai kalbasi, ką reikia daryti, kad daugiau taip neatsitiktų ateityje.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis G. G. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatytas laisvės atėmimas iki 3 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 137 straipsnio 1 dalyje. Be to, G. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų.

(duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pareiškė 2337,52 Eur civilinį ieškinį už PSDF biudžetui padarytą žalą dėl nukentėjusiojo gydymo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius pareiškė civilinį ieškinį už (duomenys neskelbtini) skyriui padarytą materialinė žalą – 862,61 Eur, nukentėjusys G. N. pareiškė 10 000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Bylos duomenimis, kaltinamasis G. G. sudarė su (duomenys neskelbtini) teritorine ligonių kasa žalos PSDF biudžetui atlyginimo sutartį (t. 2., b. l. 145-146), įsipareigodamas atlyginti žalą dalimis, yra atlikęs kelis pavedimus, iš viso 150 Eur (t. 2., b. l. 147-148, 158), taip pat atlygino dalį žalos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui, atlikdamas 162,61 Eur mokėjimą (t. 2., b. l. 157).

Įstatymų leidėjas nenustatė kaltininko įsipareigojimo atlyginti padarytą žalą formos. Dėl to tai yra bylą nagrinėjančio teismo vertinimo ir aiškinimo dalykas. Kaltininko raštiškas sutikimas ar įsipareigojimas atlyginti padarytą žalą reikalingas tuomet, kai šalys sutaria dėl konkretaus žalos dydžio. Kai šalių pozicijos labai skirtingos pakanka, kad kaltininko sutikimas ir įsipareigojimas atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą būtų užfiksuotas teisiamojo posėdžio protokole, ir nustatyti, ar yra teismui pagrindas manyti, kad kaltininkas savo įsipareigojimą vykdys (ar turi savo nuolatines pajamas, šeimos narių pagalba ir pan., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-693/2015). Šioje byloje, kaltininko nuomone, neturtinę žalą sudaro 1000 eurų, o nukentėjusiojo nuomone - dešimt kartų didesnė suma, G. G. sutinka ir įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą tokia apimtimi, kokią priteis teismas. Tai užfiksuota 2022 m. birželio 22 d. teisiamojo posėdžio protokole (t. 2, b. l. 150-154). Teismas atkreipia dėmesį, kad G. G. yra dirbantis (t. 1., b. l. 146), t. y. turintis nuolatines pajamas, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 2., b. l. 56), neturi finansinių įsiskolinimų, gyvena su mama, prisideda prie bendro ūkio todėl yra pagrindas manyti, jog jis ir ateityje nevengs savo turtinės prievolės ir visiškai atlygins padarytą žalą. Taigi, toks G. G. įsipareigojimas yra viena iš BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų sąlygų dėl žalos atlyginimo, o jo jaunas amžius, nuolatinis darbas, sudaro pagrindą manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Tai, kad kaltinamasis dirba, duomenų apie jo blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra, neteistas (t. 1., b. l. 144), vieną kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimą, bauda sumokėta (t. 1., b. l. 148-149), kritiškai vertina savo veiką, teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo motiną I. R., su kuria kaltinamasis turi artimą ryšį, kartu gyvena, kartu sprendžia iškilusius sunkumus, vienas kitu pasitiki. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad G. G. su mama sieja artimi ryšiai. I. R. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad ji yra sūnui autoritetas, kaltinamasis padeda jai, klauso patarimų. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad I. R. dirba, darbe charakterizuojama teigiamai (t. 2., b. l. 140), neteista (t. 2., b. l. 141), bausta administracine tvarka už nešiurkščius KET pažeidimus, paskirtas baudas yra sumokėjusi ( t. 2., b. l. 142-143). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad I. R. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima G. G., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką jam, kad G. G. laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, G. G., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 137 straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos I. R. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Atsižvelgiant į G. G. kaltės formą, gaunamas pajamas, kurios yra vidutinės (t. 2., b. l. 53-54), į įsipareigojimų dydį trims civiliniams ieškovams šioje byloje, baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, neskirtina.

V. Dėl civilinių ieškinių

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 2337,52 Eur civilinį ieškinį už PSDF biudžetui padarytą žalą dėl nukentėjusiojo gydymo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1., b. l. 69-70).

Į bylą pateikta 2022 m. kovo 8 d. Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis Nr. 3168, pagal kurią G. G. įsipareigojo 2337,52 eurų žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti per 47 mėnesius nuo 2022 m. kovo 8 d., mokant kas mėnesį sutartyje nurodytas įmokas (t. 2., b. l. 145-146). Sutartis tvirtintina, baudžiamoji byla dalyje dėl civilinio ieškinio nutrauktina. Kaltinamajam iki sutarto termino neatlyginus žalos, civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilnius skyrius pareiškė civilinį ieškinį už Vilniaus skyriui padarytą materialinę žalą – 862,61 Eur, kadangi G. N. buvo padaryti sužalojimai ir dėl jo nedarbingumo buvo išmokėtos valstybinio socialinio draudimo lėšos, o to priežastis – neteisėti G. G. veiksmai (t. 1, b. l. 81-82). Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog civiliniame ieškinyje žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, sprendžia, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinis ieškinys tenkintinas pilna apimtimi.

Nukentėjusysis G. N. 2022 m. kovo 3 d. pareiškė 50 000 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, 2022 m. birželio 22 d. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 1., b. l. 64, 65, t. 2, b. l. 44-45, 155-156). Nurodė, jog patirta trauma sukėlė ir fizines kančias, ir dvasinius išgyvenimus, nes ilgai gydėsi ligoninėje, patyrė ne vieną operaciją, laukia dar kelios operacijos, ilga reabilitacija, ką patvirtina ligos istorija ir sąskaitos už gydymą.

Teismo posėdžio metu įgaliotas atstovas advokatas paaiškino, jog priklausomai nuo tenkinto teismo civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos dydžio, svarstys kreiptis ar ne į teismą civilinio proceso tvarka dėl turtinės žalos dydžio. Nukentėjusysis G. N. dėl patirtos neturtinės žalos paaiškino, jog kaltinamojo pasiūlyta 1000 eurų suma už patirtas fizines ir dvasines kančias yra neadekvati, jo siūloma sumokėti teismo posėdžio metu 500 eurų suma, kaip dalis žalos atlyginimo yra juokinga. Prašomą žalos dydį motyvuoja tuo, jog negalės ateity dirbti jokio fizinio darbo, neaišku, kokios pasekmės bus senatvėje. Iki traumos dirbo (duomenys neskelbtini) pareigos buvo (duomenys neskelbtini). Darbas jam patiko, tačiau sutartis su juo nebuvo pratęsta, nes sirgo ir vietoj jo buvo rastas kitas darbuotojas. Dėl kojos traumos prarado karjerą. Iki tol dirbo (duomenys neskelbtini). Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), darbas nėra sunkus. Jo išsilavinimas susijęs su (duomenys neskelbtini). Koją tebeskauda, šlykštu į ją žiūrėti, norėtų, kad būtų ištraukti metalai, gydytojai sakė, kad maža šansų, tai bandys kreiptis privačiai. Keletą kartų lankėsi pas psichologus, nes depresija, išrašė vaistų, negali susitaikyti su tuo, kas nutiko. Kad galėtų gydytis, bandys užsidirbti pinigų. Reabilitacijai taip pat lėšų neturi, kol kas turi galvoti iš ko pragyventi.

CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros.

Nagrinėjamu atveju, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, jog absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016). Atkreiptinas dėmesys, kad iš 2021 m. rugpjūčio 22 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės stacionaro epikrizės nustatyta, jog G. N. hospitalizuotas 2021 m. rugpjūčio 20 d. 23.29 val. 2021 m. rugpjūčio 21 d. buvo atlikta operacija, pooperacinė eiga sklandi, nesant indikacijų stacionariam gydymui išleistas gydytis ambulatoriškai 2021 m. rugpjūčio 23 d. Kontrolinėse rentgenogramose lūžgalių ir metalo konstrukcijų padėtis gera, esant pūlingoms išskyroms rekomenduota nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą (t. 1., b. l. 114, t. 2., b. l. 45-46). Teismas neabejoja, kad po nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusysis jautė skausmą, tačiau nors jis nurodė, jog pooperacinis periodas nebuvo sklandus, žaizdos pūliavo, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. G. N. paaiškino, jog žaizdų perrišimus darė pažįstama seselė, tačiau teismo vertinimu, nesikreipimas į gydymo įstaigą, esant komplikacijoms, negali būti vertinamas kaip protingas ir atsakingas elgesys, o be to, tai taip pat galėjo turėti įtakos nepageidaujamai gijimo eigai. G. N. nurodo, jog ilgai kentė skausmus, negalėjo susirasti darbo, tačiau iš VSDF pažymos nustatyta, kad G. N. buvo išduotas nedarbingas nuo 2021 m. rugpjūčio 21 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d. (t. 1., b. l. 88). Pabrėžtina tai, jog nukentėjusysis nurodė, jog turi (duomenys neskelbtini) diplomą, todėl jo pateiktas vertinimas, kad dėl kojos lūžių prarado karjerą, neatitinka realios situacijos. G. N. nurodo pergyvenantis, kad nebegalės dirbti sunkaus fizinio darbo, anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau tokios pareigos, turint (duomenys neskelbtini) diplomą, kaip karjera nevertintina. Suprantama, kad nukentėjusysis mėgsta tokį fizinį darbą, ir tam tikrą laiką negalėjo juo užsiimti, tačiau pats pripažino, jog šiuo metu dirba būtent fizinį darbą – (duomenys neskelbtini). G. N. teigia, jog visam gyvenimui prarado karjerą, sveikatą, bijo dėl senatvės, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie jo sveikatai neigiamas prognozes ateičiai. Nukentėjusysis akcentuoja reikalingas ateity operacijas ir reabilitacijas, tačiau įrodančių duomenų nepateikia. Teismo vertinimu, G. N. tik subjektyviai vertina, kad nenori kojoje turėti metalo, jam šlykštu, kankina depresija, tačiau darkart pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tokios operacijos objektyvų poreikį, apie prarastą darbingumo lygį, priešingai, minėti medicininiai dokumentai tik patvirtina, kad operacija nebuvo komplikuota, rentgenogramos fiksuoja pavykusį operacijos rezultatą, G. N. po trijų parų paleistas gydytis ambulatoriškai.

Nustatydamas žalos dydį teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2010, 2K-280/2014), esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Atkreiptinas dėmesys ir į bendrą teismų formuojamą praktiką dėl žalos atlyginimo šios kategorijos baudžiamosiose bylose. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, jog, asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl, esant šiai kaltės formai, priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti atitinkamai mažesnis nei tyčinių veikų atveju (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-470/2006). Išanalizavus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką matyti, kad esant teismų konstatuotam tapataus pobūdžio sunkiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui, priteistos neturtinės žalos dydis labai skirtingas ir varijuoja nuo 4347 eurų (15 000 Lt) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2013), 11594 eurų (40 000 Lt) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2012) iki 17391 eurų (60 000 Lt) (nukentėjusiajam netekus net 80 procentų darbingumo; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-545/2010, Nr. 2K-4-699/2015). Todėl teismas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, vadovaujasi visuma aplinkybių. Bylos duomenimis, kaltinamasis yra darbingas, sveikas, turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba bei už tai gauna atlygį (turi pajamas). Atsižvelgiant į virš išdėstytų aplinkybių visetą, bei vertinant kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatą, darbo turėjimą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiojo sveikatai, į susiformavusią teismų praktiką, priteisiant analogiškus ieškinius pagal BK 137 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, neturtinė žala mažintina. Kitas argumentas dėl kurio mažintina prašoma priteisti žala - aplinkybės dėl nukentėjusiojo elgesio, kurį šioje situacijoje galima vertinti kaip didelį neatsargumą, prisidėjusį prie žalos atsiradimo, kadangi viešoje vietoje įsilipo į prekėms vežti skirtą vežimėlį, pripažino, jog buvo vežiojamas ir kito kompanijos dalyvio N. O. ir tam nesipriešino. Taigi ši aplinkybė, teismo vertinimu, yra reikšminga ir duoda pagrindą tam tikru laipsniu mažinti nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį.

Taigi atsižvelgdamas į jau minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad G. N. iš G. G. priteistina 4 000 eurų suma yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusiems padariniams, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

VI. Kiti klausimai

Siekiant užtikrinti ieškinį, nukentėjusysis G. N. prašė taikyti G. G. nuosavybės teisių apribojimą jo turtui, lėšoms tenkinto civilinio ieškinio ribose.

Laikinas teisės į nuosavybę apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinės prievartos priemonių. BPK 151 straipsnio 1 dalis numato, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam arba pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba LR BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinosios nuosavybės teisės apribojimas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užtikrinti civilinį ieškinį, t. y. išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas, prašydamas taikyti kaltinamajam laikiną nuosavybės teisės apribojimą, nepateikė įrodymų, leidžiančių teismui pagrįstai manyti, kad netaikius laikino nuosavybės teisės apribojimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas.

Teismas, spręsdamas dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo, turi įvertinti grėsmės riziką, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Vien tik reikalaujamo ar priteisto civilinio ieškinio dydis nėra pagrindas tenkinti prašymą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo. Teismas kiekvienos konkrečios bylos atveju turi atsižvelgti ne tik į ieškinio sumos dydį kaip absoliutų ir vienintelį kriterijų, bet ir į kitas konkrečias aplinkybes, t. y. ar konkretaus kaltinamojo atžvilgiu ieškinio suma gali būti traktuojama kaip didelė, lyginant su jo veikla, gaunamų pajamų, turimo turto ir t.t.

Teismo vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų apie tai, jog priteista civilinio ieškinio suma kaltinamajam G. G., atsižvelgiant į jo pajamas, yra išskirtinai didelėį. Priešingai, bylos duomenimis, kaltinamasis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), nors nekilnojamojo ar kito registruotino turto, neturi (t. 2., b. l. 53-54, 55, 56).

BPK 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų, šiuo atveju – užtikrinti galimą civilinį ieškinį. Teismas, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, aplinkybę, kad byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis G. G. vengs vykdyti būsimą teismo sprendimą, sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo tenkinti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. N. prašymo dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo.

G. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, esantis prie bylos viršelio, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. G., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 137 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, paskiriant laiduotoja I. R., bei nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą G. G. atžvilgiu nutraukti.

Baudžiamąją bylą dalyje dėl (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti ir patvirtinti 2022 m. kovo 8 d. Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. 3168, sudarytą tarp (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos ir kaltinamojo G. G., kuria G. G. įsipareigojo 2337,52 Eur žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti per 47 mėnesius nuo 2022 m. kovo 8 d.

Civilinio ieškovo - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš G. G. 862,61 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo (duomenys neskelbtini) skyriui turtinės žalos.

Nukentėjusiojo G. N. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo G. G. G. N. naudai 4000 Eur (keturis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Netenkinti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. N. prašymo dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, taikymo kaltinamajam G. G..

G. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską, esantį prie bylos viršelio, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojai, kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o dalyje dėl procesinės prievartos priemonės per 7 (septynias) dienas nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.