Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Tepsa LT“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Finresta“, ieškinio atsakovui R. Š., dėl žalos atlyginimo priteisimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atsisakytina priimti ieškinį.

2. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) yra numatytos taisyklės, pagal kurias nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Bendroji rūšinio teismingumo taisyklė yra ta, kad visas bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27 ir 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnio 1 dalis). CPK 27 straipsnis numato kategorijas bylų, kurios teismingos tik apygardos teismams kaip pirmosios instancijos teismams. Bylų teismingumo apygardos teismams nustatymo kriterijai yra ginčo dalykas (pobūdis), ginčo subjektų (šalių) teisinės padėties ypatumai, ginčo suma.

3. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tokios teisės įgyvendinimas, be kita ko, lemia, kad asmuo su atitinkamu reikalavimu gali kreiptis tik į tą teismą, kuris yra kompetentingas nagrinėti jo inicijuojamą ginčą. Todėl teismas, spręsdamas jam paduoto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar ieškinys paduotas nepažeidžiant teismingumo taisyklių ir ar nėra kitų CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį.

4. CPK 25 straipsnyje nustatyta, kad civilines bylas nagrinėja apylinkės ir apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, šio kodekso nustatyta tvarka. Visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnis). CPK 27 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, o taip pat kitas civilines bylas, kurias pagal įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja apygardos teismai (9 punktas).

5. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

6. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), kurio 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Analizuojamu atveju aktualus JANĮ 29 straipsnis, kuriame nurodyta, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose nemokiam juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs tas juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje.

7. Teismas, įvertinęs šios normos turinį, sprendžia, kad įstatymų leidėjas šias specialiąsias teismingumo taisykles įtvirtino tik teisme jau iškeltų ir (ar) pasirengimo nagrinėti teisme stadijoje esančių bylų atžvilgiu, o nemokaus juridinio asmens kitiems asmenims naujai reiškiamiems reikalavimams nustatyta išimtis netaikytina. Šiuo atveju nėra pagrindo paminėtą JANĮ 29 straipsnio normą aiškinti plečiamai, nes joje konkrečiai nurodoma, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje. JANĮ 29 straipsnio 1 dalyje nėra užuominų dėl paties nemokaus asmens naujai reiškiamų kitiems asmenims reikalavimų teismingumo. Vadinasi, tokiu atveju nemokaus asmens paduodamo ieškinio priėmimo klausimas turi būti sprendžiamas pagal bendrąsias CPK taisykles, o specialusis reglamentavimas, numatytas jau iškeltoms ir (ar) nagrinėjamoms byloms, kuriose nemokus asmuo yra pareiškęs turtinius reikalavimus kitiems asmenims, netaikytinas.

8. Teismas pažymi, kad tokį JANĮ 29 straipsnio 1 dalies taikymo aiškinimą pagrindžia dabar rengiami šio straipsnio normos pakeitimai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3, 27, 35, 80, 82, 86, 115, 162-2, 199, 284, 515, 577, 801 straipsnių pakeitimo, LX skyriaus Ketvirtojo, Penktojo ir Šeštojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir kodekso papildymo 799-1 straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo Nr. XIII-2221 29 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ projektas). Šiuo metu Seimui teikiama pakeisti JANĮ 29 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,Nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje.“ JANĮ pakeitimo projektu siūloma keisti bylų rūšinio teismingumo taisykles, numatant kai kurių dėl savo pobūdžio nesudėtingų bylų priskyrimą apylinkių teismams. Tokiu būdu siekiama paspartinti bylų, kuriose turtinius reikalavimus yra pareiškęs nemokus juridinis asmuo, nagrinėjimą, kartu sukuriant prielaidas operatyvesniam nemokumo bylų nagrinėjimui apygardų teismuose. Kaip nurodyta JANĮ pakeitimo projekto aiškinamajame rašte, iš esmės siūloma grįžti prie iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos taisyklės, pagal kurią bankroto bylą nagrinėjantis teismas akumuliuodavo tik tokias teismuose esančias civilines bylas, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, atsisakant JANĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatyto ir tokių bylų, kuriose turtinius reikalavimus yra pareiškęs pats juridinis asmuo, perdavimo nemokumo bylą iškėlusiam teismui. Priešingu atveju galėtų kilti grėsmė nemokumo procesų operatyvumui ir efektyvumui, nemokumo bylų nagrinėjimas pailgėtų, taigi, tokia taisyklė neužtikrintų vieno iš JANĮ tikslų – užtikrinti spartesnį nemokumo bylų nagrinėjimą – įgyvendinimo.

9. Pažymėtina, kad tokią praktiką formuoja ir Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-377-330/2020 ir 2020 m. balandžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-655-1120/2020.

10. Nustatyta, kad ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Tepsa LT“ reiškia reikalavimą atsakovui dėl žalos atlyginimo priteisimo, todėl toks ieškinys nagrinėtinas pagal bendrąsias teismingumo taisykles.

11. Atsižvelgus į tai, kad ieškovė reiškia 22 422,89 Eur dydžio turtinius reikalavimus atsakovui ir ieškinio suma neviršija 40 000 Eur, konstatuotina, kad ieškinys nėra teismingas Klaipėdos apygardos teismui – ieškinį atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 26 straipsnis, 27 straipsnio 1 punktas).

12. Nurodytina, kad ieškovė pagal atsakovo gyvenamąją vietą Klaipėdoje su tokiu ieškiniu gali kreiptis į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus (CPK 27 straipsnis, 29 straipsnis, 30 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 27–29, 31, 137, 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Tepsa LT“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Finresta“, ieškinį atsakovui R. Š. dėl žalos atlyginimo.

Nurodyti, kad ieškovė su tokiu ieškiniu gali kreiptis į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismu per Klaipėdos apygardos teismą.