Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2017-06-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-2484-1015/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-06-14
Bylos Nr.
A8.-2484-1015/2017
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00975-2017-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Pažeidėjas
V. V.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A8-2484-1015/2017Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00975-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 9.37 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. birželio 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. V.,Vilniaus teritorinės muitinės atstovei O. M.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. kovo 2 d. į UAB (duomenys neskelbtini) sandėlį atvyko krovininis automobilis Renault, (duomenys neskelbtini) iš Kazachstano. Krovinys buvo iškrautas į įmonės sandėlį, neinformavus muitinės pareigūnų ir neatlikus privalomų muitinės procedūrų. 2017 m. kovo 7 d. UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į VTM KP „Savanoriai“ su prašymu užbaigti tranzito procedūrą pagal T1 (duomenys neskelbtini). Prekės buvo savavališkai iškrautos į UAB (duomenys neskelbtini) sandėlį be muitinės pareigūno raštiško leidimo. Už visą įmonės veiklą pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnį yra atsakingas įmonės direktorius V. V.. Tokiais savo veiksmais V. V. pažeidė Sąjungos muitinės kodekso 139 straipsnio 7 dalį ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 210 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą nusižengimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. V. teismo posėdyje savo kaltės nepripažino bei nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje už dokumentų priėmimą ir jų sutikrinimą yra atsakinga I. L.. Nagrinėjamo įvykio dieną iš pat ryto apie 9.00 val. atvyko vairuotojas su kroviniu iš Kazachstano, su kuriuo bendravo I. L.. Ji peržiūrėjo vairuotojo pateiktus dokumentus. Vairuotojas pasakė, kad lietuviškų muitinės dokumentų neturi. Tokiu atveju, jeigu nėra lietuviškų muitinės dokumentų, tai krovinys neturi būti pateiktas muitinės apžiūrai. Irena leido krovinį iškrauti, vairuotojas krovinį iškrovė ir išvyko. Tačiau po kelių dienų atvyko įmonės atstovas ir pasiteiravo krovinio tranzitinės deklaracijos, nes turėjo krovinį gabenti toliau. Tik tada jie suprato, kad vairuotojas iš Kazachstano turėjo pateikti lietuviškus muitinės dokumentus. Jie kreipėsi į muitinę dėl tranzitinės deklaracijos kopijos, tačiau jiems buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Muitinė leido krovinį transportuoti toliau. Jie patys neturėjo galimybės sutikrinti dokumentų, nes krovinys priklausė Kazachstano įmonei. Visus dokumentus, kokius turėjo, pateikė vairuotojas. Jo vadovaujama įmonė dirba jau septynerius metus ir toks atvejis jų darbe yra pirmas.

Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu V. V. savo kaltės nepripažino (b.l. 2). Duodamas paaiškinimus 2017 m. kovo 20 d. V. V. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kelis paskutiniuosius metus nuolat dirbo du muitinės tarpininko atstovai - L. P. ir A. G.. L. P. buvo atsakinga už krovinių priėmimą, o A. G. - už muitinės dokumentų forminimą ir muitinės sandėlio apskaitą. Informavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kolektyvą, kad artimiausiu metu įvyks sandėlių plotų mažinimas ir tikėtina veiklos adreso pasikeitimas, A. G. 2016 m. spalio 7 d. informavo apie ketinimus nutraukti darbo sutartį jos pareiškimu. 2016 m. spalio 21 d. A. G. ir AB ..(duomenys neskelbtini)“ sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta. Nuo 2016 m. spalio 26 d muitinės tarpininko atstovu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti Č. L., kuris yra atsakingas už muitinės dokumentų forminimą ir muitinės sandėlio apskaitą. 2017 m. sausio viduryje L. P. informavo, kad ketina pereiti dirbti į kitą įmonę. Ji 2017 m. parašė pareiškimą išeiti iš darbo. 2017 m. sausio 31 d. L. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta. L. P. informavus apie ketinimus nutraukti darbo teisinius santykius, buvo pradėta ieškoti, kas galėtų ją pakeisti. Darbo paieškos portaluose cv.lt ir cvmarket.lt buvo patalpinti skelbimai, kad ieškomas muitinės tarpininko atstovas ir logistikos vadybininkas. Į muitinės tarpininko atstovo pareigas pretendentų anketų nesulaukė. Į logistikos vadybininko pareigas sulaukė pretendentų anketų. Po pokalbių su pretendentais buvo pasirinkta I. L., kadangi ji nuo 2013 m. birželio mėnesio buvo dirbusi Maxima LT, UAB sandėlio apskaitininke, vedė sandėlio apskaitą, vėliau dirbo logistikos centro pamainos vadove. Prieš pradedant darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavedimu I. L. kelias dienas instruktavo L. P.. Jai išėjus iš darbo, I. L. visą savaitę instruktavo prieš L. P. su dokumentais dirbusi darbuotoja, dabar esanti vaiko priežiūros atostogose. Muitinės tarpininko atstovui Č. L. buvo duotas nurodymas I. L. pravesti mokymus, supažindinant su muitinės dokumentais, su muitinės prižiūrimų krovinių priėmimo tvarka. I. L. pagal pareigas priklauso priimti atvykusį krovinį, priskirti jį ekspeditoriui, įvesti krovinį į sandėlio apskaitos programą ir, suderinus su muitinės tarpininko atstovu, duoti arba neduoti leidimą iškrauti krovinį. Nustačius, kad krovinys atvyko su muitinės prižiūrimomis procedūromis, visi krovinio dokumentai privalo būti perduoti muitinės tarpininko atstovui Č. L. tolimesniam forminimui. Tik gavus jo leidimą po muitinės procedūrų atlikimo, yra leidžiama iškrauti arba pakrauti krovinį. I. L. ir Č. L. darbo vietos yra greta, jie visą darbo dieną tarpusavyje komunikuoja / bendradarbiauja krovinių priėmimo ir išdavimo klausimais. Pagal I. L. paaiškinimą, atvykęs vairuotojas jai nepateikė lietuviškų ar ES muitinės dokumentų, nepaaiškino, kad atvyko iš pasienio, todėl ji leido krovinį iškrauti. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju įvyko „nesusikalbėjimas“ tiek su vairuotoju, tiek su muitinės tarpininko atstovu. Pažymi, kad artimiausiu metu I. L. bus siunčiama mokytis į muitinės tarpininko atstovų kursus. Šiuo metu darbuotojų paieškos portaluose cv.lt ir cvmarket.lt taip pat yra patalpinti muitinės tarpininko atstovo paieškos darbo skelbimai, bet pretendentų anketų nesulaukia. Analogiški skelbimai su pertraukomis buvo talpinami 2016 m. gruodžio, 2017 m. sausio, vasario mėnesiais, bet darbuotojų, turinčių muitinės tarpininko atstovo pažymėjimą ir aplikuojančių savo kandidatūrą į šias pareigas, nesulaukia. Atsižvelgiant į šį faktą, savo iniciatyva ir lėšomis siųs darbuotoją į muitinės tarpininko atstovo kursus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovybė deda ir toliau dės pastangas, kad bendrovės veikloje būtų išvengta pažeidimų (b.l. 6-7).

Vilniaus teritorinės muitinės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad V. V. administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punktą surašytas pagrįstai, kadangi šiuo atveju krovinys buvo atgabentas iš Kazachstano su eksporto deklaracija. Šią deklaraciją matė visi, ji buvo pateikta sandėlio vadybininkei, galimai ją matė sandėlio vadovas. Eksporto deklaracija reiškia, kad prekės yra iš trečiųjų šalių, t.y. tos prekės nėra iš Europos Sąjungos, todėl akivaizdu, jog joms reikia atlikti tam tikrus muitinės formalumus. Jeigu nesikreipiama į muitinę, tai prilygsta kontrabandai, kadangi už tokias prekes privaloma mokėti mokesčius. Tokias prekes muitinė prižiūri tol, kol nepasikeičia jų muitinės statusas arba iki tol, kai jos yra išvežamos iš Europos Sąjungos muitų teritorijos. Šios prekes negali būti iškraunamos ar paimtos be muitinės leidimo. Šiuo atveju į muitinę kreiptasi nebuvo. Ar tai įvyko dėl vadybininko patirties stokos, ar dėl kitų galimai netyčinių priežasčių, tai įtakos atsakomybei neturi. Taip pat atsakomybei neturi įtakos ir ta aplinkybė, kad vairuotojas nepateikė vadybininkei tranzito deklaracijos, nes esmė yra tame, kad pati vadybininkė matė, kad tai yra eksportinis krovinys ir to pilnai užteko suprasti, kad toks krovinys yra prižiūrimas muitinės ir dėl tokio krovinio iškrovimo privalu kreiptis į muitinę, juo labiau, kad tas krovinys buvo plombuotas muitinės. Šiuo atveju vadybininkė neįsitikino, kad muitinės procedūros kroviniui yra neatliktos, nors tam turėjo visas galimybes ir leido iškrauti prekes be muitinės leidimo. Šiuo atveju kaltės forma pasireiškė neatsargumu. Kalbant apie administracinės atsakomybės subjektą pažymėjo, kad transporto vadybininkės pareiginėje instrukcijoje nėra numatytos pareigos, kad ji privalo įsitikinti, ar kroviniui yra atliktos muitinės procedūros, taip pat nėra numatytos pareigos duoti ar neduoti leidimo iškrauti prekes. Muitinės atstovės nuomone, šiuo atveju darbas įmonėje nebuvo organizuotas tinkamai, todėl V. V., kaip įmonės vadovas privalo prisiimti visą atsakomybę.

Liudytoja I. L. nurodė, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlį atvyko vairuotojas iš Kazachstano bei pateikė dokumentus. Jo buvo paklausta, ar jis turi dar kokių nors dokumentų ir vairuotojas atsakė, kad neturi. Liudytoja padarė prielaidą, kad jo atvežtos prekės nėra muitinės prižiūrimos prekės ir nusiuntė jas į sandėlį išsikrauti. Tik po savaitės ji sužinojo, kad tai buvo tranzitas ir turėjo būti pateikta deklaracija. Visus dokumentus jiems turi pateikti vairuotojai. Ji privalo žiūrėti pagal prekių pavadinimus, ar krovinys yra tranzitinis, ar ne, tačiau vairuotojas privalo pasakyti, kokius dokumentus jis turi, ar prekės yra plombuotos ar ne. Šiuo atveju vairuotojas jai pateikė Kazachstano deklaracijas, kurios jokios reikšmės neturi Lietuvoje, CMR dokumentus. Deklaraciją jie gavo tik po savaitės iš muitinės. Liudytoja nurodė, kad į jų sandėlį per mėnesį atvažiuoja 162 automobiliai, praeina apie 300 vairuotojų, maždaug 15 vairuotojų per dieną. Minėtame sandėlyje ji pradėjo dirbti tik nuo 2017 m. vasario 2 d., patirties su muitine ji nėra turėjusi. Anksčiau dirbo logistikos įmonėje. Ji rašė paaiškinimą muitinei dėl kokių priežasčių leido iškrauti krovinį be T1 tranzitinės deklaracijos.

Teismui pateiktuose 2017 m. kovo 22 d. rašytiniuose paaiškinimuose I. L. nurodė, kad š.m. kovo 2 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlį atvyko automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas pateikė CMR, invoisus ir Kazachstano eksporto deklaracijas. Ji pasiteiravo, ar vairuotojas neturi daugiau dokumentų, t.y. ar neturi T1 tranzitinės deklaracijos. Vairuotojas pasakė, kad visus turimus dokumentus jau pateikė ir daugiau nieko neturi. Pagal pateiktus dokumentus ji suvedė informaciją apie krovinį į sandėlio apskaitos sistemą ir leido krovinį iškrauti. Kovo 6 d. užsakovas pranešė sandėliui, kad nori išvežti krovinį ir įforminti tranzitą iš sandėlio. Tik tada suprato, kad krovinys nebuvo išmuitintas. Tuomet jie kreipėsi į Lavoriškių kelio postą ir gavo iš jų T1 tranzitinę deklaraciją. Iš karto apie tai informavo Vilniaus teritorinės muitinės Savanorių posto viršininką ir paprašė leisti užbaigti tranzito procedūrą.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ logistikos vadybininkės I. L. 2017 m. kovo 8 d. duotuose paaiškinimuose nurodyta, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ logistikos vadybininke, nuo š.m. vasario 2d. Nėra praėjusi jokių kursų ar mokymų, kurie susiję su muitinės veikla. Ji priimta dirbti bandomajam laikotarpiui (3 mėnesiams). Su muitinės dokumentais susipažino tik pradėjus dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonėje yra atsakinga už duomenų (krovinių) suvedimą į programą, informacijos suteikimą apie krovinius sandėliui bei užsakovams. Kovo 2 d. atvyko krovinys iš Kazachstano, pagal pateiktus jai dokumentus suprato, kad krovinys atvažiavo su eksporto deklaracijomis. Tuo metu ji nežinojo, kad turėjo būti tranzitinė deklaracija. Krovinį leido iškrauti į sandėlį (b.l. 8).

Liudytojas Č. L. teismo posėdyje nurodė, kad jis yra muitinės tarpininko atstovas. Nagrinėjamo įvykio dieną atvažiavo vairuotojas iš Kazachstano, pateikė vadybininkei dokumentus, krovinį iškrovė. Tuo metu jo nebuvo, nes kabinete jo dažnai nebūna. Yra nustatyta tokia tvarka, kad vadybininkas priima dokumentus, juos apdoroja ir pateikia dokumentus jam, o toliau su muitine jau dirba jis. Vairuotojas pateikė dokumentus, tačiau ten nebuvo tranzitinės deklaracijos. Tik po 8 dienų jie sužinojo, kad krovinys tranzitinis. Liudytojo teigimu, tranzitinę deklaraciją turi pateikti vairuotojas, nes jis yra atsakingas už dokumentus. Po 8 dienų, kai turėjo išvykti krovinys, jis kreipėsi į Lavoriškių kelio postą, kuris pateikė deklaracijos kopiją. Č. L. nurodė, kad jis turi aukštąjį išsilavinimą, yra baigęs teisės ir valdymo studijas, 2012 metais išsilaikė muitinės tarpininko egzaminą. Darbo metu jis bendrauja su I. L., kai būna savo kabinete. Prieš nagrinėjamą įvykį Irena neseniai buvo įsidarbinusi sandėlyje. Jis pats per dieną atlieka nuo 5 iki 30 muitinės procedūrų. 20 procentų krovinių jų sandėlyje būna su muitinės deklaracijomis. Jie patys neturi jokios galimybės sužinoti, ar krovinys yra tranzitinis, jeigu vairuotojas nepateikė jiems dokumentų. Jeigu liudytojas mato, kad sistemoje neuždaroma tranzitinė deklaracija, tai skambinama ir klausiama vairuotojo. Jie negali teikti jokių pastabų vairuotojui, o protokolą už tai, kad nėra pateikta tranzitinė deklaracija, muitinė surašo jiems, o ne vairuotojui.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovas Č. L. 2017 m. kovo 28 d. duotuose paaiškinimuose nurodė, kad atvykstančius ir išvykstančius krovinius į UAB (duomenys neskelbtini) sandėlį iš vairuotojų priima ir dokumentų išdavimą atlieka UAB (duomenys neskelbtini) logistikos vadybininkas. Kai jo nėra – UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Apie krovinį ir jį lydinčius dokumentus, kuris atvyko 2017 m. kovo 2 d. automobiliu (duomenys neskelbtini) jis nebuvo informuotas, tik vėliau paaiškėjo, kad krovinys buvo su T1 deklaracija, dėl kurios 2017 m. kovo 7 d. buvo kreiptasi į Lavoriškių kelio postą (b.l. 9).

V. V. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte, taip pat yra grindžiama:

- prašymu užbaigti tranzito procedūrą pagal T1 (duomenys neskelbtini) (b.l. 4-5);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ logistikos vadybininko pareigine instrukcija Nr. 2LV (b.l. 11-13).

Šalies argumentai

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ logistikos vadybininkės I. L. 2017 m. kovo 7 d. prašymu, adresuotu Vilniaus teritorinės muitinės Savanorių posto viršininkui, kuriuo prašoma leisti užbaigti tranzito procedūrą, netaikant administracinės atsakomybės pagal T (duomenys neskelbtini). Automobilis (duomenys neskelbtini) atvyko į UAB (duomenys neskelbtini) sandėlį š.m. kovo 2 d., tačiau vairuotojas nepadavė kartu su dokumentais minėtos deklaracijos. 2017 m. kovo 7 d. prašymu buvo kreiptasi į Lavoriškių kelio postą, deklaracija buvo persiųsta jiems (b.l. 10).

ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad muitinės prižiūrimų prekių muitinio tikrinimo vietų tvarkos pažeidimas yra muitinės prižiūrimų prekių (daiktų) ir kitų vertybių iškrovimas iš jas gabenančių priemonių, įskaitant jų perkrovimą į kitas transporto priemones, muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigūno rašytinio leidimo.

Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nekeliamas ginčas dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje buvo iškrautos iš Kazachstano atvežtos prekės, neinformavus muitinės pareigūnų (negavus raštiško leidimo) ir neatlikus privalomų muitinės procedūrų. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigia, kad jo ir transporto vadybininkės veiksmuose nebuvo jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties subjektyviojo požymio kaltės – tyčios, kadangi vairuotojas, atvežęs prekes iš Kazachstano, nepateikė vadybininkei tranzito deklaracijos, todėl ji padarė prielaidą, kad atvežtoms prekėms jau yra atliktos muitinės procedūros per kitą muitinės tarpininką, automobilis atvyko tik išsikrauti, todėl leido atvežtas prekes iškrauti sandėlyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių V. V. kaltę padarius ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą nusižengimą.

Pagal Sąjungos muitinės kodekso (toliau – kodeksas) 134 straipsnį, į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo yra muitinės prižiūrimos ir gali būti jos tikrinamos. Tos prekės taip prižiūrimos tol, kol nustatomas jų muitinis statusas, ir negali būti paimtos iš muitinės priežiūros be muitinės leidimo. Ne Sąjungos prekės muitinės prižiūrimos tol, kol pasikeičia jų muitinis statusas arba kol jos išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos arba sunaikinamos. Kodekso 139 straipsnyje, reglamentuojančiame prekių pateikimą muitinei, yra numatyta, kad į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes po to, kai jos atvežamos į nurodytą muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą ar jai priimtiną vietą, arba į laisvąją zoną, muitinei nedelsdamas pateikia vienas iš šių asmenų: į Sąjungos muitų teritoriją prekes įvežęs asmuo; asmuo, kurio vardu arba kurio interesais veikia prekes į tą teritoriją įvežęs asmuo; asmuo, prisiėmęs atsakomybę už prekių vežimą po to, kai jos bus įvežtos į Sąjungos muitų teritoriją. Vietoj šių asmenų prekes muitinei gali pateikti bet kuris kitas asmuo, kuris nedelsdamas pateikia prekes muitinės procedūrai įforminti; asmuo, kuriam suteiktas leidimas turėti prekių sandėlį, arba bet kuris laisvojoje zonoje savo veiklą vykdantis asmuo. Pagal Sąjungos muitinės kodekso 140 straipsnio 1 dalį, prekės iškraunamos iš jas vežančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba jai priimtinose vietose. Taigi pagal Sąjungos muitinės kodeksą muitinės procedūros vykdytojas yra vežėjas arba gavėjas.

Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamoje byloje nekyla ginčo dėl to, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkė I. L. leido iškrauti iš Kazachstano atvežtas prekes į sandėlį be muitinės pareigūno rašytinio leidimo. Apklausta teismo posėdyje liudytoja I. L. nurodė, kad atvežęs iš Kazachstano prekes vairuotojas nepateikė jai tranzito deklaracijos, todėl ji padarė prielaidą, jog atvežtos prekės nėra muitinės prižiūrimos ir nusiuntė jas į sandėlį iškrauti. Apie tai, kad šis krovinys yra tranzitinis, ji sužinojo tik po savaitės, kai į sandėlį buvo kreiptasi dėl tolimesnio šio krovinio gabenimo. Apklaustas teismo posėdyje liudytoju muitinės tarpininko atstovas Č. L. teigė, kad atvykstančius ir išvykstančius krovinius į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlį iš vairuotojų priima ir dokumentų išdavimą atlieka UAB „(duomenys neskelbtini)“ logistikos vadybininkas, kai jo nėra – direktorius. Po to tie dokumentai yra pateikiami jam ir jis toliau atlieka reikiamas muitinės procedūras. Nagrinėjamu atveju jam jokie dokumentai dėl krovinio, atvykusio iš Kazachstano, pateikti nebuvo, jis pats to krovinio nematė, nes galimai jo tuo metu nebuvo darbo vietoje. Šis liudytojas taip pat teigė, kad jie patys neturi jokios galimybės patikrinti, ar atgabentas krovinys yra tranzitinis, jeigu vairuotojas nepateikia tranzito deklaracijos. Tuo tarpu muitinės atstovė teismo posėdyje teigė, jog krovinys į sandėlį buvo atgabentas ne iš Europos Sąjungos, o iš trečiosios šalies – Kazachstano ir vadybininkė tai puikiai turėjo matyti, nes tokiu atveju krovinys yra vežamas su eksporto deklaracija, kuri ir buvo pateikta vadybininkei. Prekėms, atvežtoms iš trečiųjų šalių, yra būtina atlikti tam tikrus muitinius formalumus. Tokias prekes muitinė prižiūri tol, kol nepasikeičia jų muitinės statusas arba iki tol, kai jos yra išvežamos iš Europos Sąjungos muitų teritorijos. Šios prekes negali būti iškraunamos ar paimtos be muitinės leidimo, nes priešingu atveju tai prilygstama kontrabandai. Vadybininkė, nepriklausomai nuo to, kad vairuotojas nepateikė tranzito deklaracijos, matė, kad krovinys vežamas su eksporto deklaracija, todėl turėjo suprasti, kad toks krovinys yra prižiūrimas muitinės ir dėl tokio krovinio iškrovimo privalu kreiptis į muitinę, juo labiau, kad tas krovinys buvo plombuotas muitinės. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. V. taip pat pripažino posėdyje, kad vadybininkė nežinojo, ar krovinys yra plombuotas, nes nenuėjo ir nepasižiūrėjo.

Įvertinęs V. V., liudytojų parodymus, taip pat muitinės atstovės paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą teismas sprendžia, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių pažeidimo padarymo faktą.

Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad vien ta aplinkybė, jog vairuotojas nepateikė tranzito deklaracijos, negali būti pagrindu netaikyti atsakomybės, nes vadybininkė, matydama, kad krovinys vežamas iš trečiosios šalies su eksporto deklaracija, turėjo suprasti, kad dėl tokio krovinio iškrovimo privalu kreiptis į muitinę (gauti jos leidimą). Taigi ji nepatikrinusi, ar krovinys yra plombuotas (ar yra prižiūrimas muitinės), padariusi prielaidą, kad krovinys yra neprižiūrimas muitinės iš to fakto, kad krovinio vairuotojas jai nepateikė atitinkamo dokumento (tranzito deklaracijos), leido jį iškrauti sandėlyje apie tai neinformavusi muitinės pareigūnų bei negavusi jų rašytinio sutikimo. Nors, kaip minėta, ji turėjo objektyvias galimybes įsitikinti dėl pastarojo fakto (t. y. ar krovinys prižiūrimas muitinės/ar atliktos muitinės procedūros). Tai, kad I. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo tik nuo 2017 m. vasario 2 d., patirties su muitine nėra turėjusi, todėl nežinojo visų turimų atlikti procedūrų eigos, taip pat negali būti pagrindu netaikyti administracinės atsakomybės, nes, kaip žinia, teisėje galioja principas, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, o kaltės forma gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir, kaip šiuo atveju, neatsargumu, t.y. administracinis nusižengimas buvo padarytas dėl nerūpestingumo (ANK 7 str., 9 str. 1 d.).

Teismo vertinimu, šioje administracinio nusižengimo byloje V. V. yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ logistikos vadybininko pareiginėje instrukcijoje Nr. 2LV (b.l. 11-13) nėra numatytos pareigos vadybininkui įsitikinti, ar kroviniui yra atliktos muitinės procedūros, taip pat šiaip pareigybei nėra nustatyta pareiga duoti ar neduoti leidimo iškrauti prekes. Kadangi V. V., kaip įmonės vadovas, yra atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnis), todėl jis yra pagrįstai traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nes, kaip jau buvo minėta, pagal Sąjungos muitinės kodeksą muitinės procedūros vykdytojas yra ir gavėjas (asmuo, kuriam suteiktas leidimas turėti prekių sandėlį).

ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta galimybė skirti baudą nuo 1000 iki 2000 eurų.

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad V. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padaryto nusižengimo pobūdį (nusižengimas padarytas dėl neatsargumo) ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius V. V. – byloje ir informacinėje teismų sistemoje LITEKO nėra duomenų apie jo patraukimą administracinėn atsakomybėn. Atsižvelgus į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau dirba septynerius metus ir toks nusižengimas buvo padarytas pirmą kartą, V. V. asmenybę, jo pastangas gerinti vadovaujamos bendrovės darbą (teismo posėdžio metu nurodytas organizacines priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas, jog panašios situacijos ateityje nebepasikartotų), teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį bei, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, skirti jam mažesnę baudą, nei ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta minimali.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

V. V. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą nusižengimą, už kurį, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, skirti 200 (dviejų šimtų) eurų baudą

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 17066628813 ir įmokos kodą - 1001.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Teisėja Ingrida Mikužytė