- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-27
- Bylos Nr.
- e2YT-12821-475/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06371-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Simanavičienė
- Pareiškėjas
- R. G.
- Suinteresuotas asmuo
- G. G., G. A.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys G. G., G. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja R. G. (toliau – pareiškėja) pateikė teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. Š. palikimą po jos mirties priėmė jos dukra R. G.
1.1. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos bei suinteresuotų asmenų mama R. Š.. Po R. Š. mirties atsirado palikimas, kurį sudaro butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) ūkinis pastatas, SEB banko sąskaitoje esantys pinigai, Š. asmeniniai ir namų apyvokos bei kiti daiktai. Atsiradusį palikimą priėmė pareiškėja, faktiškai pradėjusi jį valdyti. Po mamos mirties notarų biure nebuvo užvesta paveldėjimo byla, testamento R. Š. nebuvo surašiusi. Palikėja buvo du kartus sudariusi santuoką – pirmasis sutuoktinis mirė, o su antruoju išsiskyrė. Turtą paveldėti gali 3 įstatyminiai įpėdiniai – pareiškėja ir suinteresuoti asmenys – brolis bei sesuo.
1.2. Bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyveno R. Š.. Nurodytą butą R. asmeninės nuosavybės teise nusipirko 2010 m. rugpjūčio 5 d. Kartu tą dieną įsigijo ir 7/100 dalį ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini). Su R. gyveno sūnus G. G., kuris po mamos mirties liko gyventi nurodytame bute. Tiesa, 2021 m. į šį būstą gyventi atsikraustė ir pareiškėja.
1.3. Pareiškėjos brolis G. veda netinkamą gyvenimo būdą, todėl laidotuvėmis, mamos kapu rūpinasi R. G.. Pastaroji iškart po mamos mirties pasiėmė dokumentus, nuotraukas, rankinį laikrodį, šeimoje esantį nuo močiutės laikų, šiltus prisiminimus sukeliančius raštus, žiedą, rūbus, kurių dalį pasiliko, o dalį atidavė draugėms ir kitiems asmenims. Be to, R. pasiėmė angelą vaizduojantį paveikslą, indus, servizus ir kitus daiktus.
1.4. Renatos sesuo G.ė gyvena Jungtinėje Karalystėje, ten yra sukūrusi šeimą, todėl ji faktiškai turto nevaldo, netvarko bei juo nesinaudoja. Pridedamos nuotraukos iš sesers gyvenimo užsienyje. Nekilnojamas turtas, kuriame šiuo metu gyvena ir yra deklaravę gyvenamąsias vietas G. G. bei R. G., buvo apleistas, todėl mirus mamai pareiškėja pradėjo tvarkyti šį būstą – apšiltino pamatus, perstatė krosnį, pakeitė langus, sutvarkė su kaminu susijusias problemas ir atliko kitus būtinus remonto darbus. Pareiškėja taip pat moka mokesčius, rūpinasi namų aplinka.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo G. A. raštu nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Suinteresuotas asmuo G. G. atsiliepimo nepateikė.
3. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu 2023 m. liepos 18 d. paskelbiant pranešimą tinklalapyje www.teismai.lt ir teismo pranešimais bei išsiunčiant jiems teismo pranešimus (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
4. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina R. Š.. Byloje esantis Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad R. Š. mirė būdama ištuokoje su A. G. (santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini)). Palikėja turėjo sūnų – G. G., gimusį (duomenys neskelbtini), dukrą R. G., gimusią (duomenys neskelbtini), ir dukrą G. G. (A.), gimusią (duomenys neskelbtini). Po palikėjos mirties liko butas, esantis (duomenys neskelbtini). Po palikėjos mirties niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja butą adresu (duomenys neskelbtini), prižiūri, remontuoja, moka mokesčius (už komunalinius patarnavimus, elektrą ir kt.).
5. Pareiškėjos paaiškinimais ir į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja aktyviais savo veiksmais priėmė savo mamos palikimą ir po palikimo priėmimo rūpinasi turtu esančiu, (duomenys neskelbtini), jį prižiūri, moka mokesčius, visu turtu rūpinosi kaip savo. Kiti įstatyminiai įpėdiniai bylos nagrinėjimo metų savarankiškų reikalavimų ar prieštaravimų nepareiškė, niekas dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nepradėjo jo valdyti faktiniu valdymu, ginčo dėl paveldimo turto nėra.
6. Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
7. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro ne tik kilnojamasis turtas, bet ir nekilnojamasis turtas, faktiškas jo valdymas reiškia turto priežiūrą, prievolių, susijusių su turtu, vykdymą (mokesčių mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).
8. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, pateikti paaiškinimai, pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po motinos mirties, pareiškėja priėmė jos palikimą aktyviais veiksmais – remontuoja, moka mokesčius už paveldėtą butą, t. y. elgiasi su likusiu turtu kaip su savu. Į notaro biurą per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja, po motinos mirties, priėmė jos likusį palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti.
9. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad po motinos mirties atsiradusį palikimą priėmė, prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
10. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjos pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).
11. Iš pareiškėjos priteisiamos 6,64 Eur išlaidos, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, palikimą priėmė jos dukra R. G., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Priteisti iš pareiškėjos R. G., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) valstybei 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, išaiškinant, kad ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.