Panevėžio apygardos teismo nutartis

2008-10-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-502-350-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-23
Bylos Nr.
1A-502-350-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Gaputis (pirm.), Bronė Vidzėnienė, Sigitas Bagdonavičius
Nuteistasis
J. M.
Advokatai
Justinas Stauskas

Pranešėjas Algirdas Gaputis Baudžiamoji byla Nr. 1A – 502– 350 / 2008

Teisėjas Donatas Jatužis Procesinio sprendimo kategorija:(S)NUTARTIS

2008 m. spalio 23 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Sigito Bagdonavičiaus,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant prokurorui Ignui Railai,gynėjui advokatui Justinui Stauskui

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. 180 str. 1 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 2 dalimis visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2005 m. kovo 23 d. Panevėžio m. apylinkės teismo paskirta ir 2006 m. gegužės 4 d. Panevėžio apygardos nuosprendžiu pakeista ir neatlikta 1 metų 8 mėnesių 4 dienų bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas penkeriems metams aštuoniems mėnesiams ir keturioms dienoms.

Iš J. M. priteista dešimt tūkstančių litų neturtinės žalos R. N..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. nuteistas pagal LR BK 22 str. 1 d. 180 str. 1 d. už tai, kad 2008 m. balandžio 5 d., apie 20. 00 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, turėdamas tikslą palaužti nukentėjusiosios R. N. pasipriešinimą ir pagrobti jos turtą, naudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą, o būtent: priėjęs prie nukentėjusiosios R. N., griebė už jos medžiaginio maišelio su maisto produktais, griežtu balso tonu reikalavo pinigų, sudavė nukentėjusiajai ne daugiau keturių smūgių į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajai R. N. minkštųjų audinių sumušimą veide, nosikaulių lūžį, kairiojo žastikaulio išnirimą, t y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu pasikėsino pagrobti svetimą, nukentėjusiajai R. N. priklausantį turtą bendros 49 Lt vertės – medžiaginį maišelį su 25 Lt vertės jame buvusiais pirkiniais: cukraus pakeliu 3 Lt vertės, dviem „Kalnapilis“ alaus buteliais 4 Lt vertės, „Sobieski“ degtinės buteliu 17 Lt vertės, tačiau pradėto nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas piliečio ir perduotas policijos pareigūnams.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu J. M. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės 2008-06-30 nuosprendį švelninant bausmę bei sumažinant neturtinės žalos dydį iki 5000 litų, motyvuodamas tuo, kad savo kaltę jis pripažino, padėjo aiškinantis nusikaltimo aplinkybes, nors dėl savo girtumo beveik nieko neprisiminė, be to, būdamas įkalintas negalės atlyginti nukentėjusiajai neturtinę žalą. Taip pat nurodo, kad teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajai padarytas tik nesunkus sveikatos sutrikdymas ir pasikėsinta į nedidelės vertės turtą, todėl paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Atsižvelgiant į jo ankstesnius teistumus ir į tai, kad grįžus iš pataisos namu bus sunkiau susirasti darbą, kurio atlyginimo užtektų ne tik išlaikyti šeimai, bet ir atlyginti priteistai neturtinei žalai, kuri atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes yra per didelė.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo skundą tenkinti, prokuroras - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktų įrodymų visuma, J. M. pagrįstai pripažino kaltu padarius nusikaltimą, už kurį jis yra nuteistas. Savo kaltės skunde neginčija ir nuteistasis.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgtų į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę apeliantui, griežtai vadovavosi baudžiamojo įstatymo nuostatomis.

Apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, jog jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir kad tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Beje, šią aplinkybę apeliantas pripažįsta ir savo apeliaciniame skunde nurodydamas, kad prieš nusikaltimo padarymą jis suvartojo didelį kiekį įvairių alkoholinių gėrimų ir dėl to negalėjo suvokti bei valdyti savo veiksmų, todėl jis ir padarė nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Tai reiškia, kad apeliantas pripažįsta, jog nusikaltimo nebūtų padaręs būdamas blaivus. Iš apelianto parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir pirmos instancijos teisme matyti, kad prieš nusikaltimo padarymą jis alkoholiu svaiginosi savo valia, t.y. į būseną, kai dėl girtumo negalėjo teisingai suvokti aplinkos bei savo veiksmų, pateko savanoriškai. Todėl nėra jokio pagrindo aplinkybės, kad nusikaltimą apeliantas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nelaikyti jo atsakomybę sunkinančia.

Apylinkės teismas apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis neneigia padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi bei atsiprašė nukentėjusiosios.

Apeliantas nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė turėdamas neišnykusį teistumą už savanaudiškus nusikaltimus, tame tarpe už analogiškų nusikaltimų padarymą. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaręs vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, yra laikomas recidyvistu. BK 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Kolegijos nuomone, skiriant bausmę apeliantui, buvo pakankamai atsižvelgta į jo atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybių pobūdį, jų tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Nors apelianto daromas nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tačiau tai atsitiko dėl aplinkybių, visiškai nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas nespėjus realizuoti viso nusikalstamo ketinimo - užvaldyti svetimą turtą - dėl to, jog nusikaltimo vietoje buvo sulaikytas. Be to, apelianto veiksmais nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad apylinkės teismas dėl to, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, bei kad buvo pasikėsinta į nedidelės vertės turtą, skyrė per didelę bausmę. Iš skunde nurodyto argumento prasmės galima suprasti, kad apelianto nuomone šis sužalojimas yra per menkas ir neadekvatus paskirtos bausmės dydžiui.

Kolegija pažymi, kad baudžiamojoje teisėje sveikatos sutrikdymo mastas skirstomas į nežymų, nesunkų bei sunkų. Jei plėšimo, t.y. nusikaltimo, numatyto BK 180 str. darymo metu nukentėjusiajam padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, tokią veiką padariusio asmens veiksmai papildomai kvalifikuojami ir pagal BK 135 str., numatantį atsakomybę už sunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi, šiuo atveju apeliantas nukentėjusiajai padarė sunkiausią sveikatos sutrikdymą, kurį apima BK 180 str. sudėtis.

Pažymėtina ir tai, kad plėšimo atveju turto, į kurį nusikalstamai kėsinamasi, vertė veikos kvalifikacijai jokios reikšmės neturi. Be to, šiuo atveju, apeliantas kėsinosi pagrobti visas nukentėjusiosios su savimi turėtas materialines vertybes.

Apelianto padarytas nusikaltimas yra savanaudiškas, apysunkis.

Pirmos instancijos teismas, nustatydamas bausmės dydį taip pat visiškai pagrįstai atsižvelgė į apelianto asmenybę, nurodydamas, kad jis nusikalto praėjus labai trumpam laiko tarpui po jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos.

Ši aplinkybė yra ypač svarbi individualizuojant bausmę, kad skiriama bausme būtų maksimaliai pasiekti BK 41 str. 2 d. nurodyti tikslai: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ją padariusį asmenį nubausti, atimti ar apriboti galimybę tokiam asmeniui daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas 2008-03-20 antrą kartą buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos ir 2008-04-05 padarė nusikaltimą už kurį nuteistas, o pirmą kartą būdamas lygtinai paleistas 2005-10-05 taip pat per labai trumpą laiką padarė ne vieną nusikalstamą veiką akivaizdu, jog apelianto atžvilgiu pasiekti vieną iš bausmės tikslų - atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas galima tik paskyrus jam griežtą laisvės atėmimo bausmę.

Esant nurodytoms aplinkybės, apeliantui nuosprendžiu paskirtoji bausmė, kuri yra didesnė nei įstatymo sankcijos vidurkis, nėra aiškiai per griežta ir apeliacinio skundo motyvais jos mažinti nėra pagrindo. Taip pat visiškai pagrįstai šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi visiško sudėjimo būdu, todėl ir galutinė subendrinta penkerių metų aštuonių mėnesių ir keturių dienų laisvės atėmimo bausmė apeliantui nėra aiškiai per griežta.

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio ir integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad teismas nustatė atlygintinos neturtinės žalos dydį neatsižvelgęs į tai, kad nukentėjusiajai padarytas tik nesunkus sveikatos sutrikdymas ir pasikėsinta į nedidelės vertės turtą, be to, jam grįžus iš pataisos namų bus sunkiau susirasti darbą, yra nepagrįstos. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Spręsdamas šį klausimą, pirmos instancijos teismas teisingai vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismo sprendime yra išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Teismas rėmėsi nukentėjusiosios R. N. nurodytomis aplinkybėmis dėl sužalojimo pasekmių ir dėl to patirtais dvasiniais išgyvenimais, taip pat atsižvelgė į asmenines nukentėjusiosios savybes ir konstatavo, jog patirti sužalojimai ir praradimai yra vertintini kaip dideli, nors ir nesukėlė negrįžtamų pasekmių, tačiau nukentėjusioji dėl to patyrė fizinį skausmą ir baimę.

Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį pirmos instancijos teismas atsižvelgė ne tik į apelianto turtinę padėtį, bet ir į jo kaltę. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais bei siekdamas nukentėjusiosios ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros, nustatė 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydį iš nuteistojo. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai, todėl apelianto teiginys, kad šiuo metu jo turtinė padėtis yra sunki, teismo jam priteistas 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimas – labai didelė suma, kurios jis, būdamas įkalintu, neturi galimybės uždirbti ir atlyginti, yra nepagrįstas. Įvertinant aptartų kriterijų visumą bei taikant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytas teisingai.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p.,-

nutarė:

Nuteistojo J. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Algirdas GaputisTeisėjai Bronė VidzėnienėSigitas Bagdonavičius