- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2011-11-11
- Bylos Nr.
- N-62-1602-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-63-3-00204-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Romanas Klišauskas, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 47.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo B. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. nutarties B. N. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Institucija) 2010 m. balandžio 30 d. nutarimu B. N. pripažinta kalta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 163³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir jai skirta 1500 litų bauda. Nuobauda skirta už tai, jog 2010 m. kovo 4 d. operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad B. N., būdama UAB „Baltijos baldų prekyba“ vadove, neužtikrino, kad parduotuvėje, esančioje Basanavičiaus g. 3, Šilalėje, būtų įrengtas elektroninis kasos aparatas, nes kontrolinio pirkimo metu už nupirktą baldą, kuris kainavo 55 Lt, nebuvo išduotas kasos aparato kvitas, o parduotuvėje tuo metu dirbusi pardavėja išrašė kasos pajamų orderio kvitą, ant kurio pasirašė pati. Tokiais veiksmais B. N. pažeidė Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 (toliau – ir Aprašas), 2 ir 4 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
B. N. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 28 d. nutartimi pareiškėjos skundo netenkino, Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu B. N. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį ir jos skundą tenkinti – panaikinti Institucijos nutarimą ir bylą nutraukti. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 (toliau – ir Taisyklės), 3, 4¹, 10 punktų nuostatas. Atkreipia dėmesį, kad byloje nustatyta, jog pardavėja A. B. turėjo įgaliojimus išrašyti kasos pajamų orderį bei jame pasirašyti. Atkreipia dėmesį, kad 2010 m. sausio 21 d. atlikto patikrinimo metu jokių pažeidimų nebuvo nustatyta, nors aplinkybės buvo tos pačios, kas leidžia daryti išvadą, kad tos pačios Taisyklės aiškinamos ir taikomos skirtingai. Atkreipia dėmesį į Taisyklių 10.3 punktą, III skirsnį ir nurodo, jog įmonės kasos knyga laikoma įmonės buveinėje (ne parduotuvėje), kasininko apyskaita sudaroma ne kiekvieną dieną (ne rečiau kaip kartą per mėnesį).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
B. N. administracinėn atsakomybėn patraukta už ATPK 163³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad jos vadovaujamoje parduotuvėje nebuvo įrengtas elektroninis kasos aparatas, o už kontrolinio pirkimo metu už nupirktą baldą, pardavėja išrašė kasos pajamų orderio kvitą, ant kurio pasirašė pati. Nuobaudą skyrusios Institucijos ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, kasos pajamų orderis negalėjo būti išrašytas, kadangi įmonės kasa yra ne parduotuvėje, o kitoje vietoje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, su tokia pozicija nesutinka.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai teisės norminiai aktai aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai. Teisinis reglamentavimas turi būti aiškus, suvokiamas visiems teisinių santykių subjektams (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. N12-150/2004). Toks aiškinimas iš esmės atitinka bendrąjį baudžiamosios teisės principą nullum crimen, nulla poena sine lege, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kurioje teigiama, kad baudžiamoji teisė neturi būti plečiamai aiškinama kaltinamojo nenaudai, o nusikaltimas turi būti tiksliai apibrėžtas įstatyme. Pastarasis reikalavimas Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje laikomas įvykdytu, jei asmuo iš atitinkamos nuostatos teksto ir, jei reikalinga, teismų praktikoje pateikiamo jos aiškinimo, gali žinoti, kokie veiksmai ar neveikimas užtrauks jam baudžiamąją atsakomybę (Administracinių teismų praktika Nr. 10, 74 p., administracinė byla Nr. N6-1313/2006). Teisinė atsakomybė, kylanti taikant ATPK, savo pobūdžiu yra, be kita ko, ir baudžiamoji. Taigi šios atsakomybės rūšiai su tam tikrais pakeitimais taikytini baudžiamojoje teisėje galiojantys principai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, kad plečiamai aiškinti teisės aktų ir taikyti administracinę atsakomybę plačiau, negu ją numatė įstatymų leidėjas, negalima (pvz., administracinė byla Nr. N7-1148/2004).
Nagrinėjamoje byloje B. N. nubausta už Aprašo 2 ir 4 punktų nesilaikymą, kuriuose numatyta, kad šio Aprašo reikalavimų privalo laikytis visi ūkio subjektai, kurie parduoda prekes arba teikia paslaugas asmenims, atsiskaitantiems su jais grynaisiais pinigais ir (ar) mokėjimo kortelėmis, arba superka prekes iš asmenų, atsiskaitydami su jais grynaisiais pinigais (2 p.). Kasos aparatai turi būti įrengti ir naudojami kiekvienoje atsiskaitymo vietoje (išskyrus šio Aprašo 10–12 punktuose nurodytus atvejus), kurioje: asmenys už prekes (paslaugas) atsiskaito grynaisiais pinigais ir (ar) mokėjimo kortelėmis (4.1 p.); asmenims už perkamas iš jų prekes mokama grynaisiais pinigais, kai neišduodamas kitoks (ne kasos aparato kvitas) apskaitos dokumentas (4.2 p.). Iš šių teisės normų akivaizdu, jog reikalavimas įrengti kasos aparatus nėra absoliutus. Netgi Institucijos kaltinime nurodytame punkte yra tiesiogiai įtvirtintos išimtys, į kurias turi būti atsižvelgiama.
Apeliantė pagrįstai nurodo, jog jos vadovaujamos įmonės veikla atitinka Aprašo 10.3 punkte aptartą išimtį, kurioje teigiama, jog nereikalaujama naudoti kasos aparatų ir pirkėjui nereikalaujant išduoti pinigų priėmimo kvitų arba kitų vietoj jų naudojamų apskaitos dokumentų ūkio subjektams, kurie asmenų įmokų grynaisiais pinigais priėmimą įformina įmonės kasoje kasos pajamų orderiu, vadovaudamiesi Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179. Pažymėtina, kad nei Aprašas, nei Taisyklės nenumato, jog kasa turi būti įrengta būtent toje pačioje vietoje, kur vyksta sandoris. Taisyklių (2009 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 766 redakcija, galiojusi iki 2010 m. birželio 6 d.) 10 punkte numatyta, kad atskaitingas asmuo, gavęs iš fizinių asmenų arba ūkio subjektų pinigus už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas, avansą arba kitas pinigų įplaukas, išduoda Apraše nurodytą apskaitos dokumentą (kasos aparato kvitą, pinigų priėmimo kvitą arba kita). Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio antrasis egzempliorius arba jo kvitas. Pinigų sumokėjimo tvarką ir terminus, kurie negali būti ilgesni kaip vienas mėnuo, atskaitingam asmeniui nustato vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir patvirtina ūkio subjekto vadovas. Iš šios teisės normos matyti, jog galima situacija, kai pinigai paimami ne kasoje, o tik vėliau atskaitingo asmens yra atiduodami į kasą. Taip pat pažymėtina, kad remiantis Taisyklių 17 punktu, kasininko apyskaita (į kurią įtraukiami kasos pajamų ir išlaidų orderiai) sudaroma nebūtinai kiekvieną dieną – vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta tvarka jos gali būti sudaromos ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Todėl Institucijos argumentai, jog kasos pajamų orderiai turi būti apskaitomi kiekvieną dieną, atmestini kaip teisiškai nereikšmingi, be to, kaltinimas dėl to protokole apskritai nesuformuluotas. Įvertinus tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad teisės aktuose numačius išimtis, kuomet kasos aparatų įrengimas nėra būtinas ir nesant aiškaus nurodymo, jog įmonės kasa turi būti būtinai toje pačioje vietoje, kur ir priimami grynieji pinigai, negalima reikalauti, jog ūkio subjektai šio aiškiai neįtvirtinto reikalavimo laikytųsi ir traukti už tai administracinėn atsakomybėn. Be to, akivaizdu, jog grynieji pinigai įmonėje buvo apskaitomi, žala valstybės finansams nebuvo padaryta.
Atsižvelgus į tai, kad kaltinimas B. N. dėl ATPK 163³ straipsnio 1 dalies pažeidimo pareikštas nepagrįstai, yra pagrindas, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
B. N. apeliacinį skundą tenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį ir Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. balandžio 30 d. nutarimą B. N. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir bylą nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.