Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-06-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-394-361-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-02-12Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-06-05Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-05
Bylos Nr.
1A-394-361-2014
Teisminio proceso Nr.
1-68-1-00857-2011-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Linas Pauliukėnas
Nuteistasis
R. Š.
Civilinis ieškovas
V. Š.
Kategorijos
Pranešėjas D. Jocys Baudžiamoji byla Nr. 1A-394-361/2014

Teisėjas G. Stonkus Teisminio proceso Nr. 1-68-1-00857-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.3.1; 2.4.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teisėjų Lino Pauliukėno ir Aurelijos Sadauskaitės,sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorei Snieguolei Lukošienei,gynėjai advokatei Daivai Rocevičienei,nuteistajam R. Š.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 3 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei paskirta galutinė 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2012-02-01 iki 2012-02-02 (2 dienos). Nuosprendžiu patenkintas civilinio ieškovo V. Š. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteisti 393 Lt turtinės žalos atlyginimo. Nuosprendžiu iš R. Š. priteista 6260 litų proceso išlaidų valstybei.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. nuteistas už tai, kad pavartodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą: jis 2011-12-20, apie 21.45 val., pėsčiųjų take, ties (duomenys neskelbtini), pavartojo fizinį smurtą, t. y. pastūmė V. Š., dėl to pastarasis nugriuvo ant pėsčiųjų tako, ir, taip atėmęs galimybę nukentėjusiajam priešintis, iš jo striukės vidinės kišenės pagrobė 168 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną NOKIA C1 01, iš kelnių galinės kišenės pagrobė 30 Lt vertės piniginę su joje buvusiais pinigais – 180 Lt bei 15 Lt vertės vyrišką rankinę su joje buvusiu V. Š. vardu išduotu vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros talonu ir automobilio registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), darbo pažymėjimu. Tokiu būdu R. Š., pavartojęs fizinį smurtą ir atėmęs galimybę priešintis, pagrobė V. Š. priklausantį 393 Lt vertės turtą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu R. Š. prašo pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Mano, jog teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, jog jis yra recidyvistas, kadangi pavojingu recidyvistu jis niekada nebuvo pripažintas. Taip pat mano, jog teismas yra neteisus, teigdamas, jog jis slapstėsi, kadangi su šeima buvo išvykęs į Jungtinę Karalystę, ten dirbo ir rūpinosi šeima, todėl tikrai nesislapstė. Į teismo posėdžius neatvykdavo, nes negaudavo šaukimų. Taip pat mano, jog teismas nepagrįstai nuosprendyje nurodė, jog jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, kadangi byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra aiškiai nurodyta jo gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Taip pat R. Š. nesutinka su tuo, jog jis pavartojo fizinį smurtą. Nurodo, kad tik stumtelėjo V. Š.. Be to, nukentėjusiajam nenustatyti jokie sveikatos sutrikimai, byloje nėra jokių gydytojų ar ekspertų išvadų apie tai. Mano, jog atsižvelgus į minėtas aplinkybes ir į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi prasikaltus – jam turi būti paskirta švelnesnė bausmė.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. Š. bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas bylos aplinkybes, kad jis padarė vieną tyčinį apysunkį baigtą nusikaltimą, į savanaudiškus nusikaltimo padarymo motyvus, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas įvertino ir R. Š. asmenybę – kad teisiamas jau kelioliktą kartą, neturi nuolatinio pragyvenimo šaltinio, nedirba, naują tyčinį apysunkį smurtinį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui už ankstesnius nusikaltimus, nepraėjus nei 7 mėnesiams po paskutiniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, pasislėpė nuo teismo, išvyko į užsienį, buvo perduotas Lietuvos Respublikai pagal išduotą Europos arešto orderį, o tai rodo, kad kaltinamasis R. Š. iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė. Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes ir bausmės kaip valstybinės prievartos priemonės tikslus bei paskirtį, pirmosios instancijos teismas R. Š. už įvykdytą nusikaltimą pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, artimą, bet šiek tiek didesnę nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai nuosprendyje nurodė, kad jis yra recidyvistas, kadangi pavojingu recidyvistu jis niekada nebuvo pripažintas. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog R. Š. šį tyčinį nusikaltimą, už kurį yra nuteistas, padarė turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą, todėl jis yra recidyvistas BK 27 straipsnio prasme. Apeliaciniame skunde R. Š. taip pat nurodo, jog nesislapstė nuo teisėsaugos pareigūnų, o tiesiog su šeima buvo išvykęs į Jungtinę Karalystę. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog R. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsipareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimas (b. l. 66–71, t. I), kurios, bylą perdavus į teismą, nebuvo panaikintos, todėl R. Š. privalėjo laikytis šių įpareigojimų. Bylos nagrinėjimo teisme metu R. Š. įsipareigojimą neišvykti pažeidė, išvyko į užsienį, todėl buvo paskelbta jo tarptautinė paieška, iki kol jis buvo perduotas Lietuvos Respublikai pagal išduotą Europos arešto orderį. Būtent dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nuosprendyje nurodė, kad R. Š. slapstėsi nuo teismo ir neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, kadangi adresu, nurodytu byloje, t. y. (duomenys neskelbtini), teisėsaugos pareigūnai negalėjo jo rasti.

Be to, nuteistasis mano, jog negalima nukentėjusiojo asmens pastūmimo laikyti smurto pavartojimu, kadangi nukentėjusiajam nebuvo nustatyti jokie fiziniai sužalojimai. Pažymėtina, jog fizinio smurto pavartojimas šiuo atveju pasireiškė tuo, jog R. Š., pasinaudodamas nukentėjusiojo bejėgiška būkle dėl jo akivaizdaus girtumo, jį pastūmė ir to užteko, kad V. Š. nugriūtų ant pėsčiųjų tako, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė iš jo anksčiau paminėtą turtą. Plė­ši­mo me­tu pavartotas fi­zi­nis smur­tas yra ne nu­si­kals­ta­mos vei­kos tikslas, o tik prie­mo­nė pa­grob­ti sve­ti­mą tur­tą, o fi­zi­nio smur­to pa­da­ri­niai ga­li bū­ti fi­zi­nio skaus­mo su­kė­li­mas, ne­žy­mus ar ne­sun­kus svei­ka­tos su­trik­dy­mas. Akivaizdu, jog po pastūmimo nugriuvęs V. Š. pajuto fizinį skausmą, todėl nuteistojo veiksmai neabejotinai laikytini fizinio smurto pavartojimu.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas anksčiau paminėtas aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, paskyręs nuteistajam R. Š. už vieną tyčinį smurtinį apysunkį nusikaltimą 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir pagal BK 64¹ straipsnį sumažinęs ją 1/3, nustatęs galutinę 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, tinkamai parinko tiek bausmės rūšį, tiek ir jos trukmę, todėl laikyti paskirtą bausmę per griežta, ją švelninti ar kitaip keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Dalius JocysTeisėjai Aurelija SadauskaitėLinas Pauliukėnas