Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėjas A.Piesliakas Teisminio proceso Nr. 1-14-1-00045-2013-2

2013 m. kovo 25 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-10 nuosprendžio, kuriuo A. C. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taip pat šiuo nuosprendžiu iš A. C. nukentėjusiojo A. S. naudai priteista 282, 64 Lt (du šimtai aštuoniasdešimt du litai šešiasdešimt keturi centai) padarytai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. C. nuteistas už tai, kad jis pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą, o būtent:

jis, 2013-01-09, apie 4.00 val., J. Basanavičiaus g. 35, Vilniuje, išdaužęs nukentėjusiajam A. S. priklausančio automobilio „Audi Allroad“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinį keleivio pusės durelių lango stiklą įsibrovė į saugyklą ir pasikėsino pagrobti svetimą, nukentėjusiajam A. S. priklausantį nenustatytos vertės turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo pastebėtas praeivių ir pabėgo.

2013-02-05 Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo A. C. apeliacinis skundas, kuriuo jis prašo pakeiti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-10 nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusysis prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. C. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. (LAT baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-21 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204/ 2008).

Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).

Dėl apelianto argumentų, kad jam paskirta per griežta bausmė, pažymėtina, jog teismas, skirdamas bausmę, vadovaudamasis LR BK 61 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšies ar nustatyti jos dydžio, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs A. C. asmenybę charakterizuojančius duomenis, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tai, jog A. C. teistas 6 kartus, baustas administracine tvarka, niekur nedirba, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, pasikėsino padaryti naują nusikalstamą veiką, kas rodo, kad jis nedaro teisingų išvadų ir nenori paklūsti visuotinai privalomoms elgesio taisyklėms, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 56 str., pagrįstai paskyrė jam realią laisvės atėmimo bausmę, kuri, būdama ženkliai mažesnė už Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. numatytos šios bausmės rūšies vidurkį, yra aiškiai ne per griežta, atitinka siekiamus bausmės tikslus, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo ją dar labiau švelninti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Nuteistojo A. C. apeliacinį skundą atmesti.