Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. D. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal ieškovo V. S. S. ieškinį atsakovei V. D.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Ieškovas V. S. S. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės V. D. 3000 Lt skolos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad skolos dydį ir jos grąžinimo terminus patvirtina 2006 m. kovo 22 d. paskolos raštelis, kuriuo atsakovė įsipareigojo kiekvieną mėnesį jam grąžinti po 250 Lt iki visiško skolos grąžinimo. Iki šio laiko atsakovė neatsiskaitė, nors buvo ne kartą prašyta gera valia grąžinti pinigus.

2006 m. gruodžio 13 d. sprendimu Kėdainių rajono apylinkės teismas ieškovo ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės 3000 Lt skolos ieškovo naudai bei bylinėjimosi išlaidas. Sprendime teismas nurodė, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas šalių ginčą buvo išsprendęs 2006-05-23 įsakymu, kuris, gavus atsakovės prieštaravimus, buvo panaikintas ir vėlesniu 2006-09-04 sprendimu už akių. Atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindu buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas, o sprendimas už akių panaikintas. Iš ieškovo paaiškinimo, liudytojų R. G. ir D. R. parodymų, 2006-03-22 paskolos raštelio, kuriuo atsakovė įsipareigojo iš V. S. S. pasiskolintus 3000 Lt grąžinti kas mėnesį po 250 Lt, o esant galimybei – visus iš karto, 2006-05-04 paraginimo grąžinti skolą, teismas nustatė, kad ieškovas paskolino 3000 Lt atsakovei, tačiau pastaroji sąžiningai ir tinkamai nevykdė prievolės – negrąžino skolos paskolos raštelyje nustatytu laiku.

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo apylinkės teismo sprendimą, kaip neteisėtą ir nepagrįstą, panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmetant bei panaikinti laikinąją apsaugos priemonę – buto, esančio (duomenys neskelbtini), areštą. Nurodo, kad:

1. Byla išnagrinėta jai nedalyvaujant, nors posėdžio dieną – 2006-12-13 ji informavo teismo civilinių bylų skyriaus raštinę, kad negali atvykti dėl ligos, turi nedarbingumo pažymėjimą. Dėl sveikatos būklės ji negalėjo atvykti į teismą ir parašyti pareiškimo. Be to, tikėjosi, jog teismas pats užklaus gydymo įstaigos apie sveikatos būklę. Tuo teismas pažeidė teisingumo, sąžiningumo, protingumo, objektyvumo ir nešališkumo principus (CPK 3 str. 1 d.).

2. Teismas, remdamasis ieškovo liudytojų R. G. ir D. R., kuriems ji buvo pavaldi, parodymais, nepasisakė, kodėl atmetė jos (atsakovės) argumentus, jog pinigai perduoti nebuvo, tuo labiau, kad jokio dokumento su parašais, jog pinigai perduoti ir gauti, nėra.

3. Paskolos raštelį, taip pat pareiškimą savo noru atleisti iš darbo parašė, nes buvo iškviesta į R. G. kabinetą, kur jautė psichologinį spaudimą iš tiesioginių vadovų – R. G. ir D. R., kuriems buvo pavaldi, bei stengėsi išvengti su jais konflikto.

4. Sprendime nepasisakyta dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų 2006-05-23 nutartimi, galiojimo. Areštuoto buto vertė apie 40 000 Lt daug kartų viršija ieškinio sumą – 3000 Lt. Tuo pažeistas CPK 145 str. reikalavimas, jog laikinųjų apsaugos priemonių bendra suma neturi būti didesnė už ieškinio sumą.

Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Išnagrinėjęs šalių ginčą pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių įrodymų visumos pagrįstai nustatė, kad atsakovė pasiskolino 3000 Lt, tačiau vengia atsiskaityti.

Apeliacinio skundo motyvas, kad teismas išnagrinėjo bylą jai posėdyje nedalyvaujant dėl ligos, nors buvo iš anksto įspėtas, įrodymais nepagrįstas. Net tuo atveju, jei atsakovė būtų pateikusi prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos, įstatymas neįpareigoja teismo tokį prašymą tenkinti. Kiekvienu atveju teismas elgiasi pagal bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į ligos pobūdį bei sergančio asmens galimybę dalyvauti posėdyje. Atsakovo neatvykimo į teismo posėdį dėl ligos įstatymas nepriskiria svarbioms priežastims, pateisinančioms atsakovo neatvykimą – CPK 246 str. 2 d. Todėl, nesant kitų aplinkybių, trukdančių nustatyti bylos tiesą, vien atsakovo neatvykimas į posėdį dėl ligos neįpareigoja teismo atidėti bylos nagrinėjimą. Kaip minėta, duomenų, jog atsakovė pranešė teismui apie negalėjimą dalyvauti byloje dėl ligos ir prašė bylos nagrinėjimą atidėti, nėra. Iš to, kad ji susirgo dieną prieš posėdį ir nepateikė įrodymų, kad teismo posėdyje ji negalėjo dalyvauti dėl šio susirgimo, nes pateiktoje su apeliaciniu skundu pažymos nepatvirtintoje šviesokopijoje atspindėtas tik sirgimo laikas (b. l. 70), darytina išvada, kad atsakovė turėjo realią galimybę tinkamai informuoti teismą apie negalėjimą dalyvauti posėdyje dėl ligos, pateikti tai pagrindžiančius įrodymus bei prašyti bylos nagrinėjimą atidėti, tačiau to nepadarė dėl savo nerūpestingumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas, priimdamas galutinį sprendimą, žinojo atsakovės poziciją, nes jos argumentuoto prašymo pagrindu buvo peržiūrėtas sprendimas už akių (b. l. 29), atsakovė bylos aplinkybes aiškino 2006-11-23 parengiamajame posėdyje (b. l. 52–53). Todėl nedalyvavimas teismo posėdyje be svarbios priežasties atsakovei nebuvo kliūtis bylos visapusiškam ir objektyviam ištyrimui. Priešingu atveju, teismas būtų pažeidęs proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus – CPK 7 str. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių kolegija sprendžia, kad teismas nepažeidė teisingumo, sąžiningumo, protingumo, objektyvumo ir nešališkumo principų – CK 3 str. 1 d., kaip nepagrįstai teigia atsakovė.

Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos procesiniame įstatyme, t. y. CPK 185 straipsnyje. Šių taisyklių esmė yra ta, kad įrodymus vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas grindžiamas taip vadinama tikėtinumo taisykle, kurios esmę sudaro laisvo įrodymų vertinimo principas – teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Taip pirmosios instancijos teismas sprendime išvardijo visus reikšmingus įrodymus ir nustatytas konkrečias faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias ieškinio pagrįstumą, su kuo kolegija sutinka ir papildomai jų nekartoja. Skolos faktą, be ieškovo paaiškinimų, patvirtina teismo posėdyje apklausti liudytojai, kurių parodymų teisingumas abejonių nekelia, įrodo nenuginčytas paskolos raštelis. Atsakovė neigdama skolos faktą bei įsipareigojimą gražinti skolą – mokėti po 250 Lt kiekvieną mėnesį, nenurodė jokios priežasties, dėl kurios, tik jos teigimu, ieškovas ir eilė liudytojų ją apkalba. Priešingai, skolos faktą, be ieškovo paaiškinimų, patvirtina teismo posėdyje apklausti liudytojai, kurių parodymų teisingumas abejonių nekelia, atsakovės surašytas, jos pasirašytas ir nenuginčytas paskolos raštelis (b. l. 7).

Atsakovės tvirtinimas, kad paskolos raštelį ji surašė psichologinio spaudimo iš tiesioginių vadovų įtakoje, neišlaiko kritikos. Ji, turėdama juridinį išsislavinimą, vadinasi puikiai išmanydama įstatymus ir galėdama apginti savo teises ir teisėtus interesus, nenurodo jokių aplinkybių, dėl kurių jos atžvilgiu buvo taikytas tokio pobūdžio psichologinis spaudimas, ji nesikreipė į atitinkamas institucijas dėl, neva, netinkamo vadovų elgesio jos atžvilgiu, dėl kurių ji prisiėmė piniginę prievolę. Kadangi ji nutraukė savo noru darbo santykius su Kėdainių rajono savivaldybės administracija, tai priežasčių, kliudančių tai daryti, nebuvo. Atsakovės nurodytos aplinkybės įrodymais nepatvirtintos ir vertinamos kaip siekis išvengti skolos grąžinimo.

Atsakovės teiginys, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, netinkamai vykdė CPK 145 str. reikalavimus, o nepasisakydamas sprendime dėl jų galiojimo (panaikinimo) pažeidė CPK reikalavimus, atmestinas kaip nepagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas 2006-05-23 nutartimi 3000 Lt dydžio ieškinio užtikrinimui areštuodamas atsakovės V. D. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, įskaitant pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje, bendros 3000 Lt sumos, tinkamai vykdė CPK 145 str. 2 d. dalį, nustatančią, kad bendra laikinųjų apsaugos priemonių suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Priešingai, nei teigia apeliantė, apylinkės teismas, nepasisakęs sprendime dėl ieškinio užtikrinimui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo, nepažeidė procesinių teisės normų (CPK 270 str., 150 str. 5 d.). Kadangi skundžiamu sprendimu apylinkės teismas ieškinį patenkino pilnai, tai, sutinkamai su CPK 150 str. 5 d., ieškinio užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. Priešingu atveju, liktų neužtikrinta ieškovo galimybė atgauti skolą, nes pažeistos ieškovo teisės apginamos ne sprendimo priėmimu, o jo įvykdymu. Tuo atveju, jei atsakovė turi kito turto, kurio atžvilgiu gali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, ji turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kitomis (CPK 146 str.). Kadangi šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl antstolio veiksmų, kolegija skundo motyvo, jog antstolis areštavo didesnės vertės turtą nei reikia ieškinio užtikrinimui, nenagrinėja ir dėl jo nepasisako.

Iš aukščiau išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, kurių pagrindu padarė pagrįstą išvadą dėl ieškinio pagrįstumo (CPK 176, 185 str.). Todėl sprendimą naikinti pagal apeliacinio skundo motyvus ir argumentus, nurodomas aplinkybes nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės priteistinos valstybei teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 98 str., 88 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš V. D. 9,00 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.