Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-09-02 · Civilinė byla Nr. e2-1065-798/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-02
Bylos Nr.
e2-1065-798/2021
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00686-2021-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Antanas Rudzinskas (pirm.)
Atsakovas
„Stilus S“
Ieškovas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1065-798/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00686-2021-0Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 2 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Stilus S“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Stilus S“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. P. V. mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Stilus S“.

2. Nurodė, kad atsakovės mokestinė nepriemoka sudaro 289 323,48 Eur (55 Eur mokestis už aplinkos teršimą, 1,84 Eur mokesčio už aplinkos teršimą delspinigiai, 283 192 Eur pridėtinės vertės mokestis, 6 074,64 Eur pridėtinės vertės mokesčio delspinigiai). Atsakovės mokestinė nepriemoka susidarė jai nustatytu terminu nesumokėjus mokesčio už aplinkos teršimą už 2020 m. sausio mėnesį; pridėtinės vertės mokesčio už 2020 m. gruodžio, 2021 m. sausio – kovo mėnesius.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 26 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „Stilus S“ bankroto bylą ir jos nemokumo administratore paskyrė UAB „Tamtamas“ (bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-JA028).

4. Teismas, remdamasis bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, nustatė, kad atsakovei nėra keliama restruktūrizavimo byla; atsakovė Juridinių asmenų registre įregistruota 2019 m. sausio 7 d.; įmonės vadovas V. B.; Juridinių asmenų registrui atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai buvo pateikti tik už 2019 metus.

5. Įvertinęs atsakovės 2019 m. balanso duomenis, teismas nustatė, kad bendrovės turtas sudarė 878 261 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 781 950 Eur. Remdamasis viešai prieinamais duomenimis, teismas nustatė, kad atsakovė apdraustų darbuotojų neturi, veiklos nevykdo, VMI biudžetui skolinga 289 323,48 Eur, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Taip pat nenustatė duomenų apie atsakovės gaunamas pajamas, nuosavybės teise valdomą kokį nors kitą materialų turtą, turimas lėšas banko sąskaitoje ar kasoje. Taigi, teismas sprendė, kad atsakovės pradelsti finansiniai įsipareigojimai viršija balansinę turimo turto vertę, todėl negali laiku vykdyti turtinių prievolių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atsakovė UAB „Stilus S“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 26 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsiliepimas

6.1. Pirmosios instancijos teismas atsakovės bankroto bylos iškėlimo klausimą išsprendė formaliai. Atsakovei nebuvo suteikta galimybė pateikti atsiliepimą į ieškinį, reikšmingus bylai dokumentus, todėl liko neatskleista bylos esmė.

6.2. Atsakovė nurodo, kad apie 2021 m. birželio 28 d. nutartį, kuria ji buvo įpareigota pateikti teismui atsiliepimą ir finansinės atskaitomybės dokumentus, jai nebuvo žinoma. Taip pat teismo įpareigojimų neįvykdymui įtakos turėjo aplinkybė, kad atsakovės naujoji akcininkė UAB „Naudos virsmas“ nepakeitė atsakovės buveinės adreso, nes dėl karantino atsakovė veiklos iš esmės nevykdė. Atsakovės vadovas V. B. apie ankstesniu atsakovės buveinės adresu gautą korespondenciją informuotas nebuvo, o apie bankroto bylos iškėlimą sužinojo 2021 m. liepos 22 d. Be to, minėtą 2021 m. birželio 28 d. nutartį vadovas gavo 2021 m. liepos 23 d., kai atsakovės atstovas buvo prijungtas prie elektroninės bylos korteles. Atsakovės vadovas iki 2021 m. liepos 26 d. teismo posėdžio neturėjo galimybės pateikti įmonės dokumentų dėl didelės jų apimties. Taip pat vadovui nebuvo žinoma apie atsakovės turimas mokestines skolas.

Žemesnės instancijos teismas

6.3. Pirmosios instancijos teismas atsakovės finansinę būklę įvertino formaliai, todėl klaidingai konstatavo, kad atsakovės įsipareigojimai pagal 2019 m. balanso duomenis (781 950 Eur) viršiją balansinę atsakovės turto vertę (878 261 Eur). Atsakovės turto vertė už įsipareigojimus yra didesnė 9 6311 Eur. Be to, teisinę reikšmę turi įmonės ne visos skolos, o tik pradelstos skolos.

6.4. Taip pat, 2020 m gruodžio 15 d. atsakovė ir UAB „Trulita“ sudarė ir pateikė pareiškėjai VMI tvirtinti mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį, pagal kurią UAB „Trulita“ būtų perėmusi 52 800 Eur įsipareigojimo dalį. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovė nėra nutraukusi veiklos, o pasikeitę akcininkai deda pastangas atsiskaityti su kreditoriais ir atnaujinti įmonės veiklą.

Atsiliepimas

7. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas išsamiai neanalizavo ir nepasisakė dėl 2019 m. balanse nurodytos atsakovės turto sudėties, tačiau iš šio dokumento matyti, kad atsakovės turtą iš esmės sudaro trumpalaikis 810 530 Eur vertės turtas, iš kurio net 764 249 Eur atsargos. Atsakovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, kurie pagrįstų kas sudaro 764 249 Eur vertės turto atsargas. Be to, į 2019 m. atsakovės balansą nėra įrašyta pradelsta skola VMI, todėl prie 781 950 Eur skolų, pradelstų nuo 2019 metų, pridėjus 289 323,48 Eur pradelstą skolą VMI gaunasi, kad atsakovė iš viso turi 1 071 273,48 Eur pradelstų įsipareigojimų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis kuria atsakovei iškelta bankroto byla, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

9. Pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

10. Juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

11. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Nemokumo (bankroto) proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

12. Viešojo intereso buvimas bankroto bylose įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, tai apima ir teisę rinkti įrodymus. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012, kt.). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1482-241/2018; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016). Tačiau tais atvejais, kai teismui nepateikiami arba teismui savo iniciatyva nepavyksta gauti naujausių duomenų apie įmonės turtinę padėtį, teismas turi pagrindą mokumą ar nemokumą nustatyti pagal vėliausius prieinamus duomenis apie įmonės turtinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1877/2011).

13. Atskirajame skunde teigiama, kad atsakovė neturėjo galimybės įgyvendinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 28 d. nutarties ir pateikti teismui duomenų apie jos finansinę padėtį, nes naujoji atsakovės akcininkė UAB „Naudos virsmas“ nepakeitė jos buveinės adreso, o atsakovės vadovas apie keliamą bankroto bylą sužinojo 2021 m. liepos 22 d.

14. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. birželio 28 d. nutartimi įpareigojo atsakovę iki 2021 m. liepos 19 d. pateikti atsiliepimą, o atsakovės vadovą įpareigojo kartu su atsiliepimu pateikti JANĮ 20 straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus. Minėta nutartis buvo išsiųsta atsakovei adresu: (duomenys neskelbtini) ir atsakovės vadovui V. B. adresu: (duomenys neskelbtini). Šie atsakovės ir jos vadovo adresai yra nurodyti VĮ „Registrų centras“ sistemoje. Nustatytu terminu nei atsakovė, nei jos vadovas teismo įpareigojimų neįvykdė. 2021 m. liepos 23 d. teismui buvo pateiktas prašymas atidėti 2021 m. liepos 26 d. teismo posėdį ir nustatyti naują terminą atsiliepimui pateikti. Tačiau 2021 m. liepos 26 d. rezoliucija pirmosios instancijos teismas atmetė minėtą prašymą, nurodydamas, kad Juridinių asmenų registre nurodytas įmonės vadovas privalėjo užtikrinti, kad atsakovė UAB „Stilius S“ gautų jai skirtą korespondenciją Juridinių asmenų registre nurodytu adresu. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad 2021 m. birželio 23 d. VĮ „Registrų centras“ išplėstiniame išraše nurodyta, jog V. B. atsakovės vadovo pareigas eina nuo 2020 m. lapkričio 19 d., o UAB „Naudos virsmas“ atsakovės akcininke registruota 2020 m. gruodžio 2 d. Pareiškėja VMI dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipėsi 2021 m. birželio 21 d. Taigi, kaip matyti iš nustatytų duomenų, tiek naujoji atsakovės akcininkė, tiek jos vadovas turėjo pakankamai laiko (apie pusmetį) kreiptis į VĮ „Registrų centras“ dėl atsakovės buveinės adreso pakeitimo, tokiu būdu užtikrinant, kad atsakovė būtų tinkamai ir laiku informuoja apie jos atžvilgiu atliekamus veiksmus, laiku gauti korespondenciją. Priešingu atveju, būtent atsakovei ir jos valdymo organams atsiranda atsakomybė dėl kilusių neigiamų pasekmių.

15. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovei laiku nepateikus finansinės atskaitomybės duomenų pirmosios instancijos teismui, ji šių duomenų nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui ne tik su atskiruoju skundu, bet ir iki apeliacinės instancijos teisme paskirto 2021 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio, nors 2021 m. liepos 23 d. prašyme dėl posėdžio atidėjimo atsakovė teigė, kad finansinius dokumentus ji galės gauti ir pateikti teismui iki 2021 m. rugpjūčio 15 d. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatatuoja, kad atsakovė, nevykdydama pirmosios instancijos teismo įpareigojimų, t. y. nepateikusi įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, nepasinaudojo savo procesine teise įrodyti, kad yra moki.

16. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jos įsipareigojimai kreditoriams viršija turto vertę. Pagal pateiktą 2019 m. balansą, atsakovės turto vertė sudarė 878 261 Eur (ilgalaikis turtas – 67 557 Eur, trumpalaikis turtas – 810 530 Eur), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 781 950 Eur. Sutiktina su atsakove, kad 2019 m. balanso duomenys nepatvirtina, jog skolos viršija turto vertę, tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad į atsakovės 2019 m. atsakovės balansą nėra įrašyta pradelsta skola VMI, kuri susidarė 2020 metais. Taigi, prie 781 950 Eur atsakovės įsipareigojimų pridėjus 289 323,48 Eur skolą VMI gaunasi, kad atsakovė iš viso turi 1 071273,48 Eur pradelstų įsipareigojimų. Nors atsakovė teigia, kad įmonės nemokumui nustatyti esminę reikšmę turi tik pradelstos skolos, tačiau, kaip minėta anksčiau, atsakovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams savo finansinių atskaitomybės dokumentų nepateikė, todėl įvertinti ir nustatyti kiek (ne)pradelstų skolų turi atsakovė nėra galimybės. Be kita ko, pagal VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ duomenis, nuosavybės teise priklausančio registruotino nekilnojamojo ir / ar kilnojamojo turto atsakovė neturi. Remiantis viešai prieinamais duomenimis, faktą, kad atsakovės finansiniai sunkumai nėra laikini, patvirtina ir ta aplinkybė, jog įmonė neturi darbuotojų. Be to, atsakovė turi neapmokėtą skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) biudžetui, kuri nuolat auga, t. y. 2021 m. birželio 16 d. duomenimis atsakovės skola VSDF sudarė 337,45 Eur, o 2021 m. rugpjūčio 26 d. jau 346,52 Eur. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagal byloje esančius duomenis pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakovės nemokumą, kaip pagrindą kelti jai bankroto bylą.

17. Taip pat atskirajame skunde nurodoma, kad 2020 m gruodžio 15 d. atsakovė ir UAB „Trulita“ sudarė mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį, pagal kurią UAB „Trulita“ būtų perėmusi 52 800 Eur atsakovės skolos dalį VMI biudžetui. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepateikė šį argumentą pagrindžiančių įrodymų (CPK 179 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

18. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad pagal JANĮ 78 straipsnį UAB „Stilus S“ bankroto byla gali būti nutraukta iki teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos, jeigu: visi kreditoriai atsisakys savo reikalavimų ir (arba) UAB „Stilus S“ atsiskaitys su visais kreditoriais, ir (arba) bus patvirtinta taikos sutartis.

19. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Antanas Rudzinskas