- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-14
- Bylos Nr.
- 2-660/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Nijolė Piškinaitė, Alvydas Poškus
- Pareiškėjas
- J. Š.
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjos J. Š. prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutavusios viešosios įstaigos ,,Lauviluka“ bankroto byloje Nr. B2-198-280/2012, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Panevėžio apygardos teismo 2010 m. birželio 19 d. nutartimi atsakovui VšĮ ,,Lauviluka“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Panevėžio bankrotų administravimo biuras“. Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutartimi patvirtinti bankrutavusios VšĮ ,,Lauviluka“ kreditorių reikalavimai, taip pat ir AB Ūkio bankas 143 957,92 Lt dydžio finansinis reikalavimas. 2011 m. kovo 29 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
2012 m. rugsėjo 17 d. pareiškėja J. Š. pateikė prašymą įtraukti ją į bankrutavusios VšĮ ,,Lauviluka“ kreditorių sąrašą. Nurodė, kad tarp VšĮ ,,Lauviluka“ ir pareiškėjos 2007 m. birželio 15 d. buvo sudaryta skolos sutartis dėl sutikimo įkeisti turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal kurią VšĮ ,,Lauviluka“ įsipareigojo išpirkti pareiškėjai priklausantį butą per 8 metus, o jei susidarytų nenumatytos aplinkybės ir VšĮ ,,Lauviluka“ prarastų ar nesugebėtų grąžinti skolos už įkeistą butą, atlygintų 190 000 Lt dydžio nuostolius. Pareiškėja nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 17 d. aktu minėtas butas perduotas išieškotojui AB Ūkio bankui.
Atsiliepimas
Atsakovas bankrutavusi VšĮ ,,Lauviluka“, atstovaujama bankroto administratoriaus, nurodė, kad AB Ūkio bankas pateikė prašymą dėl jo finanasinio reiklaavimo sumažinimo įkeisto turto suma (54 000 Lt), todėl iš esmės neprieštaravo, kad būtų patvirtintas pareiškėjos J. Š. 54 000 Lt dydžio finansinis reikalavimas, tačiau prašė šio klausimo svarstymą atidėti iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo, kurioje pareiškėjai pareikšti kaltinimai dėl VšĮ ,,Lauviluka“ turto iššvaistymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies - patvirtino pareiškėjos J. Š. 54 000 Lt finansinį reikalavimą, o AB Ūkio bankas reikalavimą sumažino iki 94 371, 92 Lt.
Teismas nurodė, kad realizavus pareiškėjos turtą, t. y. 2012 m. rugpjūčio 17 d. perdavus turtą išieškotojui AB Ūkio bankui aktu, pareiškėja įgijo teisę tapti bankrutavusios VšĮ „Lauviluka“ kreditore vietoje AB Ūkio banko su perduoto bankui buto vertės finansiniu reikalavimu, nes tokia verte sumažėjo tenkintini AB Ūkio banko reikalavimai (CK 4.224 str. 2 d.). Teismas nurodė, kad VšĮ „Lauviluka“, kurios vadovu dirbo pareiškėjos sutuoktinis, 2007 m. birželio 15 d. sutartimi su J. Š. už šios sutikimą įkeisti AB Ūkio bankas butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už VšĮ „Lauviluka“ suteikiamą 140 000 Lt paskolą įsipareigojo per 8 metus už nurodytą kainą išpirkti arba atlyginti 190 000 Lt nuostolius dėl prarasto turto. Teismas nustatė, kad pareiškėja įkeitė butą AB Ūkio bankui už VšĮ „Lauviluka“ suteiktą paskolą, kurios ši negrąžino. Įkeisdama butą pareiškėja nurodė, kad jo vertė yra 140 000 Lt. Sutarties sudarymo metu pareiškėja iš esmės jokių nuostolių nepatyrė, bet juos įvertino 190 000 Lt, todėl, teismo vertinimu, nurodomos sutarties sudarymo metu šalys jau elgėsi nesąžiningai, siekė praturtėti VšĮ „Lauviluka“ sąskaita. Teismas pažymėjo, kad nuostoliai atsirado tik 2012 m. rugpjūčio 17 d., jie sudaro 54 000 Lt, nes butą perėmė AB Ūkio bankas už 54 000 Lt sumą ir šiuo metu iš esmės sutinka už šią kainą parduoti pareiškėjai J. Š., kuri pageidauja jį išsipirkti. Teismas nenustatė, kad butas pareiškėjai parduodamas už didesnę nei 54 000 Lt kainą. Teismas pažymėjo, kad jeigu įkeisto daikto savininkas įvykdė skolininko įsipareigojimą arba jeigu jo daiktas buvo parduotas iš viešųjų varžytinių, jis įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.195 str.). Pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių, kurios patvirtintų kitų nuostolių atsiradimą. Teismo vertinimu, patvirtinus pareiškėjos prašomą 190 000 Lt reikalavimą, būtų pažeisti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai, pareiškėja įgytų teisinę ir faktinę galimybę nesąžiningai praturtėti VšĮ „Lauviluka“ sąskaita. Teismo vertinimu, nėra pagrindo netvirtinti pareiškėjos finanasinių reikalavimų dėl to, kad jai pareikšti reikalavimai kitoje byloje dėl žalos, padarytos VšĮ „Lauviluka“, atlyginimo, nes tai nepaneigia jos reikalavimo teisių pagrįstumo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja J. Š. prašo Panevėžio apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartį pakeisti ir patvirtinti pareiškėjos J. Š. 190 000 Lt dydžio finansinį reikalavimą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1) Teismas neteisingai nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2007 m. įkeistas AB Ūkio bankas už 140 000 Lt sumą, kadangi tokio dydžio buvo suteikta paskola, o butas buvo įvertintas 190 000 Lt. Bankas suteikė maždaug 70 proc. buto vertės paskolą VšĮ ,,Lauviluka“.
2) 2007 m. birželio 15 d. skolos sutartis yra galiojanti, pareiškėja butą jau yra praradusi, todėl turi būti patvirtintas 190 000 Lt reikalavimas ir pareiškėja turi būti įtraukta į bankrutavusios VšĮ ,,Lauviluka“ kreditorius pagal skolos sutartį.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas bankrutavusi VšĮ ,,Lauviluka“, atstovaujama bankroto administratoriaus, prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad antstolis S. R. 2012 m. rugpjūčio 17 d. turto perdavimo išieškotojui aktu AB Ūkio banko nuosavybėn perdavė pareiškėjai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butas perduotas įkaito turėtojui AB Ūkio bankui už VšĮ ,,Lauviluka“ suteiktą 140 000 Lt paskolą. Perdavimo metu butas įvertintas 54 000 Lt, tokia suma sumažintas įsiskolinimas AB Ūkio bankui. Nurodo, kad VšĮ ,,Lauviluka“ skola AB Ūkio bankui iš pareiškėjos įkeisto turto nėra visiškai patenkinta - VšĮ ,,Lauviluka“ liko skolinga AB Ūkio bankui 94 371,92 Lt sumą pagal kredito sutartis. Atsakovo teigimu, kokia suma sumažinama skola, tokia suma įtraukiamas naujasis kreditorius, nepriklausomai nuo to, kokia buvo pradinė turto įvertinimo suma, todėl pagal turto įvertinimą nėra pagrindo patvirtinti apeliantės 190 000 Lt finansinį reikalavimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas apeliantės prašymas dėl 190 000 Lt dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutavusios VšĮ ,,Lauviluka“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Finansinio reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią (bankrutavusią) įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).
Apeliantė prašymą patvirtinti 190 000 Lt dydžio finansinį reikalavimą kildina iš 2007 m. birželio 15 d. skolos sutarties. Šios sutarties turinys įrodo, kad apeliantė, užtikrindama VšĮ ,,Lauviluka“ prievolių vykdymą, sutiko kreditoriui AB Ūkio bankui įkeisti jai priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o VšĮ ,,Lauviluka“ įsipareigojo šį butą išpirkti per 8 metus, o tuo atveju, jei VšĮ ,,Lauviluka“ prarastų ar nesugebėtų grąžinti skolos už įkeistą butą – įsipareigojo apeliantei atlyginti 190 000 Lt dydžio nuostolius (b. l. 6). Sutartyje nurodyta, kad 190 000 Lt nuostoliai yra įkeičiamo buto vertė 2007 metais. Byloje nekilo ginčo, kad prievolės dydis, kurios įvykdymo užtikrinimui įkeistas atsakovei priklausantis butas, yra 140 000 Lt. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog įkeisdama butą apeliantė nurodė 140 000 Lt dydžio jo vertę. Hipotekos registro išrašas patvirtina, kad įkeičiamo buto vertė nurodyta 191 000 Lt (CPK 179 str. 3 d.), tačiau ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad tokia buvo minėto buto vertė 2007 m. Teisėjų kolegijos vertinimu nei 2007 m. birželio 15 d. skolos sutartyje, nei hipotekos registre nurodyta turto vertė negali būti pripažįstama pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu apeliantės patirtus nuostolius, kadangi šią vertę nurodė pati apeliantė, nepagrįsdama kitais įrodymais (CPK 177, 178 str.). Turto vertinimo dokumentų, patvirtinančių kokia buvo minėto buto rinkos vertė 2007 m., byloje nėra. Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, kad 2007 m. birželio 15 d. skolos sutartyje nurodyti apeliantės 190 000 Lt nuostoliai yra pagrįsti. Nors 2007 m. birželio 15 d. skolos sutarties niekas neginčija, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog minėta sutartis sudaryta tarp VšĮ ,,Lauviluka“ direktoriaus V. Š. (V. Š.) ir jo sutuoktinės apeliantės J. Š.. Ši aplinkybė sudaro pagrindą preziumuoti šalių nesąžiningumą nurodant 2007 m. birželio 15 d. skolos sutartyje 190 000 Lt dydžio nuostolius (CK 6.67 str.1 p.).
Byloje pateiktas 2012 m. rugpjūčio 17 d. turto perdavimo išieškotojui aktas įrodo, kad apeliantei nuosavybės teise priklausantis įkeistas butas yra realizuotas, t. y. perduotas hipotekos kreditoriui AB Ūkio bankui už 54 000 Lt sumą (b. l. 61). Pagal CK 4. 195 straipsnį, asmuo, įkeitęs nekilnojamąjį daiktą kito asmens prievolei užtikrinti, skolinio įsipareigojimo neįvykdymo atveju atsako tik įkeistu savo daiktu ir, įvykdęs prievolę už skolininką arba jeigu įkeistas turtas parduotas iš varžytynių, įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo. Apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, teikdama prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, nei apeliacinės instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog dėl turto (buto) praradimo ji patyrė didesnius nuostolius, pvz., nepateikė įrodymų apie buto rinkos vertę sutarties sudarymo ir buto įkeitimo metu bei jo perdavimo kreditoriui metu, taip pat įrodymų, jog apeliantė galėjo ginčo butą parduoti realizuoti didesne nei 54 000 Lt kaina ar pan.
Finansinio reikalavimo pagrįstumą privalo įrodyti šalis, prašanti jį patvirtinti (CPK 12 str., 179 str. 1 d.). Atsakovei nepateikus įrodymų, kad ji patyrė nuostolius didesnius nei 54 000 Lt, teismas pagrįstai patvirtino jos 54 000 Lt dydžio finansinį reikalavimą.
Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.