- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-01
- Bylos Nr.
- ATP-226-300/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00217-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal S. L. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nutarties, kuria S. L. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo buvo netenkintas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. L. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m liepos 10 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.6.-259-715/2014 buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir nubaustas 1000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Žemesnės instancijos teismas
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartimi S. L. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo buvo netenkintas.
Šalies argumentai
Skundu apygardos teismui S. L. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartį ir priimti naują nutarimą – patenkinti jo prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, terminą sutrumpinant likusiam laikotarpiui.
Skunde nurodo, kad jis įvykdė visas ATPK 329 straipsnyje nurodytas nuostatas ir sąlygas, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo patenkinti jo prašymą ir to paties teismo 2014 m liepos 10 d. nutarimu jam paskirtą teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą vieneriems metams sutrumpinti likusiam laikotarpiui, kadangi po to, kai jis buvo nubaustas, jokių administracinių ar kitų pažeidimų jis nepadarė. Taip pat nurodo, kad dirba UAB „S.“ dažytoju, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, gyvena (duomenys neskelbtini), o jo darbo vieta yra 13-os km atstumu nuo (duomenys neskelbtini) miesto – (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime. Taigi teigia, kadangi jam buvo atimtos teisės vairuoti transporto priemones, tai jis iki šiol kasdien susiduria su sunkumais – nėra tokių autobusų maršrutų, kad jis galėtų kasdien laiku pasiekti darbo vietą. Taip pat nurodo, kad jam yra būtina dažnai aplankyti ir tėvus, kurie yra senyvo amžiaus ir jiems reikalinga nuolatinė pagalba, o tėvai gyvena ne (duomenys neskelbtini). Todėl teigia, kad transporto priemonės vairavimas jam yra būtinas. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad teismas priėmė jam nepalankų sprendimą, nes Kelių policijos atstovas prašė jo prašymo netenkinti, kadangi jis vairavo po darbo išgėręs sidro ir nėra duomenų, kad būtų pasimokęs, padaręs išvadas. Nors, pareiškėjo teigimu, kai Mažeikių rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6-259-715/2014, ir byloje 2014 m. liepos 10 d. priimtas teismo nutarimas, jis teismui buvo pateikęs VTMT prie LR Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą, kurioje konstatuota, kad jo kraujyje etilo alkoholio nerasta. Todėl pareiškėjas mano, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartis yra neteisinga, neteisėta ir nepagrįsta, nes ji prieštarauja teisingumo, protingumo ir nesąžiningumo principams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į S. L. atskirąjį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas prašo palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Iš tiesų, byloje esantys duomenys tvirtina, kad formalias ATPK 329 straipsnyje numatytas sąlygas S. L. įvykdė. Tačiau tai dar nereiškia, kad teismas privalo priimti būtent pažeidėjo prašomą sprendimą, kadangi ATPK 329 straipsnio nuostatų taikymo klausimas yra teismo teisė, o ne pareiga, ir teismas, įvertinęs svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino.
Šiame kontekste pažymima, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Visos aplinkybės, susijusios su pažeidimo pobūdžiu, pažeidėjo asmenybe, atsakomybę lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis, turi būti įvertintos kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą – pagal ATPK 30¹ straipsnį. Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, mažesnės, nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu.
Konkrečiu atveju apygardos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad šioje byloje aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip ypatingai švelninančios S. L. atsakomybę ir sudarančios pagrindą pažeidėjui taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas, nėra.
Tokią apeliacinės instancijos išvadą pagrindžia tai, kad S. L. už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kurį jis įvykdė būdamas neblaivus, pagal ATPK 129 straipsnį, praeityje, t. y. 2004 m. lapkričio 2 d., jau buvo baustas (8 b. l.), tačiau, nepaisant to, 2014 m. vasario 22 d. S. L. vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,83 promilių girtumo laipsnis. Tai, net įvertinus šiuo metu teigiamai apibūdinamą apelianto asmenybę, rodo didelį pažeidėjo abejingumą savo ir kitų eismo dalyvių saugumui ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad anksčiau paskirtos nuobaudos S. L. nepasiekė joms keliamų tikslų.
Tai reiškia, kad tenkinus S. L. prašymą ir sutrumpinus pažeidėjui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nebūtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai.
Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas už transporto priemonės vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl tai, kad S. L., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų ir pats žinodamas, kad jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, pablogino savo padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų.
Taigi konstatuojama, kad skundžiama Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apelianto skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartį nepakeistą ir S. L. atskirojo skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.