Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams G. P. (P.) ir R. M. dėl žalos atlyginimo regreso pagrindu priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovui yra tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ieškovas prašė nagrinėti bylą ieškovo atstovui nedalyvaujant. Esant išdėstytoms aplinkybėms, byla nagrinėjama ieškovo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovas G. P. į teismo posėdį neatvyko, bylos duomenimis nustatyta, jog Atsakovui yra tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, Atsakovas nepateikė teismui prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, neinformavo teismo apie neatvykimo į teismo posėdį priežastis. Esant išdėstytoms aplinkybėms, byla nagrinėjama Atsakovui nedalyvaujant.

Atsakovas G. P. nepateikė atsiliepimo į nagrinėjamoje byloje pareikštą ieškinį, bylos duomenimis nustatyta, jog procesiniai dokumentai Atsakovui buvo įteikti įstatymo nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatytos aplinkybės, teismo išvados ir argumentai.

Bylos duomenimis – 2009 m. balandžio 1 d. eismo įvykio protokolu Nr. F114750 (b. l. 3, 58), 2009 m. balandžio 1 d. pranešimu apie eismo įvykį (b. l. 4-5), 2009 m. balandžio 1 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. F114750 (b. l. 55), policijos pareigūno 2009 m. balandžio 1 d. tarnybiniu pranešimu (b. l. 56), 2009 m. balandžio 8 d. nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. F114750 (b. l. 54, 62) – nustatyta, jog 2009 m. balandžio 1 d. kelio Elektrėnai-Pastrėvys-Strėvininkai pirmajame kilometre, Elektrėnų sav., įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė ir buvo apgadintos dvi transporto priemonės – automobilis VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – ir Transporto priemonė), kurį vairavo Atsakovas, ir automobilis SEAT TOLEDO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. T.. Bylos duomenimis – 2009 m. balandžio 8 d. nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. F114750 – nustatyta, jog atsakingu už aukščiau nurodytą eismo įvykį asmeniu (eismo įvykio kaltininku) pripažintas Atsakovas. Bylos duomenys – 2009 m. balandžio 1 d. eismo įvykio protokolas Nr. F114750, 2009 m. balandžio 1 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. F114750, policijos pareigūno 2009 m. balandžio 1 d. tarnybinis pranešimas, 2009 m. balandžio 8 d. nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. F114750 – patvirtina, jog Atsakovo, kaip Transporto priemonės valdytojo, civilinė atsakomybė aukščiau nurodyto eismo įvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Bylos duomenimis – valstybės įmonės „REGITRA“ 2012 m. spalio 9 d. pažyma Nr. (1.5)-24-1105 (b. l. 77) – nustatyta, jog į Transporto priemonę laikotarpiu nuo 2003 m. gegužės 24 d. iki 2011 m. lapkričio 3 d., inter alia aukščiau nurodyto eismo įvykio metu (b. l. 3-4, 27, 55, 58-59) buvo įregistruota Atsakovės nuosavybės teisė.

Bylos duomenų visetu (b. l. 9-19) nustatyta, jog aukščiau nurodyto eismo įvykio, įvykusio 2009 m. balandžio 1 d., metu nukentėjusysis trečiasis asmuo patyrė 4162,07 Lt nuostolius, kuriuos, vadovaujantis 2002 m. kovo 29 d. paslaugų teikimo sutartimi Nr. 1, sudaryta tarp ieškovo ir AB „LIETUVOS DRAUDIMAS“ (b. l. 6-8), nukentėjusiajam trečiajam asmeniui atlygino AB „LIETUVOS DRAUDIMAS“, 2009 m. gegužės 13 d. ir 2009 m. gegužės 18 d. išmokėdama atitinkamai 3812 Lt draudimo išmoką ir 350,07 Lt draudimo išmoką (b. l. 20). Bylos duomenimis (b. l. 21, 24) nustatyta, jog ieškovas, vadovaudamasis aukščiau nurodyta 2002 m. kovo 29 d. paslaugų teikimo sutartimi Nr. 1, kompensavo AB „LIETUVOS DRAUDIMAS“ pastarosios nukentėjusiajam trečiajam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką.

Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas inter alia prašo priteisti solidariai iš atsakovų 4162,07 Lt žalos atlyginimą.

Kaip žinia, ieškinio dalykas (ieškovo reikalavimas) apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas. Bendroji proceso įstatyme įtvirtinta taisyklė yra ta, jog sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

Dėl ginčo teisinio santykio kvalifikavimo ir ieškinio senaties nagrinėjamos bylos reikalavimui pareikšti.

Atsakovė, atsikirsdama į nagrinėjamoje byloje pareikštą reikalavimą, paaiškino, jog ieškovas yra praleidęs sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimui, kilusiam iš draudimo teisinių santykių, pareikšti: nagrinėjamos bylos atveju ieškinio senaties terminas prasidėjo 2009 m. gegužės 18 d., o ieškovas į teismą kreipėsi tik 2012 m. gegužės 11 d. Esant tokioms aplinkybėms, Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškovo nagrinėjamoje byloje pareikštą ieškinį atmesti šiuo savarankišku pagrindu.

Nagrinėjamos bylos ginčui spręsti, inter alia ginčo teisiniam santykiui kvalifikuoti, aktualus yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau tekste – TPVCAPDĮ).

Byloje nustatyta, jog Atsakovo, kaip Transporto priemonės valdytojo, civilinė atsakomybė ginčo eismo įvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atlygino nukentėjusiajam trečiajam asmeniui pastarojo ginčo eismo įvykio metu patirtus nuostolius, išmokėdamas 4162,07 Lt draudimo išmoką.

TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Sisteminė aplinkybių, kuriomis ieškovas grindžia nagrinėjamoje byloje pareikštą reikalavimą, kitaip tariant, faktinio ieškinio pagrindo, ir ieškinio dalyko (ieškovo reikalavimo) analizė leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamos bylos reikalavimas yra pareikštas būtent TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Kaip žinia, draudimo teisiniai santykiai, inter alia transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisiniai santykiai, susiklosto tarp draudiko, kuris už sutartyje nustatytą draudimo įmoką suteikia draudėjui ir / ar tretiesiems asmenims atitinkamą draudimo apsaugą, ir draudėjo, kuris sumoka draudikui už pastarojo draudėjui ir / ar tretiesiems asmenims teikiamą draudimo apsaugą sutartyje nustatytą draudimo įmoką (CK 6.987 straipsnis).

TPVCAPDĮ 2 straipsnio 12 dalyje numatyta, jog Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (ieškovas) – pagal Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečio 1949 m. sausio 25 d. priimtą rekomendaciją Nr. 5 įsteigta organizacija, vienijanti draudimo įmones, kurioms leidžiama toje valstybėje vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą. Sisteminė TPVCAPDĮ 2 straipsnio 12 ir 18 dalyse, 6 straipsnyje įtvirtintų nuostatų analizė patvirtina, jog ieškovas nėra subjektas, teikiantis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo apsaugą, kitaip tariant, ieškovas neatlieka draudiko funkcijų, susijusių su draudimo apsaugos teikimu. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos nuostatos analizė patvirtina, jog ieškovas išmoka draudimo išmoką nukentėjusiajam trečiajam asmeniui tais atvejais, kai transporto priemonės, kuria padaryta žala, savininkas nėra sudaręs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, kitaip tariant, kai tarp šios transporto priemonės savininko ir draudiko nėra susiklostę draudimo teisiniai santykiai.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog nagrinėjamos bylos atveju tarp ieškovo ir atsakovų nėra susiklostę draudimo teisiniai santykiai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kritiškai vertintini ir atmestini Atsakovės paaiškinimai, jog nagrinėjamos bylos reikalavimas yra kilęs iš draudimo teisinių santykių.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, įvertinęs aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia nagrinėjamoje byloje pareikštą reikalavimą, kitaip tariant, faktinį ieškinio pagrindą, ieškinio dalyką (ieškovo reikalavimą), konstatuoja, jog ieškovo nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas yra regresinis, kilęs iš delikto teisinių santykių. Pažymėtina, jog tokią teisės taikymo ir aiškinimo praktiką yra suformavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2012).

CK 1.124 straipsnyje nustatyta, jog ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį.

CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Bendroji įstatyme įtvirtinta taisyklė yra ta, jog teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Byloje pripažinus, jog ieškovo reikalavimas yra regresinis, konstatuotina, jog nagrinėjamos bylos atveju taikytina lex specialis, pagal kurią iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis).

Byloje nustačius, jog AB „LIETUVOS DRAUDIMAS“, veikdama 2002 m. kovo 29 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 1 pagrindu ir ieškovo vardu, atlygino nukentėjusiajam trečiajam asmeniui pastarojo ginčo eismo įvykio metu patirtus nuostolius, 2009 m. gegužės 13 d. ir 2009 m. gegužės 18 d. išmokėdama atitinkamai 3812 Lt draudimo išmoką ir 350,07 Lt draudimo išmoką, konstatuotina, jog ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl draudimo išmokos dalies, lygios 3812 Lt, priteisimo pareikšti prasidėjo 2009 m. gegužės 13 d., o ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl draudimo išmokos dalies, lygios 350,07 Lt, priteisimo pareikšti prasidėjo 2009 m. gegužės 18 d.

CK 1.125 straipsnis reglamentuoja ieškinio senaties terminus. Byloje nustačius, jog šalių ginčas yra kilęs iš delikto teisinių santykių, konstatuotina, jog nagrinėjamos bylos atveju taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas 2012 m. gegužės 11 d. pareiškė teisme ieškinį, todėl, esant visoms aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog nagrinėjamos bylos atveju ieškinys pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog Atsakovės reikalavimas dėl ieškinio senaties taikymo yra nepagrįstas ir atmestinas.

Minėta, jog pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pagal nurodyto straipsnio antrąją dalį už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas; jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas nurodytų teisės normų turinį ir prasmę, yra konstatavęs, jog TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis taikytina taip, kad nebūtų išplėstas asmenų, atsakingų už valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties sudarymą, sąrašas; pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalies nuostatas pareiga sudaryti valdytojo atsakomybės draudimo sutartį yra nustatyta tik savininkui arba asmeniui, transporto priemonę valdančiam lizingo, išperkamosios nuomos ar panašios sutarties pagrindu; dėl to, jei transporto priemonė valdoma kitu teisiniu pagrindu, pavyzdžiui, nuomos ar panaudos sutartimi, įstatyminė pareiga sudaryti valdytojo atsakomybės draudimo sutartį su draudiku ir šios pareigos nevykdymo neigiami padariniai Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atžvilgiu tenka transporto priemonės savininkui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010).

Byloje nustatyta, jog Atsakovas buvo pripažintas atsakingu už ginčo eismo įvykį, kitaip tariant, atsakingu už žalos padarymą, asmeniu. Byloje inter alia nustatyta, jog ginčo eismo įvykio metu į Transporto priemonę buvo įregistruota Atsakovės nuosavybės teisė.

Viena vertus, Atsakovė bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino tą aplinkybę, jog ji ginčo eismo įvykio metu buvo Transporto priemonės savininkė, kita vertus, Atsakovė, atsikirsdama į nagrinėjamoje byloje pareikštą reikalavimą, paaiškino, jog ji ginčo eismo įvykio metu faktiškai nesinaudojo Transporto priemone, kadangi 2003 metų rugpjūčio mėnesį Transporto priemonę perleido savo pažįstamai. Nagrinėjamoje byloje duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog Atsakovė ginčo eismo įvykio metu buvo perleidusi nuosavybės teisę į Transporto priemonę, nėra, tokių duomenų nepateikė ir Atsakovė, kai Atsakovei pareigą pateikti tokius duomenis nustato proceso įstatymas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010), todėl, esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog nagrinėjamos bylos atveju Atsakovė privalėjo užtikrinti, kad Transporto priemonės valdytojo (Atsakovo) civilinė atsakomybė ginčo eismo įvykio metu būtų apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Byloje nustatyta, jog Atsakovė neįvykdė aukščiau nurodytos pareigos, kylančios iš įstatymo (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis), ir Atsakovo, kaip Transporto priemonės valdytojo, civilinė atsakomybė ginčo eismo įvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog atgręžtinis Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro reikalavimas pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą suponuoja dviejų skolininkų solidariąją atsakomybę: asmens, atsakingo už eismo įvykį, bei TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamą transporto priemonę; TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui suteikta teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia yra konstatavęs, jog transporto priemonės neapdraudimas tuo atveju, kai ją privaloma apdrausti, ir tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai; automobilio savininko atsakomybė Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad pastarasis neįvykdė imperatyviosios įstatymo normos reikalavimų; tokiu atveju savininko ir kaltininko solidarioji atsakomybė atsiranda ne iš CK 6.279 straipsnio normos, kurioje nustatyta atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą, bet iš įstatymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008).

Byloje nustačius, jog Atsakovė, kaip Transporto priemonės savininkė, neįvykdė įstatyme nustatytos pareigos apdrausti Transporto priemonės valdytojų, inter alia Atsakovo, civilinę atsakomybę, o Atsakovas, pažeisdamas teisės aktų nustatytus reikalavimus, ginčo eismo įvykio metu valdė neapdraustą Transporto priemonę ir pastarąja nukentėjusiajam trečiajam asmeniui padarė žalą, konstatuotina, jog atsakovai yra solidariai ieškovui atsakingi asmenys (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, byloje nustačius, jog ieškovas atlygino ginčo eismo įvykio metu nukentėjusiajam trečiajam asmeniui padarytus nuostolius, išmokėdamas pastarajam 4162,07 Lt draudimo išmoką, konstatuotina, jog ieškovo reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 4162,07 Lt žalos atlyginimą yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, sudaro penkis procentus per metus, todėl, esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovui solidariai iš atsakovų priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Apibendrinus visas sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog ieškovo nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Visi kiti ieškovo rašytiniai paaiškinimai, išdėstyti nagrinėjamoje byloje pareikštame ieškinyje, Atsakovės ir jos atstovo paaiškinimai bei kiti bylos duomenys nėra reikšmingi sprendžiant nagrinėjamos bylos ginčą, todėl teismas, priimdamas nagrinėjamoje byloje sprendimą, jų neanalizuoja ir nevertina.

Nagrinėjamoje byloje pareikštą ieškinį patenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 125 Lt bylinėjimosi išlaidos, tai yra žyminis mokestis, sumokėtas į valstybės biudžetą už nagrinėjamoje byloje pareikštą reikalavimą (b. l. 32) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma – 42,96 Lt, todėl, nagrinėjamoje byloje pareikštą ieškinį patenkinus visiškai, nurodytos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovų (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 93, 96, 177-178, 259, 260, 265, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

priteisti solidariai iš G. P. (P.) ir R. M. 4162,07 Lt žalos atlyginimą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4162,07 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2012 m. gegužės 16 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir iš kiekvieno po 62,50 Lt bylinėjimosi išlaidų Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui.

Priteisti iš G. P. ir R. M. po 21,48 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.