Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gediminas Karpavičius, sekretoriaujant Renatai Šapokienei, dalyvaujant atsakovo A. Š. atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei, nedalyvaujant ieškovo „Swedbank“, AB, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, National Westminster Bank, institucijos, teikiančios išvadą - Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovams, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal „Swedbank“, AB, ieškinį atsakovui A. Š. dėl be teisinio pagrindo įgyto turto grąžinimo ir palūkanų priteisimo bei pagal atsakovo A. Š. priešieškinį ieškovui „Swedbank“, AB, dėl piniginių lėšų priteisimo, banko sąskaitos sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucija, teikianti išvadą - Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą (124-129 b.l.), kurioje nurodė, kad fizinio asmens banko sąskaitos sutarties 2.2. iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą ir vartotojo teises ir interesus bei CK 6.188 str. 2 d. įtvirtintą bendrąjį sąžiningumo principą. Sutarties 8.1., 8.4. p. nuostatos atitinka CK 6.188 str. 2 d. 5 p. sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t.y. nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties sąlygų neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą; 9.3., 9.3.1. p. nuostatos iš esmės pažeidžia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir teisėtus interesus ir CK 6.188 str. 2 d. įtvirtintą bendrąjį nesąžiningumo principą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Byloje pateiktais duomenimis 2002-10-05 tarp bylos šalių buvo sudaryta fizinio asmens banko sąskaitos sutartis (70, 71 b.l. 1 t.). 2002-10-01 atsakovo vardu atidaryta banko sąskaita Nr.10074397979 (69 b.l. 1 t.). Iš pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad 2006-07-04 ir 2006-07-10 į atsakovo sąskaitą įskaityta po 1250 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (toliau GBP). Įskaitymai atlikti lėšų mokėtojo V. V. vardu (18 b.l. 1 t.).

CK 6.237 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai įgyta, išskyrus tam tikras išimtis, nustatytas CK 6.241 straipsnyje. Kasacinio teismo praktikoje CK 6.237 straipsnio nuostatos aiškinamos taip, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo (neturėjo) gauti, prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisės akto, nei sandorio prievolei atsirasti) gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau jis išnyko. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas; 2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą ar jį pagerino, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos.

Reiškiant ieškinį dėl įgyto be pagrindo turto priteisimo ieškovui pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, savo ruožtu atsakovas, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis).

Byloje esančiais duomenimis yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad 1250 GBP įskaitymas į atsakovo sąskaitą du kartus nebuvo pagrįstas. Iš pateiktų ieškovo susirašinėjimo su trečiuoju asmeniu duomenų dėl 2006-06-14 atliekamo pervedimo patikslinimo (51-58 b.l. 1 t.), ieškovo korespondentinės sąskaitos išrašo duomenų (18-20 b.l. 2 t.), atstovų teiktų paaiškinimų, matyti, kad V. V. vardu lėšų pervedimas į atsakovo sąskaitą buvo atliekamas vieną kartą 2014-06-14, tačiau dėl netiksliai nurodyto sąskaitos numerio pavedimas nebuvo atliktas ir pakartotinai, lėšų mokėtojui 2006-07-01 patikslinus duomenis, pervedimas atliktas 2006-07-04 (18, 54 b.l. 1 t.). Iš ieškovo korespondentinės sąskaitos išrašo matyti, kad sąskaita 2006-06-14 buvo kredituota 1250 GBP suma, tačiau 2006-07-07 sąskaita debetuota tai pačiai sumai ir atliktas pervedimas atsakovui, ką patvirtina bankų susirašinėjimo duomenys. Taigi 2006-07-07 National Westminster Bank pakartotinai atlikus pervedimą 1250 GBP sumai, nesant trūkumų dėl duomenų, 2006-07-10 ši suma įskaityta į atsakovo sąskaitą (18 b.l. 1 t.; 19, 20 b.l. 2 t.). Tačiau iš atsakovo sąskaitos išrašo matyti, kad 1250 GBP suma į atsakovo sąskaitą buvo įskaityta ir 2006-07-04. Kaip matyti iš bylos duomenų šis įskaitymas atliktas remiantis National Westminster Bank atsiųsta informacija dėl atsakovo sąskaitos numerio patikslinimo ir prašant pervesti 1250 GBP sumą lėšų gavėjui pagal pateiktus patikslintus duomenis (54, 55 b.l. 1 t.).

Byloje nėra pateikta duomenų, kad 1250 GBP suma dukart į atsakovo sąskaitą įskaityta pagrįstai, ir kad V. V. dukart atliko pervedimą tokiai pačiai sumai. Taigi ieškovo pateikti duomenys dėl įvykusios klaidos pervedant lėšas nėra paneigti.

Ieškovo ir atsakovą sieja tik prievoliniai santykiai pagal fizinio asmens banko sąskaitos sutartį, kurios dalykas iš esmės yra banko sąskaitos atidarymas, pinigų į sąskaitą priėmimas ir įskaitymas, kliento nurodymų dėl pinigų pervedimo ir išmokėjimo iš sąskaitos vykdymas bei kitų banko atliekamų operacijų atlikimas. Prievolių, atsirandančių iš įstatymo ar sandorio, dėl lėšų gavimo tarp ieškovo ir atsakovo, byloje esančiais duomenimis, nėra. Nagrinėjamu atveju ieškovas, atlikdamas lėšų įskaitymą į atsakovo sąskaitą iš esmės elgėsi teisėtai, t.y. vykdė gautą mokėjimo pavedimą, tačiau dėl klaidingai trečiojo asmens pateiktos informacijos ir veiksmų, lėšų įskaitymas du kartus įvyko nesant pagrindo.

Civilinėje teisėje pripažįstama bendro pobūdžio asmenų pareiga elgtis sąžiningai (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Joks asmuo negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita, padarydamas šiam nuostolių. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Kai turto įgijimo asmuo negali pagrįsti sandoriu ar teisės aktu, privalo grąžinti tą turtą tikrajam savininkui jo pareikalavimu. Pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą neeliminuoja nei turtą įgijusio asmens sąžiningumas, nei atliktų veiksmų pobūdis (tyčia ar neatsargumas).

Pateiktais duomenimis ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl lėšų grąžinimo (65-68 b.l. 1 t.), tačiau lėšos nebuvo grąžintos. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai. Atsakovas savo teiginiams pagrįsti iš esmės įrodymų nepateikė, taigi aplinkybės dėl turto įgijimo pagrindo neįrodytos, todėl priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovo 2162,24 Lt sumą atmestinas, nes šio reikalavimo tenkinimui pagal byloje esančius duomenis nėra teisinio nei faktinio pagrindo.

LR CK 6.36 str. 3 d. numato, kai ieškinys pareikštas Lietuvos Respublikoje dėl užsienio valiuta išreikštos pinigų sumos priteisimo, kreditorius savo pasirinkimu gali reikalauti jam priteisti šią sumą užsienio valiuta arba Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta pagal valiutų kursą, galiojantį mokėjimo dieną. Įskaitymas buvo atliktas Didžiosios Britanijos svarais sterlingų, pagal sudarytą sąskaitos sutartį, leidžiamos valiutos – visos (70 b.l. 1 t.), todėl esant tokioms aplinkybėms, būtent gautos užsienio šalies valiuta (GBP) ir priteistina negrąžinta suma.

Priešieškinio reikalavimai dėl sudarytos fizinio asmens banko sąskaitos sutarties 2.2., 8.1. p. punktų pripažinimo negaliojančiais laikytini pagrįstais. Sudaryta fizinio asmens banko sąskaitos sutartis laikytina vartojimo sutartimi, kuriai taikomos Civilinio kodekso nuostatos, numatančios vartojimo sutarčių ypatumus. Sutartis iš esmės yra standartinė, sudaryta vartotojui negalint derėtis dėl jos sąlygų ar šioms sąlygoms daryti įtaką. Nors atsakovas iš esmės ginčija sudarytos sutarties 2.2., 8.1. p., tačiau įvertinant, kad šiuo atveju sprendžiamas ginčas ir dėl vartotojo teisių, todėl yra pakankamas pagrindas spręsti ir dėl kitų, betarpiškai su atsakovo ginčijamais susijusių sutarties punktų galiojimo, dėl kurių taip pat yra pasisakyta ir pateiktoje Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvadoje (124-129 b.l. 1 t.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuojama, kad teismas turi ne tik teisę, tačiau ir pareigą ex officio (savo iniciatyva) įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu ir nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedūroje teisėjas priima su tokių sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus.

Pagal sudarytos fizinio asmens banko sąskaitos sutarties 2.2. p. iš esmės yra nustatyta vienašališka ieškovo teisė spręsti dėl lėšų įskaitymo klaidingumo, o atsakovas, šiuo atveju kaip vartotojas įpareigojamas besąlygiškai sutikti, kad tokios lėšos būtų sugrąžintos per tris darbo dienas nuo banko pareikalavimo. Pagal sutarties 9.3. bankas turi teisę bet kada, prieš 15 kalendorinių dienų raštu įspėjęs klientą nutraukti sutartį, jeigu yra bent viena šių sąlygų: 9.3.1. p. klientas pažeidžia sutarties sąlygas (...). Pažymėtina, kad pagal ieškovo mokėjimo paslaugų teikimo sąlygas (19 b.l. 1 t.) klaidingų mokėjimų atitaisymas yra apibrėžtas aiškiau ir konkrečiau, t.y. bankas turi teisę dėl savo kaltės klaidingai į sąskaitą įskaitytas sumas be atskiro kliento sutikimo nurašyti iš jo sąskaitos. Nagrinėjamu atveju pagal šalių sudarytą sutartį sąvoka „klaidingas įskaitymas“ nėra taip konkretizuota, taigi suponuoja išvadą, kad ir esant ginčijamam atvejui, bankas turi teisę vienašališkai spręsti mokėjimas klaidingas ar ne ir dėl to nutraukti sutartį. Todėl fizinio asmens banko sąskaitos sutarties 2.2. p. pripažintinas negaliojančiu kaip pažeidžiantis šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą ir vartotojo teises ir interesus bei CK 6.188 str. 2 d. įtvirtintą bendrąjį sąžiningumo principą ir iš esmės suteikia paslaugų teikėjui išimtinę teisę aiškinti sutartį ir iš jos kylančias pareigas ir teises (CK 6.188 str. 2 d. 14 p.).

Sutarties 8.1. p. nustato, kad bankas neatsako už bankų korespondentų bei kitų bankų padarytas klaidas. Už Kliento nurodymo nevykdymą ar netinkamą įvykdymą bankas klientui atsako tik tuo atveju, jei dėl to kaltas bankas. 8.3 p. nurodyta , kad bankas laiku neįskaitęs lėšų į sąskaitą ar neįvykdęs kliento nurodymo, taip pat klaidingai nurašęs lėšas iš sąskaitos, klientui moka įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, tuo tarpu 8.4. p. nustatyta, kad klientas yra atsakingas už visus banko nuostolius patirtus dėl bankui pateiktos klaidingos informacijos ir nurodymų ar dėl sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymo. Taigi pagal tokias sutartines nuostatas bankas realizuoja savo teisę į visišką nuostolių atlyginimą, kai tuo tarpu vartotojo teisę pagal sutartį apribojama palūkanų mokėjimu, nors jos gali ir nepadengti patirtų nuostolių, todėl minėtos sutarties 8.1. ir 8.4. p. pripažintini negaliojančiais kaip atitinkantys CK 6.188 str. 2 d. 5 p. sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t.y. nustatantys neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties sąlygų neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.

Kaip minėta pagal sutarties 9.3. bankas turi teisę bet kada, prieš 15 kalendorinių dienų raštu įspėjęs klientą nutraukti sutartį, jeigu yra bent viena šių sąlygų: 9.3.1. p. klientas pažeidžia sutarties sąlygas (...). Nutraukimo atvejai nėra apibrėžti ar diferencijuoti, taigi praktiškai sutartis gali būti nutraukta dėl bet kokio pažeidimo, kas įvertinant aukščiau minėtas aplinkybes galima net ir ginčijamu neesminiu sutarties pažeidimo atveju, tačiau nagrinėjamu atveju sutartis nebuvo nutraukta. Pagal LR CK 6.217 str. l d. šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal minėtą straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pagal įstatymą ir pagal šalių susitarimą. Taigi minėta sutarties formuluotė gali būti pripažinta apibrėžta ydingai pagal dabar galiojančių teisės aktų nuostatas ir nors nagrinėjamu atveju nesukėlė jokių padarinių, tačiau sutarties nuostatų atitiktis sąžiningumo kriterijams vertintinas neatsižvelgiant į sukeltus padarinius, o pagal sukuriamą teisinį reguliavimą, todėl minėtas sutarties punktas, aukščiau nurodyta apimtimi, pripažintinas negaliojančiu kaip pažeidžiantis sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir teisėtus interesus ir CK 6.188 str. 2 d. įtvirtintą bendrąjį nesąžiningumo principą.

Nors byloje nustatytas pagrindas pripažinti sutarties sąlygas, kuriomis iš esmės gali būti grindžiamas atliktas nurašymas, negaliojančiomis, tačiau konstatavus, kad atsakovo gauta 1250 GBP suma yra be pagrindo, tokio reikalavimo tenkinimas iš esmės ginčo tarp šalių neišspręstų, todėl nagrinėjamu atveju taip pat negali būti tenkinamas. Pagal CK 6.188 str. 7 d., kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga, ji negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu tolesnis sutarties vykdymas yra galimas panaikinus nesąžiningas sąlygas. Ieškovo reikalavimas grąžinti gautas 1250 GBP lėšas iš esmės laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl sutarties sąlygų pripažinimas negaliojančiomis galutinio ginčo išsprendimo (ieškinio tenkinimo) rezultato nelemia, taigi bylos aplinkybių viseto kontekste atsakovo nėra pagrindo laikyti bylą iš dalies laimėjusia šalimi ir dėl ko jai turėtų būti atlygintos patirtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 4 d.).

LR CPK 93 str. 1 d. įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis.

Ieškinį tenkinus, iš atsakovo ieškovui priteistinas jo sumokėtas 65 Lt žyminis mokestis (5, 20 b.l. 1 t.).

Atsakovas yra vartotojas, todėl pagal LR CPK 83 str. 1 d. 1 p. yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, o priešieškinis dėl piniginių lėšų priteisimo atmestas, todėl jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Byloje patirtos 263,81 Lt procesinių dokumentų įteikimo ir vertimo išlaidų dėl abiejų šalių pateiktų dokumentų siuntimo, taigi proporcingai pagal visos bylos išsprendimo baigtį (75 proc. laimėta ieškovo, 25 proc. atsakovo) priteistinos iš ieškovo ir atsakovo (LR CPK 93, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo Swedbank, AB, kodas juridinių asmenų registre 112029651, naudai 524,75 GBP (Didžiosios Britanijos svarų sterlingų), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 524,75 GBP sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2012-03-16, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 65 Lt žyminio mokesčio.

Pripažinti negaliojančiais 2002-10-05 fizinio asmens banko sąskaitos sutarties, sudarytos tarp A. Š. ir Swedbank, AB, 2.2., 8.1., 8.4., 9.3.1. (apimtyje „klientas pažeidžia sutarties sąlygas“) punktų sąlygas nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo sutarties sudarymo momento.

Likusioje dalyje priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės biudžeto naudai 263,81 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.