Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. D., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje T. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, dirbanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. liepos 16 d., apie 7.50 val., Kaune, Tvirtovės al. prie namo Nr. 35, T. D., vairuodama transporto priemonę Honda Civic, v. n. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, t.y. lenkdama, nedavė kelio ta pačia eismo juosta važiavusiai transporto priemonei – troleibusui Skoda 14 TR, v. n. (duomenys neskelbtini) ir su ja susidūrė. Įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Įvykus eismo įvykiui nesustojo ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 106; 231.1 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. D. kaltę dėl eismo įvykio pripažįsta, gailisi, dėl pasišalinimo iš įvykio vietos nepripažįsta ir paaiškino, kad 2014 m. liepos 16d. ji vežė neįgalią dukrą į medicinos įstaigą ir važiavo Tvirtovės al., kur tuo metu vyko remonto darbai, todėl ten buvo galima važiuoti tik viena eismo juosta. Priekyje jos važiavo troleibusas. Kiek pavažiavus ir šiek tiek praplatėjus eismo juostai, T. D., norėdama aplenkti troleibusą, pradėjo važiuoti pro jo kairį šoną. Kadangi automobilyje rėkė jos neįgali mergaitė bei gatvėje vyko remonto darbai, be to buvo intensyvus judėjimas, T. D. nelabai suprato, jog kažkas įvyko. Grįžusi namo ir apžiūrėjusi savo automobilį, pamatė, jog jis yra apgadintas, todėl pati nuvyko į policiją ir užregistravo eismo įvykį.

Liudytojas V. P. parodė, kad 2014 m. liepos 16d. ryte jis vairavo troleibusą ir važiavo Tvirtovės alėja nuo Taikos prospekto. Jis važiavo pirma eismo juosta, nes antra juosta buvo uždaryta dėl remonto darbų. Vieną nuo kitos eismo juostas skyrė užtvara. Vienoje vietoje pirmai eismo juostai praplatėjus, pamatė kaip iš paskos važiuojantis automobilis bandė aplenkti troleibusą iš jo kairės pusės. Tarpas tarp troleibuso ir užtvaro buvo labai nedidelis, todėl V. P. bandė troleibusą patraukti kiek įmanoma į dešinę pusę ir visą laiką stebėjo automobilį, kuris nelėtindamas greičio važiavo pro troleibusą ir išgirdo didelį garsą bei pajuto braukimą, iš kurio suprato, jog automobilis kliudė troleibusą. Pravažiavęs automobilis, pavažiavęs 10-20 metrų stabtelėjo, tačiau galutinai nesustojęs, nuvažiavo iš įvykio vietos. V. P. įsidėmėjo automobilio valstybinius numerius ir apie eismo įvykį pranešė policijai.

Analogiškas aplinkybes V. P. nurodė pirminiame paaiškinime. ( b. l. 6)

Policijos pareigūno A. Paužos tarnybiniame pranešime (b. l. 3) nurodyta, kad 2014 m. liepos 16d. apie 7.50 val. gavus pranešimą apie Tvirtovės alėja 35 įvykusį eismo įvykį ir nuvykus į vietą, buvo rastas apgadintas troleibusas, kurio vairuotojas nurodė, jog jam važiuojant pirma eismo juosta, jį antra eismo juosta apvažinėjo kita transporto priemonė, kurios valstybinius numerius vairuotojas V. P. įsidėmėjo-(duomenys neskelbtini), kuri kliudė kairį troleibuso šoną ir iš įvykio vietos pasišalino.

Kauno AVPK Kelių policijos valdybos eismo įvykių registravimo skyriaus specialisto V. D. tarnybiniame pranešime (b. l. 4) nurodyta, jog 2014 m. liepos 16d. į eismo įvykių registravimo skyrių kreipėsi T. D., kuri paaiškino, jog grįžusi namo, pastebėjo, kad yra apgadintas jos automobilis, tačiau nurodė, jog nežino iš kur jis atsirado. Kadangi tuo metu buvo tiriama eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas troleibusas Skoda 14 TR, v. n. (duomenys neskelbtini), medžiaga, buvo apžiūrėtas T. D. automobilis ir ant jo dešiniojo galinio sparno ir galinio bamperio buvo rastas nesenas apgadinimas, kurio aukštis ir pobūdis atitiko troleibuso apgadinimo aukščiui ir pobūdžiui, iš ko akivaizdu, jog automobilio Honda Civic, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadinimai atsirado kontakto su troleibusu metu. Versija, jog T. D. nejautė kontakto neįtikinama, nes automobilio Honda Civic, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadinimai buvo nemaži.

Iš eismo įvykio schemos bei papildomų duomenų apie eismo įvykį (b. l. 5) matyti, kad 2014 m. liepos 16 d., apie 7.50 val. eismo įvykio vieta - Kaune, Tvirtovės al. prie namo Nr. 35 bei įvykio metu troleibusui Skoda 14 TR, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo apgadinta kairės pusės priekinis šonas.

Iš T. D. paaiškinimo matyti, kad ji nurodė, kad 2014 m. liepos 16 d. vyko į gydymo įstaigą, o grįžus į namus rado apgadintą savo automobilį Honda Civic, v. n. (duomenys neskelbtini). Kadangi neaišku, ar apgadino ji, ar kita transporto priemonė, prašė užregistruoti eismo įvykį. (b. l. 7)

Iš transporto priemonės Honda Civic, v. n. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros akto matyti, kad ant automobilio aptiktas nesenas braukimo pobūdžio apgadinimas ant dešiniojo galinio sparno ir galinio bamperio bei pateikta išvada, jog automobilis dalyvavo eismo įvykyje. (b. l. 8)

Fotonuotraukose užfiksuoti abiejų transporto priemonių - Honda Civic, v. n. (duomenys neskelbtini) bei Skoda 14 TR, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadinimai. (b. l. 9-11)

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog 2014 m. liepos 16 d., apie 7.50 val., Kaune, Tvirtovės al. prie namo Nr. 35, T. D., vairuodama transporto priemonę Honda Civic, v. n. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, persirikiuodama iš antros eismo juostos į pirmą, t.y. keisdama važiavimo kryptį, nedavė kelio gretima eismo juosta važiavusiai transporto priemonei troleibusui Skoda 14 TR, v. n. (duomenys neskelbtini) ir su ja susidūrė. Iš T. D. ir liudytojo V. P. parodymų matyti, kad T. D., išplatėjus eismo juostai, važiuodama ta pačia eismo juosta, apvažiuodama troleibusą, jį kliudė ir apgadino bei po to nuvažiavo ta pačia eismo juosta, todėl jos veika tikslinama nurodant, jog ji, vairuodama transporto priemonę Honda Civic, v. n. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, t.y. lenkdama, nedavė kelio ta pačia eismo juosta važiavusiai transporto priemonei – troleibusui Skoda 14 TR, v. n. (duomenys neskelbtini) ir su ja susidūrė.

Surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad T. D. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, jog 2014 m. liepos 16 d., apie 7.50 val., Kaune, Tvirtovės al. prie namo Nr. 35, T. D., vairuodama transporto priemonę Honda Civic, v. n. (duomenys neskelbtini), padarė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė – troleibusas Skoda 14 TR, v. n. (duomenys neskelbtini) ir po įvykio nesustojusi, iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.

KET 231.1 punktas numato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka.

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. D. paaiškino, jog ji, pravažiuodama pro troleibusą, nelabai suprato, jog kažkas įvyko, t. y. jog ji galėjo kliudyti troleibusą, todėl iš įvykio vietos išvažiavo. Tam galimai turėjo įtakos jos automobilyje verkianti neįgali sunkiai serganti dukra, kuri rėkė ir dėl atsiradusi T. D. stresinė būsena bei dėl eismo intensyvumo bei atliekamų remonto darbų keliamas triukšmas. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ant abiejų automobilių buvo rasti techniniai defektai – troleibusui Skoda 14 TR, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo apgadinta kairės pusės priekinis šonas, automobiliui Honda Civic, v. n. (duomenys neskelbtini)- braukimo pobūdžio apgadinimas ant dešiniojo galinio sparno ir galinio bamperio, kurio aukštis ir pobūdis atitiko troleibuso apgadinimo aukščiui ir pobūdžiui. Iš Kauno AVPK Kelių policijos valdybos eismo įvykių registravimo skyriaus specialisto V. D. tarnybinio pranešimo matyti, kad versija, jog T. D. nejautė kontakto neįtikinama, nes automobilio Honda Civic, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadinimai buvo nemaži, kas matyti ir iš byloje esančių fotonuotraukų. Iš liudytojo V. P. parodymų matyti, jog transporto priemonių kontakto metu garsas buvo didelis ir troleibuso vairuotojas pajuto braukimą, iš kurio suprato, jog automobilis kliudė troleibusą. Pravažiavęs troleibusą kliudęs automobilis, pavažiavęs 10-20 metrų stabtelėjo, tačiau galutinai nesustojęs, nuvažiavo iš įvykio vietos. Iš T. D. paaiškinimų matyti, kad ji netvirtino, jog ji visiškai nepajuto transporto priemonių kontakto, tačiau paaiškino, jog tik nelabai suprato, jog kažkas įvyko. Iš jos paaiškinimo bei byloje esančio jos paaiškinimo matyti, kad ji, grįžusi namo, apžiūrėjo savo automobilį ir pamačiusi, jog jis yra apgadintas, pati nuvyko į policiją ir pranešė apie įvykį. Atsižvelgiant į visus surinktus ir aptartus įrodymus, į nustatytas įvykio aplinkybes, transporto priemonių apgadinimo mastą bei pobūdį, į tai, kad T. D. vairuojamas automobilis kliudė didelių gabaritų transporto priemonę – troleibusą, į T. D. elgesį iš karto po įvykio bei vėliau, daroma išvada, kad yra pilnai įrodyta, jog ji iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. ji suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą transporto priemonę, ir tikslingai pasišalino iš įvykio vietos. Tokie T. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. ir jos kaltė dėl šio pažeidimo yra pilnai įrodyta.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad T. D. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus, todėl yra baustina.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

T. D. galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji nuoširdžiai gailisi dėl padaryto eismo įvykio bei padėjo išsiaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1d. 1p.)Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jai skirtinas administracinė nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sankcijoje. Nustatant skirtinos baudos dydį, atsižvelgtina į tai, kad praeityje T. D. buvo bausta už analogišką pažeidimą.

Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-4-2013)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.).

T. D. galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad ji praeityje vieną kartą buvo bausta už KET pažeidimo padarymą. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pažeidimą padaręs asmuo nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo ir padėjo išsiaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad įvykio metu transporto priemonės nebuvo padaryti itin žymūs ir dideli apgadinimai. Nėra duomenų, kad T. D. eismo įvykį būtų padariusi būdama neblaivi. Nebuvo sužaloti žmonės, taigi nereikėjo suteikti ir pagalbos žmonėms. Iš T. D. paaiškinimo bei byloje esančio V. D. tarnybinio pranešimo matyti, kad neilgai trukus tą pačią dieną po eismo įvykio ji pati atvyko į policiją ir prisipažino padariusi eismo įvykį. Iš pateiktų T. D. dokumentų matyti, kad ji augina sunkiai sergančią neįgalią dukrą, su kuria įvykio dieną vyko į medicinos įstaigą, todėl nepaneigti T. D. teiginiai, jog jos pasišalinimui iš įvykio vietos įtakos galėjo turėti jos stresinė būsena dėl automobilyje neramiai sėdinčios neįgalios dukters.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, į T. D. paaiškinimus dėl įvykio, jos asmenybę, įvykio aplinkybes, į tai, kad praėjus neilgam laiko tarpui tą pačią dieną po įvykio ji pati nuvyko į policijos įstaigą ir pranešė apie eismo įvykį, daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą T. D., skiriant administracinę nuobaudą už jos padarytą pažeidimą, taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas. Teismas mano, kad dėl pirmiau išvardytų aplinkybių, eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui, todėl T. D. skirtina mažesnė papildoma nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nei numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje minimali.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 30² str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

T. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti 200,00 Lt (dviejų šimtų litų 00 ct) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., skirti 3000,00 Lt (trijų tūkstančių litų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 3000,00 Lt (trijų tūkstančių litų 00 ct), kas atitinka 868 EUR (aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus), baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Nutarimą pavesti vykdyti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.