Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniau skyriaus pareiškimą suinteresuotiems asmenims N. T., A. T., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie finansų ministerijos, antstoliui J. P. dėl turto dalies nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis J. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-07-07 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-1523-676/2009 dėl 58,73 Eur žalos išieškojimo iš skolininkės N. T. išieškotojos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai. Vykdymo metu nustatyta, jog skolininkė N. T. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su A. T. (v.b.l. 236, 239). Duomenų apie skolininkės galiojančias vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutartis byloje nėra (v.b.l. 243). Suinteresuotas asmuo A. T. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (v.b.l. 261). Antstolis 2018-04-30 turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininkei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – darbo užmokestį, mokamą sutuoktiniui A. T. UAB „(duomenys neskelbtini)“, išskaičiuojant 70 procentų gaunamų pajamų dalies viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą (toliau - MMA) ir 20 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA (v.b.l. 247-248). 2018-04-30 antstolis surašė patvarkymą dėl pasiūlymo skolininkui pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (v.b.l. 249-250). Skolininkė per nustatytą terminą nepateikė antstoliui notarine tvarka patvirtinto sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto padalinimo.

Antstolis 2018-06-25 patvarkymu dėl darbo užmokesčio arešto Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš skolininkės sutuoktinio A. T. darbo užmokesčio išskaičiuoti 70 procentų gaunamų pajamų dalies viršijančios MMA ir 20 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA (v.b.l. 265). Antstolis 2018-06-25 surašė siūlymą Nr. (duomenys neskelbtini) kreiptis išieškotojai į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (v.b.l. 266).

Nustatyta, kad antstolis J. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-02 nutarimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A2.9.-1440-201/2014, kuriuo N. T. paskirta 115,85 Eur (400 Lt) bauda.

CPK 667 straipsnio 1 dalis nustato, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos.

Pažymėtina, jog, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis).

Bylos duomenimis vedybų ar povedybinė sutartys sudarytos nebuvo, turto padalijimo faktų nėra įregistruota, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), įskaitant ir pajamas gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo (CPK 667, 737 straipsniai). CK 3.88 straipsnio l dalies 5 punktas nustato, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) yra bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio l dalies 1 punkte numatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu yra bendroji jungtinė nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas tenkinamas, nustatant, jog skolininkei N. T. priklauso ½ dalis sutuoktinio A. T. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų (CPK 667, 737 straipsniai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 667 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkei) N. T., a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis sutuoktinio A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų gaunamų pajamų.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui J. P..

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.