Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-07-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-553-350/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-07-17
Bylos Nr.
1S-553-350/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Gaputis
Kaltinamasis
V.Z., A.Š., T.L.
Baudžiamoji byla Nr. 1S-553-350/2009
Sprendimo kategorija: 2.12.4.PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2009 m. liepos 17 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis,

sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,

dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamųjų V.Z., A.Š. ir T.L. skundą dėl 2009 m. birželio 30 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nutarties, perduoti baudžiamąją bylą prokurorui trūkumams pašalinti ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama nutartimi apylinkės teismas perdavė prokurorui baudžiamąją bylą, kurioje V.Z., A.Š. ir T.L. kaltinami pagal BK 178 str. 2 d., nustatydamas vieno mėnesio terminą kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Teismas nutartyje nurodė, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. nustatytų reikalavimų, nes V.Z., A.Š. ir T.L. kaltė grindžiama duomenimis, kurie ikiteisminio tyrimo metu nebuvo užfiksuoti įvykio vietoje, t.y.: 2004-06-08 automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolu, t.y. kad apžiūrint automobilį nuo vairuotojo sėdynės paimti kvapai ir mikrodalelės, 2005-03-23 specialisto išvada dėl kvapų identifikavimo, t.y. kad automobilyje rasti A.Š. ir T.L. kvapai, 2004-12-14 specialisto išvada dėl mikrodalelių, t.y. kad automobilyje rasti V.Z. sportinių kelnių pluoštai, tačiau automobilio 2004-06-08 apžiūros akte nėra užfiksuota jokių duomenų apie kvapų ir mikrodalelių iš automobilio salono paėmimą. Teismas pažymėjo, kad nors prokuroras neprašė papildyti tyrimo, tačiau minėti trūkumai ne tik, kad pažeidžia kaltinamųjų teisę į gynybą, bet jų negalima ištaisyti teisme, kas trukdo teismui išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą.

Skundu kaltinamieji prašo panaikinti šią apylinkės teismo nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą, kadangi tuo buvo pažeistos jų teisės į teisingą, nešališką baudžiamąjį procesą bei galutinį procesinį sprendimą. Skunde kaltinamieji nurodo, jog Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyr.prokuroras perduodamas bylą su kaltinamuoju aktu į teismą manė, jog kaltinamasis aktas atitinka keliamus reikalavimus, o valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras nematė jokio reikalo prašyti bylą grąžinti ikiteisminiam tyrimui papildyti. Be to, teismas, priimdamas bylą nagrinėjimui, konstatavo, jog kliūčių bylos nagrinėjimui nėra, tačiau atlikus byloje įrodymų tyrimą, išklausius baigiamąsias kalbas padaro išvadą, kad kaltinamasis aktas neatitinka keliamų reikalavimų, nors nė vienas kaltinamųjų dėl to pastabų nepareiškė. Skundžiamu atveju akivaizdu, kad byloje esantys duomenys nelaikytini įrodymų šaltiniu ir nepatvirtina jų kaltės, todėl turėtų būti priimtas vienareikšmis procesinis sprendimas – išteisinamasis nuosprendis. Skunde pabrėžiama, kad tokia nutartimi teismas sudaro sąlygas prokuratūrai išvengti baudžiamosios bylos baigties išteisinamuoju nuosprendžiu ir nutraukti bylą kitais įstatymo pagrindais, todėl laikytina, kad teismas pasielgė šališkai, pažeisdamas kaltinamųjų teises bei sudarydamas prioritetines sąlygas valstybinį kaltinimą palaikančiai proceso pusei.

Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

BPK 234 str. 2 d. nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, tik kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą. BPK 219 str. išsamiai išvardinti būtini reikalavimai kaltinamojo akto turiniui bei formai.

Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad šiuo atveju kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. 1 d. 4 p. Ši straipsnio dalis įpareigoja kaltinamąjį aktą surašantį prokurorą nurodyti pagrindinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas.

Kaltinamojo akto turinys iš esmės neatitinka įstatymų reikalavimų, jeigu jame nėra nurodyti esminiai duomenys, išvardinti BPK 219 str., ir tai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą bei kitų proceso dalyvių teises. Tai reiškia, kad konkrečiame kaltinamajame akte BPK 219 str. numatytų reikalavimų pažeidimas turi būti visiškai aiškus bei akivaizdus.

Byloje, kurioje priimtas skundžiama nutartis esančiame kaltinamajame akte yra nurodyta, kad V.Z., A.Š. ir T.L. kaltė grindžiama duomenimis, kurie pakankamai išsamiai ir aiškiai yra išdėstyti kaltinamojo akto dvidešimt viename punkte (t.4 b.l. 4-6). Taigi, šiuo atveju nutartyje nurodytas neegzistuojantis kaltinamojo akto trūkumas. Taip pat kaltinamajame akte yra nurodyti ir visi kiti BPK 219 str. reikalaujami nurodyti duomenys.

BPK 20 str. įpareigoja teismą nustatyti, ar baudžiamojoje byloje esantys kokią nors turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti aplinkybę patvirtinantys ar paneigiantys duomenys gali būti pripažįstami įrodymais ir įvertinus esančius įrodymus, priimti teisėtą bei pagrįstą teismo nuosprendį arba nutraukti bylą.

Šiuo atveju, kaltinamųjų skundo argumentas, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį pasielgė šališkai, tuo pažeisdamas jų teises į teisingą, nešališką baudžiamąjį procesą bei galutinį procesinį sprendimą, yra pagrįstas. Teisė į nešališką teismą yra vienas pagrindinių asmens teisių užtikrinimo principų. Pagal įstatymo prasmę ir esamą teismų praktiką teismo nešališkumo principo turinį sudaro garantijos, jog bylą nagrinėjantis teismas nėra suinteresuotas bylos baigtimi vienos iš šalių naudai ir dėl to nekyla pagrįstų abejonių. Kad nekiltų abejonių, vadovaujantis BPK 301 str. 1 d., teismui yra keliamas imperatyvus reikalavimas nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Ši norma reiškia, kad teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo teisiamajame posėdyje ištirti ir vertinti juos pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Turi būti išsamiai ir nešališkai vertinamas byloje surinktų įrodymų visetas, nes tai sąlygoja prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę į nešališką teismą ir BPK 44 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kur nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas.

Todėl skundžiama teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, ji naikinama, priimant naują sprendimą – grąžinant bylą pirmos instancijos teismui tolimesniam nagrinėjimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 2 p., teismas

nutarė:

Panaikinti 2009-06-30 Anykščių rajono apylinkės teismo nutartį ir baudžiamąją bylą, kurioje V.Z., A.Š., T.L. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. perduoti nagrinėti Anykščių rajono apylinkės teismui.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Gaputis