Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 99 straipsnio 3 dalį ir 100 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. S., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 23 d. pažeidė darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų nuostatas, neužtikrino, jog darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose būtų pažymėtas D. S. faktiškai dirbtas laikas, nes nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. iki 2019 m. kovo 31 d. matininkės pareigose leido dirbti D. S., kuri pagal Bendrovės dokumentus bei Valstybinės darbo inspekcijos integracijos su VSDFV informacine sistema duomenis, buvo nėštumo ir gimdymo atostogose ir atostogose vaikui prižiūrėti (darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose D. S. laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. pažymėtas sutartiniu žymėjimu „G“ (nėštumo ir gimdymo atostogos), laikotarpis nuo 2019 m. sausio 1 d. sutartiniu žymėjimu „PV“ (vaiko priežiūros atostogos)), tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 120 straipsnio nuostatas. Neužtikrino, jog darbuotojams už atliktas darbo funkcijas išmokėta bendra 3050,00 eurų darbo užmokesčio suma būtų apskaityta, nes Klaipėdos apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. P. 2019 m. rugpjūčio 20 d. tarnybiniame pranešime Nr. 04/12-1-19-8635 Dėl patikrinimo Nr. 04/12-1-19-7835 baigimo nurodyta, jog įvertinus bendrovės pateiktus dokumentus už 2018 metus, t. y. darbo užmokesčio, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, bendrovės kasos knygą, bankinius išrašus bei atsižvelgiant į D. B. (dirbo laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 14 d. iki 2019 m. balandžio 30 d.), S. M. (dirbo laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2019 m. balandžio 19 d.), D. S. (dirba nuo 2014 m. gruodžio 22 d. iki šiol) raštu pateiktus paaiškinimus, nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. bendrovės direktorius G. S., adresais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), veiklos vykdymo vietose, kur tuo metu buvo atliekami geodezijos darbai, minėtiems darbuotojams išmokėjo bendrą 3050,00 Eur neapskaitytą darbo užmokesčio sumą. Laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. S. M. išmokėjo bendrą 1500,00 Eur neapskaitytą darbo užmokesčio sumą (kiekvieną mėnesį ne mažiau kaip 300,00 Eur), laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. D. B. ne mažiau kaip 1200,00 Eur darbo užmokesčio sumą (2018 m. birželio mėnesį ne mažiau kaip 600,00 Eur ir 2018 m. liepos mėnesį ne mažiau kaip 600,00 Eur) ir laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. iki 2019 m. kovo 31 d. D. S. išmokėjo ne dažiau kaip 350,00 Eur neapskaitytą darbo užmokesčio sumą, tuo pažeidžiant DK 139 straipsnio ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas G. S. teisme kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, prašė skirti mažesnę baudą nei numatyta sankcijoje minimali, atsižvelgiant į jo pasunkėjusią materialinę padėtį pagal teismui pateiktus tai patvirtinančius dokumentus.

Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi ir nusižengimą tyrusi institucija G. S. kaltę įrodinėja šia surinkta pirmine medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 3); Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos (toliau – FNTT) 2019 m. rugpjūčio 20 d. patikrinimo aktu (b. l. 6-8); Klaipėdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. P. tarnybini pranešimu dėl partikrinimo Nr. 04/12-1-19-7835 baigimo (b. l. 9-11); G. S. paaiškinimu (b. l. 12); D. S. paaiškinimu (b. l. 13); S. M. paaiškinimu (b. l. 14); D. B. paaiškinimu (b. l. 15); darbuotojams išmokamo darbo užmokesčio lentelėmis (b. l. 16, 17, 19); UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamų deklaracijomis (b. l. 17a, 18); įmonės darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiais (b. l. 20-46); įmonės buhalterine pažyma dėl atostoginių skaičiavimo (b. l. 47); D. B. parašymais dėl atostogų (b. l. 48, 49); G. S. atnaujintos darbo sutarties kopija (b. l. 50-53); darbuotojų darbo sutarčių kopijomis (b. l. 54-60); Sodros informacinės sistemos duomenimis (b. l. 61); VĮ Registrų centro duomenimis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 62-63).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Pagal to paties įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, arba biudžetinei įstaigai, kuri viešojo sektoriaus subjekto apskaitą tvarko centralizuotai. To paties įstatymo 21 straipsnio 1 dalis numato, jog už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.

ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tyčinis Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas arba darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo dviejų tūkstančių septynių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.

Vadovaujantis DK 120 straipsniu, darbdavys privalo tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą, į darbo laiko apskaitą įtraukti darbuotojo faktiškai dirbtas darbo valandas, darbo laiko apskaita tvarkoma darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ir pan.

ANK 100 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už darbuotojų, išskyrus dirbančius nekintančių darbo dienos (pamainos) trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu, darbo laiko nežymėjimą darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, taip pat į darbo laiko apskaitą privalomai įtrauktino darbuotojų darbo laiko (viršvalandžių, darbo laiko švenčių dieną, poilsio dieną (jeigu jis nenustatytas pagal grafiką), naktį, dėl papildomo darbo) nežymėjimą darbo laiko apskaitos žiniaraštyje arba žinomai neteisingų duomenų apie įmonėse, įstaigose, organizacijose dirbančių asmenų į darbo laiko apskaitą privalomai įtrauktiną darbo laiką įrašymą į darbo laiko apskaitos žiniaraštį.

Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad G. S. laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 23 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi įmonės darbuotojams išmokėjo dalį darbo užmokesčio, tačiau išmokėtų sumų neįtraukė į įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 99 straipsnio 3 dalyje bei neužtikrino, kad įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose būtų tinkamai apskaitomas įmonės darbuotojos D. S. faktiškai dirbtas laikas, kai darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymėta, jog D. S. yra nėštumo ir gimdymo atostogose bei vaiko priežiūros atostogose, tačiau faktiškai dirbo, todėl jo veika atitinka nusižengimo, numatyto ANK 100 straipsnio 1 dalyje.

Administracinį nusižengimą tyrusios institucijos atstovė A. Ž. nuobaudos skyrimo klausimą paliko teismui spręsti.

Kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nusižengimo pobūdį, į tai, kad G. S. dirba, anksčiau baustas administracinėmis nuobaudomis, turi galiojančių nuobaudų, duomenų apie teistumą byloje nėra, siekiant ANK 20 straipsnyje įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų, t. y. nubausti ir atgrasyti administracinį nusižengimą padariusį asmenį nuo administracinių nusižengimų darymo, jį paveikti taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, G. S. už kiekvieną administracinį nusižengimą skirtinos nuobaudos – minimalaus dydžio baudos. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, paskirtos nuobaudos subendrinamos apėmimo būdu.

Sprendžiant kaltininko prašymą skirti jam mažesnę baudą nei numatyta sankcijoje minimali, nenustatyta ANK 34 straipsnio taikymui aplinkybių, kurios gali būti pripažintos išimtinėmis ir vertinamos kaltininko naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

G. S. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 3 dalyje, 100 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti administracines nuobaudas:

– pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį, baudą 2700,00 Eur (du tūkstančius septynis šimtus eurų 00 ct);

– pagal ANK 100 straipsnio 1 dalį, baudą 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct).

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, G. S. paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – baudą 2700,00 Eur (du tūkstančius septynis šimtus eurų 00 ct).

Išaiškinti G. S., kad paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK).

Neturint galimybės sumokėti baudą, ANK 675 straipsnio 3 dalyje, numatyta teisė dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo kreiptis Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (per anksčiau nurodytą 40 dienų terminą kreiptis į vietos mokesčių administratorių dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, ją išieško antstolis (ANK 676 str. 1, 2 d.).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų, nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos, gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.