Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, išnagrinėjęs prokuroro Dariaus Dziegoraičio 2016-11-23 pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kauno raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. Š. 2016-10-10 apie 21.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, konflikto metu priėjęs prie lovoje gulinčios E. V. ranka sugriebė jai už kaklo ir bandė smaugti bei sugriebęs ranka už plaukų juos tampė, taip sukeldamas nukentėjusiajai E. V. fizinį skausmą. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Kaltinamasis R. Š. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su sugyventine V. R. ir jos dukra E. V.. Minėtas butas yra nuomojamas ir nei vienam iš jų nepriklauso. Visi trys šiame bute gyvena apie mėnesį laiko. 2016-10-10 R. Š. visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus kartu su V., namuose. Kažkuriuo momentu buvo išėjęs pas savo tėvus, kai grįžo į namus, buvo jau vakaro metas, R. Š. buvo stipriai neblaivus, norėjo eiti atsigulti ir pažiūrėti televizorių. Namuose buvo ir E., kuri gulėjo lovoje ir naudojosi telefonu. Telefono garso ji neišjungė, kai R. Š. paprašė jos įkyrų signalą išjungti, ji to nepadarė. Tas garsas R. Š. labai nervino, nervino ir tai, kad ji jo specialiai neišjungė, liepė jai jį pasidėti. Kai ji to nepadarė ir nepaklausė R. Š., jis labai stipriai įsiuto ir priėjęs prie lovos sugriebė jai už kaklo, galbūt galėjo smaugti, tačiau dėl neblaivumo to tiksliai neprisimena. Kadangi ji ir toliau naudojosi telefonu, R. Š. susinervinęs pasakė, kad ji eitų iš minėtų namų. E. V. jam pasakė, kad niekur neis ir kad jis pats eitų iš namų. Tuomet jis vėl susinervinęs sugriebė už plaukų ir juos timptelėjo. E. V. sužaloti nenorėjo, taip pasielgė, nes buvo neblaivus ir jį labai sunervino, dėl ko R. Š. nesusivaldė ir prieš ją panaudojo fizinį smurtą, sukėlėjai fizinį skausmą. Sužaloti jos nenorėjo, sužalojimai jai ir nebuvo padaryti. Ji išėjo iš namų. Šį konfliktą ir R. Š. veiksmus prieš E. matė jo sugyventinė V., daugiau asmenų namuose nebuvo. Kai šiek tiek apsiramino, R. Š. pats išėjo ir nuėjo pas savo tėvus. Kitą dieną 2016-10-11 apie 10 val. grįžo į namus, namuose buvo E. ir V.. Grįždamas į namus R. Š. nupirko alaus apie 4 litrus. Minėtą alų su V. išgėrė dviese, kitų asmenų nebuvo. Buvo su V. stipriai neblaivūs ir dėl to tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jie pasiginčijo, apsistumdė. Kadangi namuose buvo E., tiksliai neprisimena, dėl ko R. Š. ją vėl pradėjo vyti iš namų, ji R. Š. tiesiog nervino, tačiau fizinio smurto prieš ją nenaudojo, tik žodžiais vijo iš namų. Kai E. išėjo, R. Š. užrakino duris, o kai ji grįžo ir norėjo įeiti, R. Š. jos neįleido, tuomet pradėjo spardyti duris, dėl to R. Š. iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus pareigūnams, buvo sulaikytas. Savo kaltę dėl E. sukelto fizinio skausmo pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi, taip pasielgė dėl neblaivumo ir pykčio (b.l. 32-33).

Nukentėjusioji E. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo motina V. R., jos sugyventiniu R. Š.. Mama su R. gyvena kartu apie 15 metų. Butas minėtu adresu yra nuomojamas ir jį nuomoja visi trys, sutartis pasirašyta trijų asmenų. Gyvendami trise, su mama E. V. sutaria normaliai, su ja nekonfliktuoja, tačiau R., kai jis yra neblaivus, E. V. jam nuolat maišo, kadangi gyvena vieno kambario bute. Jam išgėrusiam trukdo, kad E. V. sėdi, kad šviečia jos telefonas ir kiti nereikšmingi dalykai. Anksčiau R. prieš E. V. yra panaudojęs fizinį smurtą, į policiją ji nesikreipė. 2016-10-10 E. V. buvo namuose minėtu adresu, apie 21 val. gulėjo lovoje. Tuo metu namuose buvo ir jos mama su sugyventiniu, R., kurie vartojo alkoholinius gėrimus. Gulėdama lovoje naudojosi mobilaus ryšio telefonu, R. priėjęs prie E. V. bandė atimti iš jos mobilaus ryšio telefoną, jam nepavyko. R. Š. tuomet viena ranka sugriebė jai už kaklo ir smaugė, sukėlė jai fizinį skausmą. Kiek laiko jis E. V. taip laikė, pasakyti negali, viskas įvyko labai greitai, ji jam nieko nesakė, labai išsigando. Kai R. atsitraukė, jis pradėjo E. V. vyti iš namų, žodžiais, smurtinių veiksmų nebenaudojo. Kai E. V. išlipo iš lovos, jis priėjęs prie jos, sugriebė viena ranka už palaidų plaukų, timptelėjo ir paleido, tokie jo veiksmai E. V. sukėlė fizinį skausmą. Visus smurtinius veiksmus prieš E. V. matė jos motina, ji bandė E. V. ginti, žodžiais sakė R. nustoti. Tuomet E. V. išėjo iš namų nieko R. nesakius ir susitiko su savo draugu D. R., iš namų buvo išėjusi apie valandą laiko, tuo metu buvo lauke. Apie 22 val. grįžo į namus viena, R. nebuvo sutikusi, o namuose jo nebuvo, jis buvo kažkur išėjęs. E. V. nuėjo miegoti, į policijos pareigūnus nesikreipė. Kitą dieną 2016-10-11 apie 11 val. E. V. prabudo ir R. buvo namuose, kada jis grįžo, ji negirdėjo, R. buvo vėl neblaivus ir žodžiais E. V. vėl bandė išvyti iš namų. Tačiau E. V. niekur nėjo ir jis išėjo, grįžo į namus apie 16 val., tuo metu namuose buvo mama, kuri buvo neblaivi. R. taip pat grįžo į namus neblaivus. Tikslesnio laiko neatsimena, mama su R. pradėjo konfliktuoti ir tarpusavyje muštis, E. V. į jų santykių aiškinimąsi nesikišo. Buvo išėjusi iš namų, grįžo apie 18 val., atsigulė į lovą ir maždaug po valandos apie 19 val. R. pradėjo trukdyti E. V. telefonas. R. gąsdino E. V., kad jei neišeis, ją sužalos, sumuš. E. V. susitarė su savo draugu D., kad su juo susitiks, nes norėjo išeiti iš namų, kad R. apsiramintų. Kol laukė kada ateis jos draugas, ji nuėjo į bendro naudojimo tualetą. Kai grįžo, E. V. į namus nebeįleido. Tuomet ji pradėjo belsti į duris, kad ją įleistų, nes manė, kad galbūt jos mama ir R. negirdi. Būdama už durų E. V. girdėjo, kad R. kvietė policijos pareigūnus, tuomet ji pati paskambino į policiją ir nurodė, kad jos neįleidžia į namus. Jai paaiškino, kad ekipažas jau vyksta minėtu adresu. Kai atvyko policijos pareigūnai, E. V. paaiškino situaciją, kad dieną prieš 2016-10-10 R. prieš E. V. panaudojo fizinį smurtą, o 2016-10-11 prieš atvykstant policijos pareigūnams naudojo fizinį smurtą prieš jos motiną, jai suduodamas, tačiau E. V. mama dėl R. veiksmų pretenzijų neturėjo, o E. V. dėl jai sukelto fizinio skausmo 2016-10-10 sutiko parašyti pareiškimą. Konfliktus bei fizinio smurto panaudojimą matė tik E. V. motina, tuo metu bute pašalinių asmenų nebuvo, jos draugas D. nei konfliktų, nei fizinio smurto panaudojimo fakto nematė, apie tai jis žino tik iš E. V. pasakojimų. Dėl patirto fizinio smurto E. V. į medikus nesikreipė, GMP atsisakė, pas Teismo medicinos ekspertus vykti atsisako, nes sužalojimas nebuvo padarytas, ant kūno žymių nėra, jai buvo sukeltas tik fizinis skausmas. Daugiau apie šį įvykį papildymų neturi. Prašo R. nubausti įstatymų nustatyta tvarka, dėl jai sukelto fizinio skausmo civilinio ieškinio nereikš (b.l. 13-14).

Liudytojas D. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su E. V. yra pora apie tris mėnesius, kartu negyvena. Kiek jam žinoma, E. gyvena su savo mama, kurios vardo pavardės nežino bei patėviu R. Š., adresu (duomenys neskelbtini), buto numerio nežino. Apie E. šeimos situaciją žino iš jos pasakojimų, kad tėvai dažnai vartoja alkoholį, yra nedirbantys. E. yra pasakojusi, kad dažnai kilus konfliktams tėvai tarpusavyje mušasi, patėvis R. ne kartą yra naudojęs fizinį smurtą ir prieš pačią E.. Asmeniškai D. R. yra tik vieną kartą matęs kaip R. smurtavo prieš E. mamą. 2016-10-10 E. D. R. parašė žinutę, kad kuo greičiau ateitų, tačiau jam nieko neaiškino daugiau. D. R. atėjus, E. pasakė, kad R. ją sugriebė už kaklo ir smaugė, taip pat sugriebęs už plaukų tampė. Pats šių smurtinių veiksmų D. R. nematė, tai jam pasakojo E.. Kai D. R. atėjo, R. iš namų jau buvo pasišalinęs, dėl to jie ir nekvietė policijos. 2016-10-11 D. R. bendravo su R. telefonu, jam nurodė, kad daugiau taip nebesielgtų ir nebenaudotų smurto. Jis buvo stipriai neblaivus, namuose vėl pradėjo konfliktuoti ir naudojo fizinį smurtą prieš E. mamą. Tuomet E. išėjo ir kai norėjo grįžti į namus, jos nebeįleido. E. norėdama įeiti į namus trankė į duris, o R. dėl to iškvietė policijos pareigūnus. Daugiau apie šį įvykį papildymų neturi, kaip ir nurodė, pačių fizinių veiksmų R. nematė, visa tai žino tik iš E. pasakojimų (b.l. 19-20).

Liudytoja V. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su R. Š. yra sugyventiniai apie 15 metų, kartu gyvena kaip šeima, dėl to pasinaudodama savo teise, ji atsisako duoti parodymus apie savo sugyventinį įtariamąjį R. Š. (b.l. 22).

2016-10-11 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veika ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), taip pat užfiksuotas nukentėjusiosios E. V. pareiškimas, apie tai, kad 2016-10-10 apie 21.00 val. jai būnant namuose ir gulint lovoje, jos girtas patėvis R. Š. priėjo prie jos ir pradėjo ją smaugti, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Jai kūno sužalojimas nepadarytas, į medikus ir teismo med. ekspertus nesikreips. R. Š. su E. V. motina kartu gyvena apie 15 metų, veda bendrą ūkį. Anksčiau jis prieš E. V. yra smurtavęs, ji dėl to kreipėsi į policiją. 2016-10-11 prieš ją R. Š. nesmurtavo, tik neįleido į namus, vėliau pats iškvietė policiją (b.l. 4-5).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės trečiosios kuopos antrojo būrio vyriausiojo patrulio A. S. 2016-10-11 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, jog adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjos E. V. motinos sugyventinis R. Š. mušė pareiškėją, išmetė ją iš namų, atėmė buto raktus. Tai vyksta ne pirmą kartą. Įvykio vietoje rasta pareiškėja buvo susijaudinusi, drebėjo, prašė pagalbos. Medikų paslaugų atsisakė, išorinių smurto žymių nesimatė. Namuose baldai buvo išmėtyti, sudaužyti indai. Pareigūnams paprašius įtariamąjį R. Š. važiuoti kartu, jis nuėjo, atsigulė į lovą, pasiuntė pareigūnus necenzūriniais žodžiais. Pareikalavus važiuoti su pareigūnais, pradėjo spardytis. Buvo panaudota spec. priemonė „Taser“, koviniai veiksmai, antrankiai (b.l. 7-10).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 2911 matyti, kad 2016-10-11, 20.18 val. R. Š. nustatytas girtumas 2,3 % promilių (b.l. 35).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 38 str. numatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. Š. smurtą panaudojo ir fizinį skausmą sukėlė ne šeimos nariui, o sugyventinės dukrai, todėl jo veika iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. perkvalifikuotina į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Remiantis ištirta ir išanalizuota bylos medžiaga galima neabejotinai teigti, kad R. Š. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Prokuroras siūlė užbaigti bylą baudžiamuoju įsakymu ir paskirti kaltinamajam bausmę – laisvės apribojimą 1 metams, taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. ir sumažinti bausmę trečdaliu.

R. Š. prisipažino kaltas, dėl padaryto nusikaltimo gailisi, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi tokia bausmė visiškai atitinka jos skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Kaltinamasis suprato galimybę užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro kreipimusi į teismą bei siūloma bausme sutiko (b. l. 57-58).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes.

Procesas šioje byloje gali būti pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, paskiriant R. Š. bausmę – laisvės apribojimą, kuri numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. sankcijoje.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems tyčiniams nusikaltimams. Kaltinamasis R. Š. neteistas (b. l. 40-41), administracine tvarka baustas (b. l. 42-46), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 48), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre registruotas nuo 2012-06-21. Diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b. l. 49).

Teismas konstatuoja, kad, skiriant bausmę kaltinamajam, yra visos sąlygos taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis R. Š. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 str. 2 d. pagrindu nuo 2016-10-11, 19.30 val. iki 2016-10-13, 14.58 val. (b. l. 25, 26), tai yra 2 (dvi) paras, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str.1 d. 1p., 421 str., 422 str.,

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir skirti 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje bei per 9 (devynis) mėnesius neatlygintinai atlikti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d. 5 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. Š. galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąjį per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai atlikti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d. 5 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016-10-11, 19.30 val. iki 2016-10-13, 14.58 val., tai yra 2 (dvi) paras, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos, turi teisę raštu prašyti Kauno apylinkės teismo surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išaiškinti nuteistajam, kad išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.