Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-10-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-709-86-2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-13
Bylos Nr.
1A-709-86-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zenonas Birštonas (pirm.), Ryšardas Skirtunas, Stasys Lemežis
Nuteistasis
R. K.
Kategorijos
NuorašasPranešejas Z.Birštonas Baudžiamoji byla Nr. 1A – 709/2008

Teisejas A. Pažarskis Procesinio sprendimo kategorija 1.1.6.1.; 1.1.7.1.;

(S)

1.1.8.1.1.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.5.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2008 m. spalio 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Zenono Birštono,teiseju Ryšardo Skirtuno, Stasio Lemežio,sekretoriaujant Daliai Kanopienei,dalyvaujant prokurorui Linui Kupruseviciui,gynejai Jolantai Teresei Litvinskienei,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistosios R. K. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2008 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal LR BK 235 str. 1 d. 20 MGL (2500 Lt) bauda.

Kolegija, išnagrinejusi byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

R. K. nuteista už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme budama liudytoja dave melagingus parodymus, t.y. ji, 2004-04-27 12⁵⁵–14³⁰ val., 2005-06-07 10⁴⁵–12⁵⁰ val. ir 2005-06-16 8³⁵–10¹⁰ val. Vilniaus apygardos prokuraturoje, Rinktines g. 9, Vilnius, bei 2005-10-26 10⁰⁰–11⁴⁰ val. ir 2006-02-13 13⁰⁰–14³⁰ val. Vilniaus apygardos teisme, Gedimino pr. 40/1, Vilnius, apklausiama kaip liudytoja baudžiamojoje byloje Nr. 55-2-009-98, budama pasirašytinai ispeta del atsakomybes pagal LR BK 235 str. už melagingu parodymu davima, dave melagingus parodymus apie tai, kad nemate, kaip 1998-07-06 apie 24⁰⁰–00³⁰ val. Varenos raj. Merkines gyvenvieteje prie Nemunaicio g. 2-ojo namo V. M. tycia nužude D. M. ir nežino, kas ivykde D. M. nužudyma. Tokiais savo veiksmais R. K. padare nusikaltima, numatyta LR BK 235 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistoji R. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2008 m. birželio 3 d. nuosprendi ir ja išteisinti arba taikyti jos atžvilgiu LR BK 36 str., arba sušvelninti jai paskirta bausme. Mano, kad jos parodymai nepakreipe tyrimo ir bylos nagrinejimo neteisinga kryptimi, nebuvo trukdoma normaliam ikiteisminio tyrimo ar teismo darbui, nebuvo sugriautas šiu teisingumo instituciju autoritetas, pasitikejimas jomis. Nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis jos atžvilgiu iš esmes grindžiamas 2006-03-06 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio, priimto kito asmens atžvilgiu, 2007-02-23 Lietuvos apeliacinio teismo nutarties ir 2007-09-25 Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus kolegijos nutarties jos kaip liudytojos parodymu vertinimais. Nuteistoji mano, kad tai tik formalus isiteisejusiu procesiniu dokumentu, kuriais pripažintas kaltu ir nuteistas kitas asmuo, perkelimas i jos baudžiamaja byla.

Skunde taip pat R. K. teigia, jog teismas nepilnai, nevisapusiškai išanalizavo byloje esancius duomenis. Nuosprendyje analizuojami tik jos parodymai, duoti nuo 2004-04-27, taciau byloje yra duomenys, kad ir iki tos datos ji buvo apklausiama ne viena karta. Kaip matyti iš jos baudžiamosios bylos ir 2-ame tome esanciu procesiniu dokumentu, R. K. Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-06 buvo apklausiama iki 2004-04-27 daug kartu ir ne tik liudytoja. Todel, neivertinus visu jos parodymu, nebuvo galima pagristai atsakyti i klausima, kodel tik 2004-06-11 parodymai yra kitokie. O neatsakius i ši klausima, nuteistosios manymu, nebuvo galima neabejotinai teigti, kad ji ivykde tycini nusikaltima, numatyta LR BK 235 str. 1d.

Šalies argumentai

R. K. teigia, jog jos duoti parodymai, kurie veliau buvo panaudoti ir ivertinti kaip irodymas prieš V. M., ir kuriuos vienintelius jos duotus teismai vertino kaip teisingus, iš tiesu buvo išgauti prieš jos valia bei panaudojant neitiketina psichologini spaudima, netgi dalijant pažadus del busimu prokuroro bei ikiteisminio tyrimo teisejo veiksmu. Teismas gi nuosprendyje vertina, kad iš peržiuretos medžiagos nustatyta, kad jokio psichologinio spaudimo apklausos metu jos atžvilgiu iš pareigunu nebuvo. Nuteistoji mano, kad tam teismas neturejo specialiu žiniu, todel ir priejo klaidinga išvada.

Nuteistoji nurodo, jog 2005-05-12 paraše pareiškima del pareigunu poveikio, taip jai buvo patarta. Užuot tyrus pareiškimo padavimo aplinkybes bei jo turini, ji buvo iškviesta i apklausa. Dave parodymus, kad nužudymo aplinkybiu nemate. Tie parodymai iš esmes sutampa su visais jos procese duotais parodymais, išskyrus parodymus, išgautus 2004-06-11. Prokurorai prieštaravimu, nenuoseklumo neižvelge.

Skunde teigiama, kad sprendžiant R. K. kaltes pagal LR BK 235 str. l d. klausima, apylinkes teismas turejo pagristi, kad ji padare tycini nusikaltima. Ji kaip subjektas turejo suvokti, kad pateike tikroves neatitinkancius parodymus, suprasti ir noreti, kad tokia informacija butu užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje. Pirmosios instancijos teismas turejo nustatyti, ar pateiktas ivykio aplinkybes R. K. teisingai suprato. Nesvarstyta ir tikimybe, kad esant nurodytoms ivykio aplinkybems, ji galejo sažiningai klysti.

Šalies argumentai

R. K. teigia, kad jokios versijos niekada nekure, kitoje byloje jau pirmos instancijos teisme apklausta liudytoja, taip pat ir kaltinamaja apylinkes teisme, nuoširdžiai atsake i visus klausimus ir žmogiškai paaiškino, kodel tik 2004-06-11 sake, kad mate nukentejusiojo nužudymo aplinkybes. Teigia, jog tycia taip niekada nebutu dariusi, o jeigu taip ir butu atsitike - iš karto kalte pripažintu ir nuoširdžiai gailetusi. Teismas neišsiaiškino, kaip ji suvoke ir vertino savo veiksmu pobudi, padarinius, kokios paskatos nuleme nusikalstamos veikos padaryma ir kokiu padariniu buvo siekiama. Teismas nuosprendyje konstatuoja, kad R. K. teige, jog duodant 2004-06-11 parodymus jai buvo daromas psichologinis spaudimas, taciau nepagristai nurodo, jog iš esmes nepaaiškino, kodel nesikreipe i atitinkamas teisesaugos institucijas del tokiu pareigunu veiksmu. Nuteistosios nuomone, jos veiksmai pareigunu atžvilgiu, ju neteiseto elgesio neskundimas nera teisinis pagrindas pripažinti ja kalta.

Be to, R. K. mano, kad teismas nemotyvavo jai skiriamos bausmes ir tai turejo itakos teisingos bausmes paskyrimui. Teigia, jog nekonkretizuotas nusikaltimo pavojingumo laipsnis, nevertinti jos kaip asmens, teismo nuomone padariusio nusikaltima, motyvai ir tikslai, neatsižvelgta i ju formavimosi aplinkybes, nepilnai išanalizuota jos asmenybe. Nuteistoji isitikinusi, kad LR BK 55 str. imperatyvios nuostatos motyvuoti pirma karta už nesunku tycini nusikaltima teisiamam asmeniui butent tokio dydžio baudos paskyrima, teismas tinkamai nesilaike. O LR BK 61 str. nuostatos, jos manymu, iš viso netaikytinos.

Taip pat nuteistosios manymu, teismas nepagristai nesvarste LR BK 36 str. taikymo galimybes. Ivykis, kurio metu žuvo žmogus, ivyko 1998 m. Baudžiamoji byla kasacine tvarka išnagrineta 2007-09-25, apkaltinamasis nuosprendis paliktas galioti. Todel mano, kad pasikeitus aplinkybems, jos nusikalstama veika prarado pavojinguma. Be to, pasikeite ir faktines aplinkybes jos gyvenime, todel mano, kad tapo nebepavojinga. Nurodo, jog nuo 2002 m. gyvena Olandijoje, nuo 2007-05-14 oficialiai dirba, pastaruosius du metus mokosi. Šiuo metu mokslai tesiami. Charakterizuojama išskirtinai teigiamai. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti dokumentai. Artimoje ateityje planuoja kurti šeima ir i Lietuva negrižti. Todel mano, jog yra pašalintos iki nusikalstamos veikos padarymo buvusios salygos, o naujos salygos teigiamai ja veikia.

Apeliacines instancijos teismo posedyje gyneja praše nuteistosios R. K. skunda patenkinti, prokuroras praše skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios R. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktais ir visapusiškai ištirtais irodymais, prieme teiseta ir pagrista nuosprendi, R. K. padaryta veika kvalifikavo teisingai bei paskyre jai tinkama bausme.

R. K. kalte, ivykdžius jai inkriminuota nusikalstama veika, irodyta byloje esanciais pacios R. K., liudytojo G. N. parodymais, Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, Lietuvos Aukšciausiojo teismo nutartimi, kitais bylos duomenimis.

Priimdamas apkaltinamaji nuosprendi R. K. atžvilgiu, Vilniaus miesto 2 apylinkes teismas pagristai remesi 2006-03-06 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu. Priimant pastaraji nuosprendi buvo konstatuota, jog 2004-06-11 R. K. duoti parodymai del tycinio D. M. nužudymo yra teisingi, jie sutampa su kitais byloje ištirtais irodymais. Iki minetos datos ir po jos R. K. duoti parodymai vertinti kritiškai. 2006-03-06 Vilniaus apygardos teismo nuosprendis buvo apskustas apeliacine ir kasacine tvarka. 2007-02-23 Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodyta, jog pirmos instancijos teismas, išsamiai ištyres, išanalizaves ir sugretines prieštaringus R. K. parodymus ikiteisminiame tyrime bei teisme su kitais bylos duomenimis, nurodydamas išsamius motyvus, padare teisinga ir pagrista išvada, kad R. K. 2004-06-11 dave teisingus parodymus apie jai žinomas faktines D. M. nužudymo aplinkybes bei motyvuotai atmete kitus R. K. parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime bei teisme, tuo paciu pripažindamas juos nepagristais. 2007-09-25 nutartyje Lietuvos Aukšciausiojo teismo Baudžiamuju bylu skyriaus kolegija konstatavo, jog pirmos instancijos teismas nustatydamas faktines veikos padarymo aplinkybes remesi R. K. parodymais, duotais apklausiant ja itariamaja 2004-06-11, nes jie atitiko irodymu lieciamumo ir leistinumo kriterijus. Kolegija taip pat pripažino, kad pirmosios instancijos teismas 2005-05-12 jos pareiškime Vilniaus apygardos vyriausiajam prokurorui bei teisiamajame posedyje išdestytas aplinkybes, kad 2004-06-11 ji parodymus dave del pareigunu daryto psichologinio spaudimo, pagristai pripažino neatitinkancias tiesos.

Kolegijos nuomone, Vilniaus miesto 2 apylinkes teismas nuosprendyje pagristai R. K. kalte del jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo grinde minetais teismu sprendimais ir juose padarytomis išvadomis. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, Lietuvos Aukšciausiojo teismo nutartis byloje del D. M. nužudymo nagrinejamojoje byloje buvo pagristai pripažinti irodymais. Kolegija neturi pagrindo abejoti šiuo apylinkes teismo sprendimu. Nors mineti teismu sprendimai buvo priimti kitoje byloje, sprendžiant kito asmens kaltes klausima, taciau minetoje byloje R. K. buvo liudytoja, jos parodymai buvo vertinami tiek pirmosios, tiek apeliacines, tiek kasacines instancijos teismuose. Kolegija neturi pagrindo abejoti minetu teismu sprendimuose padarytu išvadu teisetumu ir pagristumu.

Nuteistoji skunde teigia, jog jos 2004-06-11 duoti parodymai buvo išgauti prieš jos valia bei panaudojant psichologini spaudima, dalijant pažadus del busimu prokuroro bei ikiteisminio tyrimo teisejo veiksmu. Iš bylos medžiagos matyti, jog išskyrus pacios R. K. teiginius, nera jokiu kitu duomenu, galincius patvirtinti jos nurodytas aplinkybes. Priešingai, bylos duomenimis šie R. K. teiginiai yra paneigti. Apylinkes teisme buvo ištirtas ikiteisminio tyrimo metu darytas R. K. pokalbio su policijos pareigunais D. M. ir V. K. slaptas vaizdo ir garso irašas. Peržiurejes mineta iraša, teismas neižvelge pareigunu veiksmuose tariamo psichologinio spaudimo ar kitokiu neteisetu veiksmu kaltinamosios atžvilgiu. R. K. nuomone, tokia apylinkes teismo išvada nepagrista, kadangi teismas neturejo specialiu žiniu tokiai išvadai padaryti. Kokiu specialiu žiniu R. K. manymu reiketu, ji nenurode. Kolegijos nuomone, apylinkes teismas visus byloje esancius irodymus vertino pagal savo vidini isitikinima, vadovaudamasis istatymu, išsamiai ir nešališkai išnagrinejes visas bylos aplinkybes. Byloje yra 2005-05-28 slapto vaizdo ir garso irašo protokolas (t. 2, b.l. 123-139). Apylinkes teismas pagristai pripažino ši protokola irodymu, kadangi 2004-04-29 teismo nutartimi buvo leista ikiteismini tyrima atliekantiems pareigunams naudoti technines priemones kontroliuojant ir fiksuojant R. K. pokalbius, o kontaktuojant su ja slapta daryti vaizdo ir garso irašus. Susipažinusi su 2005-05-28 protokolu, kolegija daro išvada, jog nera pagrindo konstatuoti, jog 2004-06-11 pokalbio tarp R. K. ir policijos pareigunu D. M. ir V. K. metu R. K. pareigunai butu dare koki nors psichologini spaudima. Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. K. del neva jai daryto psichologinio pareigunu spaudimo paraše pareiškima Vilniaus apygardos vyriausiajam prokurorui tik 2005-05-12, t.y. praejus beveik metams nuo 2004-06-11 apklausos ir tik po to, kai buvo sulaikytas nužudymu kaltinamas V. M.. Kodel del jai daryto pareigunu psichologinio spaudimo R. K. nesikreipe i atitinkamas institucijas anksciau, apylinkes teisme ji paaiškinti negalejo. Tokiu budu, remiantis tuo, kas išdestyta, R. K. versija del jai daryto policijos pareigunu psichologinio spaudimo yra paneigta.

Nors R. K. skunde nurodo, kad jos veiksmuose nebuvo tycios, kurios reikalauja nusikaltimo, numatyto LR BK 235 str. 1 d., sudetis, taciau, kolegijos nuomone, duodama parodymus baudžiamojoje byloje Nr. 55-2-009-98 2004-04-27, 2005-06-07, 2005-06-16 Vilniaus apygardos prokuraturoje bei 2005-10-26 ir 2006-02-13 Vilniaus apygardos teisme ji suvoke, kad duoda melagingus parodymus apie ivykio aplinkybes, suprato ir norejo, kad tokia informacija butu užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje. Tai, visu pirma, patvirtina jos parašas procesiniuose dokumentuose. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. K. buvo pasirašytinai ispeta del baudžiamosios atsakomybes už melagingu parodymu davima. Nera pagrindo manyti, kad R. K. galejo sažiningai klysti duodama melagingus parodymus. Vienas iš nusikaltimo, numatyto LR BK 235 str. 1 d., padarymo motyvu gali buti baime. Kaip matyti iš 2005-05-28 slapto vaizdo ir garso irašo protokolo, pokalbio su pareigunais D. M. ir V. K. metu R. K. ne karta pabreže, kad jai sunku pasakyti visa tiesa apie D. M. nužudymo aplinkybes, kadangi ji bijanti merkiniškiu, giminiu, tame tarpe ir V. M.. Tai patvirtina, jog R. K. melagingus parodymus V. M. naudai dave samoningai, siekdama padeti pastarajam išvengti baudžiamosios atsakomybes.

Apeliantes manymu, apylinkes teismas nepagristai nesvarste LR BK 36 str. taikymo galimybes. R. K. skunde teigia, jog del pasikeitusiu aplinkybiu ji tapo nebepavojinga, o ir jos padaryta nusikalstama veika prarado pavojinguma. Kolegija pažymi, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybes remiantis BK 36 str. yra teismo teise, bet ne pareiga. Asmuo gali prarasti pavojinguma, jeigu padarius nusikalstama veika pasikeite faktines aplinkybes ir del tokio aplinkybiu pasikeitimo asmuo, padares nusikalstama veika, nebekelia pavojaus. Kolegija sutinka, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo pasikeite R. K. gyvenimo aplinkybes – šiuo metu ji gyvena Olandijoje, turi oficialu darba, mokosi, charakterizuojama teigiamai. Taciau visgi, kolegijos nuomone, šios aplinkybes nera pakankamos teismui isitikinti, jog R. K. tapo nepavojinga del jos padarytos nusikalstamos veikos. Padaryta nusikalstama veika gali prarasti pavojinguma del objektyviu, nuo kaltininko samones ir valios nepriklausanciu veiksniu, valstybes, regiono ar kito subjekto mastu vykstanciu ekonominiu, socialiniu, politiniu ar pan. aplinkybiu pasikeitimo. Tai, kad baudžiamoji byla, kurioje R. K. dave melagingus parodymus, 2007-09-25 buvo išnagrineta kasacine tvarka, nereiškia, jog R. K. padaryta nusikalstama veika prarado pavojinguma.

Del bausmes

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausme nuteistajai R. K., nepažeide Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. itvirtintu bausme siekiamu tikslu bei bendruju bausmes skyrimo pagrindu.

Skirdamas bausmes ruši ir dydi teismas atsižvelge i padarytos nusikalstamos veikos pobudi ir pavojingumo laipsni – R. K. padare nesunku nusikaltima (Lietuvos Respublikos BK 11 str.). Apylinkes teismas nenustate nuteistosios atsakomybe lengvinanciu ar sunkinanciu aplinkybiu. Vilniaus miesto 2 apylinkes teismas pagristai ivertino tai, kad R. K. praeityje nei teista, nei administracine tvarka bausta nebuvo, šiuo metu dirba, mokosi ir gyvena Olandijoje, charakterizuojama teigiamai. Ivertines šias aplinkybes, apylinkes teismas pagristai paskyre R. K. bauda – bausme, nesusijusia su laisves atemimu, jos dydi nustatydamas mažesni už šios bausmes rušies vidurki.

Atsižvelgiant i tai, kas išdestyta, apeliacines instancijos teismas daro išvada, jog R. K. paskirta bausme nera per griežta.

Apylinkes teismo nuosprendis teisetas ir pagristas, nuteistajai paskirta tinkama bausme, todel panaikinti ar pakeisti nuosprendi nera pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutare:

atmesti nuteistosios R. K. apeliacini skunda.

Kolegijos pirmininkas (parašas) Zenonas BirštonasTeisejai (parašai) Ryšardas SkirtunasStasys LemežisNuorašas tikras:Kolegijos pirmininkas Zenonas Birštonas