Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Pavelo Frolovo,

V. V., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šalčininkų raj., lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, ūkininkas, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 5, 7, 10 p. p., 286 str., 187 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

n u s tatė:

Kaltinamasis V. V. 2009-09-27 apie 23.04–23.15 val., (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo kieme, laikydamas rankose į Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų r. PK VTS VTKPP patrulius Z. J. ir T. A. nukreiptą lygiavamzdį medžioklinį šautuvą IŽ 27 E Nr. 8863419, nevykdydamas teisėtų pareigūnų reikalavimų padėti ginklą, įžeidinėjo juos necenzūriniais žodžiais, grasino nužudyti nušaunant Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų r. PK VTS VTKPP patrulį Z. J. ir Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų r. PK VTS VTKPP patrulį T. A., tokiu būdu pasipriešino valstybės tarnautojams, tuo metu kai jie, uniformuoti, vykdydami tarnybą pagal grafiką, atlikdami viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims, atvykę pagal M. V. pranešimą dėl šeimyninio konflikto, pareikalavo padėti šaunamąjį ginklą ir nusiraminti.

Be to jis, tuo pačiu metu, toje pat vietoje, pasipriešinęs valstybės tarnautojams, pasikėsino nužudyti du asmenis dėl jų tarnybos pareigų vykdymo, o būtent: 2009-09-27 apie 23.04–23.15 val., (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo kieme, siekdamas išvengti sulaikymo, turėdamas tikslą nužudyti du policijos pareigūnus dėl jų tiesioginių tarnybos pareigų vykdymo, laikydamas rankose horizontaliai ištiestą, į Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų r. PK VTS VTKPP patrulių Z. J. ir T. A. pusę nukreiptą lygiavamzdį šautuvą IŽ 27 E Nr. 8863419, užtaisytą 16 kalibro medžiokliniais šoviniais, nevykdydamas teisėtų pareigūnų reikalavimų padėti ginklą, siekdamas sukliudyti Z. J. ir T. A. teisėtai veiklai vykdant tarnybines pareigas, iš ne didesnio kaip 5 metrų atstumo tyčia iššovė du šūvius iš lygiavamzdžio šautuvo IŽ 27 E Nr. 8863419 į Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų r. PK VTS VTKPP patrulio Z. J. ir Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų r. PK VTS VTKPP patrulio T. A. pusę, tačiau į juos nepataikė, o vienu iš šūvių pataikė į tarnybinio automobilio FORD TRANSIT, valst. Nr. BRR 920, priklausančio Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui, žymėto skiriamaisiais policijos ženklais, priekinį kairės pusės žibintą, sugadindamas automobilio žibintą, 381,15 Lt vertės, ir langų plovimo skysčio bakelį, 173,46 Lt vertės, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pareigūnams perbėgus per kelią ir pasislėpus griovyje, jis, sekdamas paskui, išėjo ant asfaltuoto kelio ir tamsoje išgirdęs pareigūnų balsus, iš artimo atstumo (apie 10 m) į jų pusę iš lygiavamzdžio šautuvo IŽ 27 E Nr. 8863419 tyčia iššovė trečią šūvį, bet nepataikė, ir savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes Z. J. ir T. A. pasislėpė.

Kaltinamasis V. V. pagal pateiktą jam kaltinimą kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2009-09-27, sekmadienį, dirbo ūkio darbus. Jis buvo blaivus, tą dieną alkoholio nevartojo. Vakare, apie 22 val., namuose kilo konfliktas su sūnumi, kuris perėjo į muštynes, sūnus jį sumušė, dėl ko jis neteko sąmonės. Atsigavęs, tikslu pagąsdinti sūnų, iš seifo pasiėmė medžioklinį šautuvą, pasiėmė tris šovinius su smulkiais šratais, kuriuos laikė rankoje, ir išėjo iš namo. Jis nusileido laiptais, pamatė automobilio šviesas, atsidūręs priešais automobilį, jis garsiai keikė sūnų, užtaisė šautuvą vienu šoviniu ir šovė į viršų, jokio atsakymo neišgirdo, vėl šaukė įvairius keiksmažodžius sūnaus adresu, norėjo jį išgąsdinti, užtaisė vienu šoviniu šautuvo apatinį vamzdį, o kai uždarinėjo šautuvą, įvyko šūvis, šovė į žemę, gilzė liko vamzdyje, o jis, rėkdamas ant sūnaus, ėjo pro automobilį. Atsisukęs į automobilį, pamatė, kad tai autobusiukas, priėjęs arčiau, pamatė, kad tai policijos automobilis. Automobilio variklis veikė, automobilis vibravo. Jis grįžo į namą, išardė šautuvą, šautuvą padėjo į seifą, gilzė ir trečias šovinys buvo jo kišenėje. Jam skaudėjo galvą, todėl jis vonioje kišo galvą po šaltu vandeniu, vaikščiojo pirmyn-atgal. Po to jis nutarė išeiti iš namų, nes suprato, kad jam gresia atsakomybė, per pusrūsio langą išlindo į kiemą, ėjo per daržus, kažkur išmetė gilzę. Nutarė eiti pas K., tam papasakojo, kad buvo muštynės su sūnumi, prašė tablečių nuo galvos skausmo, kartu su juo išgėrė butelį vyno. Ryte pasirodė policijos pareigūnai ir jį sulaikė.

Nukentėjusysis Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų r. PK VP VTS PP patrulis T. A. parodė, kad 2009-09-27 apie 23.15 val. kartu su patruliu Z. J. pagal M. V. pranešimą dėl buitinio konflikto atvyko prie (duomenys neskelbtini)Važiavo jo vairuojamu tarnybiniu automobiliu „FORD TRANSIT“, valst. (duomenys neskelbtini). Įvažiavus į gyvenamojo namo kiemą automobilį sustabdė 5-7 m. atstumu nuo gyvenamojo namo laiptų pradžios. Įvažiavo degant automobilio artimų šviesų žibintams. M. V., rodydama kelią, praėjo į priekį link namo laiptų, tačiau staiga sušukusi „ginklas“, pradėjo bėgti atgal. Tada pamatė iš už namo kampo išeinantį V. V., kuris rankose laikė šautuvą. Tuo metu jis, kaip ir Z. J., buvo belipantis iš tarnybinio automobilio. Ištraukęs raktą iš automobilio spynos, įsidėjo jį į kišenę. Liko degti automobilio gabaritinės šviesos. Kaltinamojo žmona pabėgo, o V. V. paėjo link tarnybinio automobilio, laikydamas rankose ištiestą į jo ir patrulio Z. J. pusę nukreiptą šautuvą. V. V. stovėjo apytiksliai 5 m. atstumu. Nei kieme, nei namo viduje šviesos nedegė. Jis su Z. J. išlipo iš automobilio ir sušuko V. V., kad tai policija, liepė padėti ginklą (pareikalavo iškart po to, kai M. V. puolė bėgti, šaukdama, kad vyras turi ginklą), tačiau pastarasis nepakluso, necenzūriniais žodžiais liepė pareigūnams klauptis ant kelių, grasino nušauti, į reikalavimus nusiraminti ir padėti ginklą, nereagavo, laikė į juos nukreiptą ginklo vamzdį. Toliau viskas vyko labai greitai - V. V. iššovė pirmą kartą, kai jis ir Z. J. stovėjo už atidarytų tarnybinio automobilio durų. Šūvio metu V. V. stovėjo apytiksliai už 5 m ir šautuvo vamzdį laikė nukreipęs į jų pusę. Iškart po šūvio jis ir Z. J. pasitraukė už tarnybinio automobilio galinės dalies. Stovėdamas už tarnybinio automobilio garsiai šaukė V. V. nusiraminti, keletą kartų pakartojo reikalavimus padėti ginklą, perspėjo, kad neįvykdžius reikalavimų, panaudos tarnybinį ginklą. V. V. toliau kartojo savo grasinimus, keikėsi, vadino juos „mentais“ ginklo padėti neketino. Tada jis iššovė įspėjamąjį šūvį į orą. V. V. atsakydamas į perspėjimus ir įspėjamąjį šūvį, sušuko, kad yra savo teritorijoje, ką nori, tą daro, vertina policijos veiksmus kaip namo užpuolimą, grasino susišaudymu. Jam pasirodė, kad girdi V. V. pertaisinėjant ginklą, todėl kartu su Z. J. pradėjo trauktis tolyn, link asfalto. Antrą kartą V. V. iššovė praėjus gal 1-2 minutėms po pirmo šūvio. Atstumas tarp jų ir V. V. antro šūvio metu buvo apie 8-10 m. Po antro šūvio su Z. J. perbėgo per asfaltuotą kelią ir pasislėpė griovyje. V. V. ėjo link jų vis kartodamas savo grasinimus, vadino „mentais“, sakė, kad nušaus. V. V. išėjo ant asfaltuoto kelio ir vaikščiojo ieškodamas jų, ragino išeiti, grasino nušauti, laikė rankose ištiestą šautuvą. V. V., išgirdęs jų balsus vėl pagrasino nušauti ir iššovė trečią kartą, stovėdamas veidu į jų pusę. Po to V. V. nuėjo link savo namo, įlindęs į tarnybinio automobilio vidų išjungė gabaritinius žibintus, uždarė kairės pusės dureles ir nuėjo į namą. Mano, kad V. V. negalėjo nesuprasti, kad jie policijos pareigūnai, kadangi iš jo žodžių „mentai, nušausiu, čia ne policijos veiksmai, o namų užpuolimas“ ir kt., buvo aišku, kad jis pilnai suvokia, jog priešais jį policijos pareigūnai. Be to, jie dėvėjo tarnybines liemenes su atšvaitais, kurie net prie menkiausios šviesos ryškiai spindi. Kadangi tarnybiniame automobilyje liko degti tik gabaritinės šviesos, jos V. V. apakinti tikrai negalėjo.

Nukentėjusysis Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų r. PK VP VTS VTKPP patrulis Z. J. parodė, kad 2009-09-27 apie 23 val. kartu su patruliu T. A. pagal M. V. pranešimą dėl buitinio konflikto atvyko prie (duomenys neskelbtini) Važiavo T. A. vairuojamu tarnybiniu automobiliu „FORD TRANSIT“, valst. (duomenys neskelbtini). Įvažiavus į gyvenamojo namo kiemą automobilį sustabdė 5-7 m. atstumu nuo namo laiptų pradžios. Degė jų tarnybinio automobilio gabaritinės šviesos. Jis pamatė vyro siluetą, matė, kad tas buvo sumuštas. Taip pat pamatė šautuvą jo rankose. Jie garsiai šaukė: „Policija“, tačiau kaltinamasis stovėdamas nuo jų už 5 metrų ir nukreipęs šautuvą į jų pusę pirmą kartą iššovė, vadino juos „mentais“, atsisakė paklusti jų reikalavimams. T. A. iššovė įspėjamąjį šūvį, į ką kaltinamasis pradėjo rėkti: „ką, mentai, susišaudymo norit?“, grasino nušauti. Jie perbėgo už automobilio galo, o kaltinamasis šovė antrą kartą. Po to jie nutarė atsitraukti per kelią į griovį, o V. V. su šautuvu rankose nusekė iš paskos, ieškojo jų. Išgirdęs kaip jie kalbėjosi, iššovė trečią kartą, po to grįžo į namą.

Liudytoja M. V. parodė, kad 2009-09-27 apie 22-23 val. į namus grįžo jos vyras V. V.. Ji nepastebėjo, kad vyras būtų išgėręs. Namuose tarp jo ir sūnaus kilo konfliktas, jie susimušė, nuo sūnaus smūgių V. V. nukrito, prarado sąmonę. Jie su sūnumi pabėgo iš namų, išvažiavo su mašina. Jie bijojo grįžti į namus, todėl paskambino į policiją. Eišiškėse susitiko su policija, ir vyko namo. Kai privažiavo namą, sūnus su mašina liko ant kelio, o ji ėjo priekyje policijos mašina, rodydama kelią. Ji pastebėjo ant namo laiptų stovintį V. V., jo rankose buvo šautuvas. Ji bėgo atgal ir vienam policininkui pasakė, kad vyras yra ginkluotas. Ji girdėjo, kaip vienas policininkas sušuko, kad čia policija, į ką V. V. atsakė keiksmažodžiais sūnaus adresu, pareiškęs, kad jam ir policija nepadės. Nubėgusi iki kelio, išgirdo šūvį, o pasitraukusi toliau, girdėjo dar vieną šūvį. Po to jie su sūnumi važiavo automobiliu pro namą, ir ji matė, kad policininkai guli prie kelio.

Liudytojas A. V. parodė, kad tą vakarą tarp jo ir jo tėvo V. V. kilo konfliktas, prasidėjo muštynės, jis sudavė tėvui keletą smūgių, nuo kurių tas nukrito ir prarado sąmonę. Jie su motina pabėgo iš namų, išvažiavo automobiliu į Eišiškes, kur paskambino į policiją. Atvykus policijai, važiavo atgal į namus, o policijos automobilis važiavo paskui juos. Jie tikėjosi, kad tėvas pamatęs policiją, apsiramins. Policijos automobilis įvažiavo į namo kiemą, žibintais apšvietė laiptus, ant kurių jis pamatė tėvą. Tėvas keikėsi jo, A. V., adresu. Vienas policininkas pasakė, kad čia policija, į ką tėvas atsakė, kad policija jam nepadės, tai namo užpuolimas, ir iššovė, po kelių sekundžių šovė antrą kartą. Policininkai pasislėpė už savo automobilio, o jis nubėgo atgal į mašiną, važiavo keliu, dar į mašiną įsėdo jo motina, jie matė namo kieme tėvą su šautuvu rankose. Jis matė, kad kitoje kelio pusėje gulėjo policininkai.

Liudytojas Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų r. PK viršininko pavaduotojas V. B. parodė, kad patvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad 2009-09-28 apie 00 val. Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų r. PK budėtojas jam pranešė, kad (duomenys neskelbtini), pil. V. V. šaudė į komisariato pareigūnus ir tarnybinį policijos automobilį, po ko užsidarė savo gyvenamame name. Į įvykio vietą jau buvo išsiųsta operatyvinė grupė, tačiau jis nusprendė pats važiuoti į vietą ir koordinuoti pareigūnų tolimesnius veiksmus. 2009-09-28 apie 01.40 val. nuvyko į (duomenys neskelbtini), prie V. V. gyvenamojo namo. Namo kieme, netoli įėjimo, buvo paliktas tarnybinis automobilis „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Patrulis T. A. paaiškino, kad buvo priverstas palikti tarnybinę transporto priemonę kieme, kadangi V. V. pradėjo šaudyti į juos su Z. J., dėl ko abu turėjo trauktis iš kiemo. Automobilio „Ford Transit“ šviesos nedegė, vairuotojo pusės durys buvo uždarytos, keleivio pusės – praviros. Iš pareigūnų surinktos informacijos buvo žinoma, kad V. V. yra neblaivus, elgiasi agresyviai. Iš V. V. artimųjų žodžių buvo žinoma, kad jis gali būti užsibarikadavęs namuose, tikėtina, kad nemiegos, o stebės pro langus, kas darosi aplinkui, ir pastarojo veiksmai neprognozuojami. Buvo nuspręsta stebėti gyvenamąjį namą ir jo prieigas. Tuo pačiu metu garsiakalbio pagalba buvo prašoma V. V. išeiti iš namo, tačiau jokio kontakto užmegzti nepavyko. Apie 03.40 val. pamatė kad kieme pasirodė V. V., kuris ant peties turėjo pasikabinęs šautuvą. Pasirodė, kad V. V. išėjo iš ūkinio pastato, nes ėjo nuo šio pastato pusės. Kieme V. V. apsidairė, tada užėjo į gyvenamąjį namą ir užrakino lauko duris. Apie 04 val. buvo priimtas sprendimas jėga patekti į gyvenamąjį namą, kadangi V. V. į raginimus išeiti (naudojant garsiakalbį) nereagavo. Išdaužus virtuvės langą buvo patekta į vidų. Apžiūrėjus patalpas buvo nustatyta, kad name nieko nėra, o patikrinus langus ir duris kilo įtarimas, kad V. V. galėjo iš namo pasitraukti per pusrūsio langą. Apžiūros metu viename iš kambarių buvo aptikta užrakinta metalinė dėžė, antroje metalinėje dėžėje, kuri buvo atrakinta, ginklų nebuvo, aplink mėtėsi šoviniai, tūtelės, todėl buvo manoma, kad V. V. galėjo išeiti su ginklu ir šaudmenimis. V. V. buvo rastas miegantis pas Tausiūnų k. gyventoją V. K..

Liudytojas V. K. parodė, kad 2009-09-27 dienos metu buvo susitikęs su V. V., jie alkoholio negėrė, V. V. buvo blaivus. Apie 21-22 val. parvežęs V. V. į namus užėjo trumpam į svečius. Netrukus išėjo į namus. Tą patį vakarą, apie 24-01 val. pas jį į namus atėjo V. V., kuris buvo sumuštas. Pastarasis pasakė, kad susimušė su sūnumi A., apie susišaudymą nieko nepasakojo. Jam buvo bloga, todėl jis davė jam amoniako. Po to jie dviese išgėrė butelį vyno. Apie 07 val. pas jį į namus atvyko policijos pareigūnai ir išsivežė V. V..

Iš 2009-09-28 automobilio „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolo matyti, kad pažeistas kairės pusės priekinis žibintas, vidinės detalės ir langų plovimo skysčio bakelis. Apžiūros metu iš automobilio vidaus detalių išimti du deformuoti metalo gabaliukai, apie 5 mm skersmens. Pažymėta, kad apžiūrint automobilį įvykio vietoje, variklis išjungtas, raktų užvedimo spynoje nėra (t. 2, b.l. 1-3).

Iš PVM sąskaitos-faktūros matyti, kad Vilniaus apskrities VPK dėl šio automobilio apgadinimo padaryta 828, 38 LT turtinė žala (t. 1, b.l. 98).

Iš LTEC Trasologinių ir balistinių ekspertizių skyriaus specialisto išvados Nr. 11-2828 (09) matyti, kad tyrimui pateiktas lygiavamzdis medžioklinis šautuvas „IŽ 27 E“ Nr. 8863419 skirtas šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šoviniais, yra fabrikinės gamybos, tinkamas šaudyti ir priskiriamas prie „D“ kategorijos ginklų. Iš tirti pateikto 16-to kalibro medžioklinio šautuvo „IŽ 27 E“ Nr. 8863419 abiejų vamzdžių po paskutinio jų valymo buvo šauta. Tyrimui pateiktos dvi 16-to kalibro medžioklinių šovinių šautos tūtelės, paimtos įvykio vietos apžiūros metu nuo asfaltuoto kelio ir įvažiavimo į kiemą, buvo šautos tirti pateikto medžioklinio lygiavamzdžio šautuvo „IŽ 27 E“ Nr. 8863419 apatiniame vamzdyje (t. 2, b.l. 30-35).

Iš LTEC Trasologinių ir balistinių ekspertizių skyriaus specialisto išvados Nr. 11-2904 (09) matyti, kad tirti pateikti du metalo gabaliukai, rasti automobilio „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidaus detalėse yra deformuotos 5 mm skersmens grankulkės, iššautos iš lygiavamzdžio ginklo (t. 2, b.l. 39-41).

Iš LTEC Trasologinių ir balistinių ekspertizių skyriaus specialisto išvados Nr.11-2829 (09) matyti, kad tirti pateikto automobilio „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairiosios pusės priekinio žibinto pažeidimas buvo padarytas vienu šūviu, 5 mm skersmens grankulkėmis, šaunant iš lygiavamzdžio ginklo. Šūvio metu šovusysis ir ginklas automobilio atžvilgiu buvo iš priekio ir iš dešinės pusės, esant ginklo vamzdžiui nukreiptam žemyn. Šaudant iš tirti pateikto lygiavamzdžio šautuvo „IŽ 27 E“ Nr. 8863419 apatinio vamzdžio tirti pateiktais 16-to kalibro medžiokliniais šoviniais, šūvio, kuriuo padarytas automobilio žibinto pažeidimas, atstumas buvo 2,5-3,0 metrai, matuojant nuo šautuvo vamzdžio laibgalio iki kliūties (t.2, b.l. 44-49).

Iš MRU Teismo medicinos universiteto Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3813/09 (01) matyti, kad A. V. (kaltinamojo sūnui) padaryti odos nubrozdinimai kairiajame dilbyje ir dešinio kelio sąnario srityje, kraujosruva nugaros kairėje pusėje, paveikus kietais bukais daiktais, trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 2, b.l. 23-24).

Iš MRU Teismo medicinos universiteto Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 4266/09(01) matyti, kad V. V. padaryta: kraujosruvos ir nubrozdinimai veide, kairio skruostikaulio lūžis, kraujosruva kairio riešo srityje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2009-09-27), paveikus kietais, bukais daikais. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 2, b. l. 62).

Vertindamas esančius byloje įrodymus, teismas daro šias išvadas:

Kaltinamasis V. V. savo kaltę neigia. Paaiškino, jog nesuprato, kad prieš jį policijos automobilis ir policijos pareigūnai, neturėjo tyčios nužudyti jų, buvo supykęs ant sūnaus ir keikė būtent jį, buvo apakintas automobilio šviesų, iššovė tik du kartus – vieną kartą į orą, kitą – į žemę, trečio šūvio nebuvo iš viso. Tačiau kaltinamojo V. V. parodymai paneigti nukentėjusiųjų T. A. ir Z. J. parodymais, kurie yra nuoseklūs ir neprieštarauja vieni kitiems, nenustatytos jokios priežastys, dėl kurių jie galėtų apkalbėti kaltinamąjį ir nesiremti jų parodymais teismas neturi pagrindo. Iš jų parodymų seka, kad policijos automobilio variklis, įvažiavus į kaltinamojo namo kiemą, buvo išjungtas, degė tik gabaritinės automobilio šviesos, kurios negalėjo apakinti kaltinamojo, jie vilkėjo policijos uniformas su šviesą atsipindinčiomis liemenėmis, garsiai pranešė pasirodžiusiam su šautuvu kaltinamajam, kad čia yra policija ir liepė padėti šautuvą, į ką V. V. atsakė grasinimais ir keiksmais policijos adresu, kartodamas žodį „mentai“, laikė šautuvą nukreipęs į jų pusę, šovė ne vieną kartą, nepaisė jų įspėjamojo šūvio į orą, o jiems pasitraukus ir pasislėpus prie kelio griovyje, sekė iš paskos, kartojo grasinimus, ir išgirdęs jų balsus, šovė dar kartą. Jų parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Eksperimento protokole (t. 2, b. l. 19-21) nurodyta, kad esant neišjungtiems artimų/tolimų šviesų žibintams, išjungus automobilio Ford – Transit variklį ir ištraukus raktą iš užvedimo spynos, lieka degti tik gabaritinių šviesų žibintai. Apklaustas teismo posėdyje ekspertas paaiškino, kad iš V. V. panaudoto medžioklinio šautuvo savaiminis šūvis negalimas. Iš specialisto išvados (t. 2, b.l. 44-49) matyti, kad šauta buvo grankulkėmis iš artimo atstumo, 2,5-3 metrai nuo policijos automobilio. Iš nukentėjusiųjų pokalbių su Šalčininkų raj. PK budėtoju stenogramų (t. 2. b. l. 51-57) matyti, kad kaltinamasis V. V. šovė į juos, buvo garsiai įspėtas, kad tai policija, buvo paleistas įspėjamasis šūvis į orą, po ko V. V. dar kartą šovė į juos, po ko nukentėjusieji pasitraukė iš kiemo. O iš teismo medicinos specialisto išvados seka, kad dėl patirtų po muštynių su sūnumi kūno sužalojimų V. V. negalėjo nesiorientuoti aplinkoje. Tokiu būdu, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiųjų T. A. ir Z. J. parodymai atitinka faktines bylos aplinkybes, abejoti jų patikimumu ir objektyvumu nėra pagrindo, o kaltinamojo V. V. parodymai yra jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Veika gali būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas atimti gyvybę tik esant apibrėžtai kaltininko tyčiai atimti gyvybę. Apibrėžta tyčia yra tada, kai asmuo veikia suvokdamas savo poelgio pavojingumą kito žmogaus gyvybei, numatydamas gyvybės atėmimo galimybę ir to nori. Kaltinamasis V. V. kaip nusikaltimo padarymo įrankį pasirinko šaunamąjį ginklą. Šaunamasis ginklas pagal savo savybes skirtas atimti žmogui gyvybę ir tokia šaunamojo ginklo savybė žinoma normalios psichikos žmogui. Asmuo, panaudojęs jį, bet kuriuo atveju numato, kad gali atimti gyvybę nukentėjusiajam. Kaltinamojo V. V. veiksmai įvykio metu buvo intensyvūs, jis net keletą kartų šovė į nukentėjusiuosius, priešingai, negu pats parodo, negalėjo būti apakintas automobilio šviesomis, suvokė situaciją, suprato, kad šaudo į policijos pareigūnus, nes neįmanoma neatskirti policijos mikroautobuso Ford-Transit nuo lengvojo automobilio VW Passat, kuriuo važinėjo kaltinamojo sūnus. Nukentėjusieji vilkėjo specialias šviesą atspindinčias liemenes, kurios matomos esant ir nedideliam šviesos šaltiniui, ir garsiai šaukė kaltinamajam, kad yra policijos pareigūnai, liepdami padėti ginklą. Kaltinamasis negalėjo negirdėti įspėjamojo šūvio į orą, tačiau V. V. ne tik nenutraukė savo veiksmų, bet ir atsakė konkrečiais grasinimais būtent policijos adresu, sekė paskui nukentėjusiuosius, šovė dar kartą į jų pusę. Visa tai rodo, kad kaltinamasis V. V. norėjo elgtis būtent taip, suvokė savo veikos pavojingumą kitų asmenų, policijos pareigūnų atžvilgiu, numatė, kad dėl jo veikos bus atimta žmonių gyvybė ir to norėjo, tačiau savo veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusieji T. A. ir Z. J. pasitraukė ir pasislėpė, todėl kaltinamojo V. V. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 5 ir 10 p. p, nes jis pasikėsino nužudyti du asmenis, policijos pareigūnus, atliekančius tarnybos pareigas.

Kvalifikuojantis požymis – pasikėsinimas nužudyti kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu – iš V. V. kaltinimo pašalintinas, nes kaltinamojo žmona M. V., pastebėjusi ginklą kaltinamojo rankose, iš įvykio vietos pabėgo, kitų asmenų, pravažiuojančių automobilių, pastatų, arti įvykio vietos nebuvo, todėl teismas mano, kad šis kvalifikuojantis požymis neįrodytas.

Taip pat kaltinamojo V. V. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str., nes jis, veikdamas tiesiogine tyčia, pasipriešino Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų raj. PK VTS VTKPP patruliams T. A. ir Z. J., policijos pareigūnams, kurie pagal statusą yra valstybės tarnautojai, ir uniformuoti pagal grafiką vykdė tarnybą, atikdami viešojo administravimo funkcijas, neklausė ir nevykdė jų teisėtų reikalavimų padėti šaunamąjį ginklą ir nusiraminti, įžeidinėjo juos necenzūriniais žodžiais ir grasino nužudyti nušaunant, laikydamas rankose nukreiptą į juos lygiavamzdį medžioklinį šautuvą IŽ 27E, tokiu būdu grasindamas panaudoti fizinį smurtą.

Be to, kaltinamojo V. V. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., nes kėsindamasis nužudyti T. A. ir Z. J., tyčia šaudydamas į juos iš medžioklinio šautuvo IŽ 27E, vienu šūviu iš 2,5-3 metro atstumo pataikė į tarnybinio policijos automobilio Ford-Transit priekinės kairės pusės žibintą, sugadino šį žibintą ir langų plovimo skysčio bakelį, ir padarė Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini)38 Lt turtinę žalą.

Kaltinamasis V. V. kaltinamas tuo, kad nusikaltimus padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pats V. V. teisme neigė šią aplinkybę, parodė, kad įvykio dieną alkoholio nevartojo, o išgėrė butelį vyno su V. K. po įvykio, tai patvirtino ir liudytojas V. K., nukentėjusieji su kaltinamuoju įvykio metu arti nekontaktavo, liudytojai M. V. ir A. V. teisme taip pat nepatvirtino kaltinamojo V. V. girtumo prieš įvykį, o kitų neginčijamų duomenų dėl šio fakto byloje nėra, todėl teismas laiko, kad atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimo padarymas apsvaigus nuo alkoholio – bylos nagrinėjimo teisme metu įrodyta nebuvo, ir todėl iš V. V. kaltinimo pašalintina.

Lengvinanti V. V. atsakomybę aplinkybė yra tai, kad turtinė žala dėl sugadinto automobilio Vilniaus apskrities VPK yra atlyginta. Vilniaus apskrities VPK civilinio ieškinio atsisakė.

Svarstydamas bausmės paskyrimą, teismas pažymi, kad kaltinamajam V. V. negali būti pritaikytos BK 62 str. arba 54 str. 3 d. nuostatos, ir paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė, nes nėra sąlygų visumos, arba išimtinių, ypatingų aplinkybių, iš kurių būtų akivaizdu, kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 str. 3 d. nėra išvardinta, kokios turi būti išimtinės aplinkybės šios įstatymo nuostatos taikymui, tačiau teismas privalo atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo elgesį prieš nusikalstamų veikų padarymą, jo asmenybę, požiūrį į padarytus nusikaltimus, jo vertybines nuostatas, o iš bylos duomenų seka, kad kaltinamasis V. V. buvo baustas administracine tvarka, ankščiau turėjo konfliktų šeimoje, linkęs spręsti konfliktus su šaunamuoju ginklu. BK 62 str. 2 d. nustato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad, be turtinės žalos atlyginimo, turi būti ir kita bent viena lengvinanti atsakomybę aplinkybė. Teismas nustatė, kad kaltinamojo V. V. padaryta turtinė žala yra atlyginta ir pripažino tai lengvinančia atsakomybę aplinkybe, tačiau kitų lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, todėl taikyti BK 62 str. 2 d. nėra teisinio pagrindo.

Skirdamas bausmę V. V., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – padarytas vienas labai sunkus ir du nesunkūs nusikaltimai, į tai, kad neatstatomų pasėkmių nėra, vienas nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, į tai, kad nusikaltimai buvo padaryti tiesiogine tyčia, į vieną lengvinančią atsakomybę aplinkybę, į kaltinamojo V. V. asmenybę – nusikalto pirmą kartą, yra ūkininkas, turi šeimą, prieš keletą metų buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus ir šaunamojo ginklo registravimo terminų pažeidimą, į tai, kad ir anksčiau Valickių šeimoje dėl jo kaltės buvo konfliktų ir jis buvo oficialiai įspėjamas, todėl teismas mano, kad kaltinamajam V. V. skirtina minimali už sunkiausią nusikaltimą įstatymo numatyta bausmė.

Nukentėjusieji T. A. ir Z. J. pareiškė civilinius ieškinius dėl 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neabejotina, kad nukentėjusieji T. A. ir Z. J. patyrė dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus, buvo sukeltas realus pavojus jų gyvybei, todėl jie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, o nustatydamas jos dydį, teismas remiasi aukščiau nurodytomis aplinkybėmis ir kriterijais, bei formuojama teismų praktika, todėl iš kaltinamojo V. V. priteistina nukentėjusiesiems T. A. ir Z. J. po 3000 Lt kiekvienam neturtinei žalai atlyginti.

Teismas, vadovadovadamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299 str., 301-305 str., 307-308 str.,

Rezoliucinė dalis

n u s prendė:

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 5 p. ir 10 p., 286 str., 187 str. 1 d., ir nuteisti jį:

pagal BK 187 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 2 p. subendrinti šias bausmes, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir galutinę bausmę V. V. paskirti laisvės atėmimą 8 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę V. V. palikti – suėmimą. Bausmę V. V. skaičiuoti nuo sulaikymo dienos 2009-09-28.

Priteisti iš V. V. nukentėjusiesiems T. A. ir Z. J. po 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilio Ford-Transit sugadintą žibintą ir langų plovimo skysčio bakelį, saugomus Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų raj. PK, - sunaikinti, ginklus IZH 27E Nr. 8863419 ir IZH 18MH Nr. 051818709, 53 šovinių tūteles, 3 šratus, 99 įvairius šovinius, saugomus Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų raj. PK, - perduoti Lietuvos Ginklų fondui, kitus daiktus – raktą, 3 peilių dėklus, odinį diržą, 1 dėžutę, ginklo valymo priemones, saugomus ten pat, grąžinti V. V..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam V. V. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos Apeliaciniam teimui per šį teismą.