Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-07-01 · Civilinė byla Nr. 2S-1484-392/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-01
Bylos Nr.
2S-1484-392/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04570-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Ieškovas
L. K., M. O., A. W.
Atsakovas
M. K.
Kategorijos
  • 116.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1484-392/2014(Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04570-2014-2)Procesinio sprendimo kategorija: 116.10.2.; 122.2.; 122.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. liepos 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų L. K., M. O. ir A. W. ieškinį atsakovei M. K. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai L. K., M. O. ir A. W. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1) atidalinti M. K. dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų butų – buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) priteisti M. K. iš L. K. 36 875 Lt piniginę kompensaciją; 3) priteisti L. K. 1/8 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/8 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovai nurodė, kad jie ir atsakovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. M. O. yra L. K., A. W. ir M. K. tėvas. Nurodytas nekilnojamasis turtas proceso šalims atiteko po T. O. mirties pagal 2009-03-13 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 2-930. M. O. buvo T. O. sutuoktinis, ir minėtus butus jie valdė bendrosios jungtinės nuosavybes teise. Po T. O. mirties jos dukroms ir sutuoktiniui atiteko po 1/8 dalį abiejų butų, t. y. po ¼ dalį jos palikimo. Tokiu būdu M. O. priklauso 5/8 dalys, o L. K., A. W. ir M. K. - po 1/8 dalį butų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Pastarajame bute gyvena L. K. kartu su savo tėvu M. O. A. W. gyvena Lenkijos Respublikoje. M. K. ginčo butuose negyvena, o gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), niekas negyvena. Abiem butams reikalingi remontai. Ieškovai juos norėtų išnuomoti arba parduoti, tačiau atsakovė su tuo nesutinka, atsisako su ieškovais kalbėtis ir tartis dėl disponavimo minėtu turtu, neatsako į pasiūlymus. M. K. nemoka jokių komunalinių mokesčių ir trukdo ieškovams disponuoti jų turtu. Kadangi abu ginčo butai priklauso net keturiems bendraturčiams, tai, ieškovų teigimu, kiekvienam bendraturčiui atidalinti jo dalį natūra be žalos butams neįmanoma, todėl vienintelis teisingas ir sąžiningas ginčo išsprendimo būdas - nutraukti bendrą nuosavybės valdymą, vienam iš bandraturčių (atsakovei) gaunant kompensaciją už savo butų dalis. Pagal 2013-10-14 VĮ „Registrų centras“ duomenis buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 148 000 Lt, o buto, esančio (duomenys neskelbtini), - 147 000 Lt. Todėl atidalinant atsakovės M. K. abiejų butų dalis, jai iš ieškovų priteistina 36 875 Lt (148000/8 + 147000/8) piniginė kompensacija, o ieškovams atitektų atsakovės turėtos butų dalys. Ieškovai tarpusavyje susitarė, kad atsakovei kompensaciją sumokės L. K., taigi M. K. turėtos butų dalys L. K. ir turėtų atitekti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 31 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikino, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Teismas pažymėjo, kad CK 4.80 str. 1 d. numatyta, jog kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovė nepateikė teismui duomenų dėl galimos žalos atsiradimo, gyventojų teisių pažeidimo ir pan., turtą atidalinus ieškovų siūlomu būdu.

Šalies argumentai

Ieškovės L. K. advokatas 2014-04-16 Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Nurodė, kad ieškovei L. K. buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Iki teismo sprendimo priėmimo nebuvo nei vieno teismo posėdžio, todėl minėtos ieškovės atstovas neturėjo galimybės pateikti pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, ir teismas dėl jų paskirstymo nepasisakė.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 23 d. nutartimi ieškovės L. K. advokato prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo netenkino. Teismas, remdamasis CPK 98 str. 1 d., pagal kurią bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, nustatė, kad ieškovės L. K. advokato prašymas priteisti atstovavimo išlaidas pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą. Teismas pažymėjo, jog prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas bei jas patvirtinantys įrodymai turėjo būti pateikti kartu su ieškiniu arba nedelsiant po įrodymų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidas, pateikimo. Kadangi nebuvo informuotas apie už ieškinio parengimą patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismas tokį elgesį vertino kaip neapdairų.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovės L. K. advokatas prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti ir byloje priimti papildomą sprendimą bei išspręsti antrinės teisinės pagalbos 360 litų išlaidų atlyginimo klausimą. Nurodė, kad teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-19 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-232/2013 išdėstytą išaiškinimą šiuo klausimu. Šioje nutartyje kasacinis teismas nurodė, kad CPK 98 str. nuostatos nėra suderintos su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo normomis, pagal kurias patirtų išlaidų dydis nustatomas tik advokatui baigus teikti antrinę teisinę pagalbą. Toks teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima iškelti per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 str. 2 d.). Kai procesinis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi teisę jį atnaujinti suinteresuoto asmens prašymu ar savo iniciatyva (CPK 78 str. 1 d.). Taigi, tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės advokato prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo.

Atskirajame skunde nurodyta, kad teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-19 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-232/2013 išdėstytą išaiškinimą antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimu. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės advokato prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo, vadovavosi CPK 98 str. 1 d., kurioje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tačiau, kaip teisingai nurodė apeliantas, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 98 str. nuostatos nėra suderintos su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo normomis, pagal kurias patirtų išlaidų dydis nustatomas tik advokatui baigus teikti antrinę teisinę pagalbą. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 98 str. 1 d. nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, yra pasisakyta, kad tokį reglamentavimą galima paaiškinti įstatymų leidėjo siekiu užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, tačiau byloje nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, CPK 98 str. 1 d. nustatyti ribojimai gali būti netaikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-21 c. b. Nr. 3K-3-408/2010).

Pagal bendrąją taisyklę, įtvirtintą CPK 270 str. 5 d., bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą teismas turi išspręsti priimdamas sprendimą. Tais atvejais, kai teismas neišsprendžia bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo, gali būti priimtas papildomas sprendimas (CPK 277 str. 1 d. 3 p.). Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 str. 2 d.). Kai procesinis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi teisę jį atnaujinti suinteresuoto asmens prašymu ar savo iniciatyva (CPK 78 str. 1 d.). Taigi, tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-19 c. b. Nr. 3K-3-232/2013). Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovei L. K. nagrinėjamoje byloje buvo teikiama/suteikta antrinė teisinė pagalba (b. l. 3-5), kurios išlaidų dydis galėjo būti paskaičiuotas tik baigus ją teikti, t.y. ne ankščiau nei iki bylos išnagrinėjimo, į tai, kad minėtos ieškovės advokatas su prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo į teismą kreipėsi (2014-04-16) (b. l. 25) nepraėjus dvidešimčiai dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2014-03-31) (b. l. 19-20), bei į aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai taikė CPK 98 str. 1 d.

Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės L. K. advokato prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo netenkino nepagrįstai, o atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti, todėl atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis naikintina, o ginčijamas klausimas išsprendžiamas iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 2 p., 339 str., teismas

nutarė:

Ieškovės L. K. advokato atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Priteisti Valstybei iš M. K. a. k. (duomenys neskelbtini) 360 litų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

Teisėjas Virginijus Kairevičius