Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2021-12-17 · Civilinė byla Nr. e2YT-11622-1143/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-12-17
Bylos Nr.
e2YT-11622-1143/2021
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00564-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Augustė Juozapavičienė
Pareiškėjas
V. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-11622-1143/2021Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00564-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO apylinkės teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 17 d.Širvintos

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal pareiškėjos V. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byloje dalyvaujant suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankui ir E. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė mirusios motinos J. B. palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina, po motinos mirties pareiškėja nespėjo per tris mėnesius priimti paveldėjimo, kadangi manė, jog visas butas, kuriame gyveno motina, kaip turto vienetas priklausė seneliams. Paaiškėjus faktui, kad dalis buto (1/3) priklausė ir motinai, pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė mirusios motinos palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti, kadangi ir po motinos mirties pareiškėja nepertraukiamai rūpinosi turtu, o jokių kitų įpėdinių nėra. Pareiškėja pažymi, kad būtent ji po motinos mirties toliau rūpinasi butu, jo renovacija, moka mokesčius, nors šiuo metu bute ir niekas negyvena. Dar palikėjai (motinai) esant gyvai pareiškėjai buvo surašytas įgaliojimas tvarkyti su butu susijusius reikalus įvairiose institucijose. Iki palikėjos mirties pareiškėja rūpinosi ja ir kartu gyvenusia senele, taip pat rūpinosi motinos laidotuvių išlaidomis.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę ir nėra gavęs pranešimo dėl J. B. palikimo perėjimo valstybei. Neprieštarauja pareiškimo patenkinimui, jeigu teismas įsitikins pareiškimo pagrįstumu.

3. Suinteresuotas asmuo E. Š. atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja pareiškimo patenkinimui, su tuo sutinka, pretenzijų neturi. Pažymėjo, kad jos anūkė – pareiškėja po motinos mirties nepertraukiamai rūpinosi ir iki šiol rūpinasi likusiu turtu, todėl sutinka su tuo, kad pareiškėja palikimą priėmė pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas

4. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina J. B., kuri gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir kurio 1/3 dalis jai priklausė. Vienintelė mirusios palikėjos J. B. įstatyminė įpėdinė yra jos dukra – pareiškėja V. T., įpėdinių pagal testamentą nėra. Pareiškėjos pateiktais duomenimis, pareiškėjos motina iki mirties gyveno bute, kurio 1/3 dalis, kaip vėliau paaiškėjo jai priklausė, pareiškėja iki motinos mirties ją prižiūrėjo, taip pat ir kartu gyvenusią senelę, vėliau rūpinosi laidojimo išlaidomis, mokėjo ir toliau moka komunalinius buto mokesčius, ką patvirtina kartu su pareiškimu pateiktos mokėjimo pavedimo kopijos, mokesčių sąskaitos.

5. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo.

6. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

7. Taigi, teismas spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ir pan. Teismo vertinimu, aukščiau 4 punkte aptartos aplinkybės patvirtina, kad po motinos mirties pareiškėja faktiškai pradėjo valdyti ir toliau prižiūrėjo motinos paliktą turtą, nors ir nežinodama, kad jo 1/3 dalis priklausė motinai, o galvodama, kad tik senelei, tačiau tuo pačiu valdydama tą turtą kaip savo, rūpindamasi juo. Suinteresuoti asmenys pareiškimui taip pat neprieštarauja, tarp jų pareiškėjos senelė atsiliepime pareiškė, kad ne tik neprieštarauja anūkės pareiškimui, bet ir ketina atsisakyti savo palikimo dalies pareiškėjos naudai.

8. Atsižvelgiant į visas pirmiau aptartas byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad pareiškėja priėmė mirusios motinos palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, todėl pareiškėjos pareiškimą, nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą, laiko pagrįstu ir tenkina, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjos subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą.

9. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po J. B. mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Augustė Juozapavičienė