Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto J. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutarties J. A. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-02-19 Klaipėdos miesto savivaldybės administracija priėmė nutarimą, kuriuo J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą ir paskyrė administracinę nuobaudą – 100 Lt dydžio baudą. Nuobauda J. A. buvo paskirta už tai, kad jis 2014-01-08, apie 14.35 val., pastatė automobilį „Opel Frontera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ant šaligatvio prie pastato ties (duomenys neskelbtini) namu, Klaipėdoje, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 155.5 punkte nustatytą draudimą sustoti ir stovėti ant šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu) ir tuo buvo pažeista stovėjimo tvarka gyvenamosiose zonose ir kiemuose.

2014 m. gegužės 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi buvo pakeistas Klaipėdos miesto savivaldybės 2014-02-19 priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP3-311 ir už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje, J. A., pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Kitą Klaipėdos miesto savivaldybės 2014-02-19 nutarimo, kuriuo J. A. buvo nubaustas pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 d., dalį teismas paliko nepakeistą.

Apeliaciniu skundu J. A. prašo panaikinti 2014 m. gegužės 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 256 str.), neišsiaiškino faktinių aplinkybių, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe.

Nurodo, kad tą vietą, kur buvo pastatytas automobilis, prieš 20 metų jis išgrindė trinkelėmis savo iniciatyva ir lėšomis, gavęs savivaldybės žodinį leidimą. Šiuos darbus atliko be jokio projekto savo nuožiūra, nesivadovavo jokiais statybiniais techniniais reikalavimais (STR), manydamas, kad yra laikinas statinys, kol savivaldybė pati imsis iniciatyvos ir sutvarkys gatvę pagal sudarytą viso kvartalo detalųjį planą. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek (duomenys neskelbtini) gatvės, tiek kitų viso šio kvartalo gatvių gyventojai savo lėšomis išliejo asfaltu važiuojamąją kelio dalį bei kartu pagal savo poreikius susitvarkė gatvės dalį (šaligatvį), esančią prie sklypo, t. y. vieni gyventojai susidėjo trinkeles ar plyteles, kiti gyventojai užsėjo žolę, tai patvirtina prie apeliacinio skundo pridedamos fotonuotraukos.

Apie tai, kad savivaldybė 2012-02-08 sudarė (duomenys neskelbtini) gatvės techninės apskaitos bylą, kurioje šią vietą įvardija šaligatviu, ir kad Klaipėdos miesto savivaldybė nuosavybės teise jam priklausantį turtą paėmė visuomenės reikmėms ir abejotinais pagrindais jį įregistravo Registrų centre, sužinojo po to, kai asmeniškai gavo atsakymą į paklausimą iš savivaldybės. Ši aplinkybė akivaizdžiai parodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybė net prieš 2 metus atlikdama veiksmus, susijusius su visuomenės interesu, nesiėmė jokių priemonių informuoti gyventojus apie planuojamus priimti sprendimus, nevedant derybų dėl gyventojų patirtų lėšų kompensavimo, taip išvengiant ateityje kilsiančių ginčų ir nepagrįstų nubaudimų, tai rodo, jog objektyviai jis neturėjo jokių galimybių numanyti, suvokti, kad ši vieta po 20 metų bus įvardyta kaip šaligatvis, ant kurio statydamas automobilį, galėjo sukelti žalingas pasekmes, kurių lengvabūdiškai tikėjosi išvengti, o ir tą vietą išklodamas trinkelėmis tokio tikslo nesiekė.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priimdamas nepagrįstą sprendimą, visiškai neatsižvelgė į skunde išdėstytus motyvus bei nevertino Klaipėdos miesto savivaldybės veiksmų, o šiuo atveju neveikimo (t. y. gyventojų neinformavimo apie jiems svarbių sprendimų priėmimą), kurių pagrindu Luizės kvartalo gyventojai buvo nepagrįstai nubausti pagal ATPK, tai patvirtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl administracinės atsakomybės, visiškai nevertino surinktų įrodymų visumos. Vadovaudamasis teisiniu ir loginiu vertinimu, Klaipėdos miesto apylinkės teismas galėjo padaryti išvadą, jog teisės pažeidimą padarė dėl netinkamai įvertintos kelio dalies, t. y. veikė netyčia, siekiant pažeisti nustatytą tvarką, o dėl neatsargumo tik tokiu atveju, jei Klaipėdos miesto savivaldybė būtų pateikusi objektyvius duomenis, patvirtinančius, kad gyventojai buvo tinkamai informuoti ir supažindinti apie jų turto paėmimą visuomenės reikmėms, jo įregistravimą Registrų centre, bei suvokdami tokio turto specialiąsias naudojimo sąlygas bei iš to galbūt kylančias žalingas pasekmės, ir toliau taip veikė, lengvabūdiškai tikėdamiesi, kad pasekmių bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. Šiuo atveju kritiškai vertinti pačios Klaipėdos miesto savivaldybės veiksmai, iš kurių matyti, jog niekada neprieštaravo, kad patys gyventojai savo lėšomis sutvarkytų važiuojamąją kelio dalį bei plotus, esančius prie individualių namų sklypų, nors ir neatitinkančius statybos techninių reikalavimų, o vėliau ginčytinu pagrindu gyventojų nuosavybę ne tik kad paima visuomenės reikmėms, juos apie tai tinkamai neinformuodami, tai ateityje sudaro nepagrįstus pagrindus priimti sprendimus gyventojus nubausti dėl nustatytos tvarkos pažeidimų.

Mano, kad pačios savivaldybės elgesys ir sudarė tokią situaciją, kad jis neva pažeidė KET. Jei savivaldybė būtų teisinę šaligatvio registraciją atlikusi ne slaptai, o viešai, tokio nesusipratimo nebūtų buvę. Jis to pažeidimo nenorėjo padaryti nei tyčia, nei dėl neatsargumo, taip pat nenorėjo jokių žalingų padarinių, jų ir nepadarė dėl visų anksčiau išdėstytų aplinkybių.

Apelianto J. A. įsitikinimu, teisinė vertybė, saugoma ATPK 124¹ str. 4 d. norma, šiuo atveju nėra pažeista, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis turi būti panaikinta.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-23 nutartį administracinėje byloje Nr. 11-85-201/2014, o J. A. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad apelianto teiginys dėl jo privataus turto (šaligatvio) paėmimo visuomenės poreikiams ir abejotinais pagrindais jo įregistravimo Registrų centre nėra šios bylos dalykas. Pažymi, kad vadovaujantis 2014-01-08 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo bei 1996-09-30 kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybėn, perdavimo–priėmimo akto duomenimis, J. A. transporto priemonė „Opel Frontera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-01-08, apie 14.35 val., buvo užfiksuota stovinti ant šaligatvio, ties (duomenys neskelbtini), Klaipėda, t. y. vietoje, kuri iki 1996-09-30 priklausė valstybei, o nuo 1996-09-30 priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 1 dalį Nekilnojamojo turto registro duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises ir šių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas yra vieši, išskyrus įstatymų nustatytus apribojimus. Be to, pagal šio įstatymo 4 straipsnį visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Įvertinus tai, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys yra vieši, Apelianto teiginiai, kad jis neturėjo jokių galimybių numatyti, suvokti, kad ši vieta po 20 metų bus įvardyta kaip šaligatvis, yra nepagrįsti ir neturi jokio teisinio pagrindo.

Byloje esantys įrodymai (2014-01-08 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, 1996-09-30 kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybėn, perdavimo–priėmimo aktas, 2014-03-14 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Finansų ir turto departamento Turto skyriaus raštas Nr. VS-1599) leidžia daryti išvadą, kad Savivaldybė nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) gatvę ir šaligatvius įgijo įstatymo nustatyta tvarka perimdama šį turtą iš Valstybės nuosavybės. Atsiliepime pažymima ir tai, kad Savivaldybė perimdama šį turtą nuosavybės teise iš Valstybės, o ne iš privačių asmenų, neprivalėjo teikti informacijos nei apeliantui, nei kitiems gyventojams.

Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, tinkamai ir visapusiškai vertino byloje esančius įrodymus, kuriais buvo grindžiamos pažeidimo padarymo faktinės aplinkybės. ATPK 1241 straipsnio 4 dalyje numatytas administracinės teisės pažeidimas priskirtinas prie formalių teisės pažeidimų. Kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal ATPK 1241 straipsnio 4 dalį, pakanka nustatyti faktą, kad automobilis stovi ten, kur Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) patvirtintos Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti.

Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus bei į atsiliepime išdėstytus argumentus, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nuomone, skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, kaip numatyta ATPK 284 straipsnyje. Vertindamas įrodymus ir nustatydamas faktines aplinkybes teismas nepadarė jokių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų. Pagrįstai konstatavo, kad J. A. padarė ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, todėl naikinti Klaipėdos apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą J. A. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apeliacinis skundas atmestinas.

J. A. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014-02-19 nutarimu buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje, ir nubaustas 100 Lt bauda už tai, kad jis 2014-01-08, apie 14.35 val., pastatė automobilį „Opel Frontera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ant šaligatvio prie pastato ties (duomenys neskelbtini) namu, Klaipėdoje, tuo pažeidė KET 155.5 punkte nustatytą draudimą sustoti ir stovėti ant šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu) ir tuo buvo pažeista stovėjimo tvarka gyvenamosiose zonose ir kiemuose. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas pripažino, kad J. A. Institucijos nutarimu pagrįstai buvo nubaustas pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad padarytas mažareikšmis pažeidimas, kuris pobūdžiu nėra šiurkštus, neigiamų padarinių nesukėlė, žala nepadaryta, kad pažeidėjas veikė ne tyčia, o dėl neatsargumo, jo veiksmai nebuvo nukreipti siekiant savanaudiškų tikslų, priešingai – statydamas automobilį šalia važiuojamosios kelio dalies, J. A. siekė užtikrinti netrukdomą transporto priemonių eismą, paskyrė jam švelnesnę nei šio straipsnio sankcijoje numatyta minimali, nuobaudą – įspėjimą.

Apelianto teigimu, jis pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį buvo nubaustas nepagrįstai, nes tą vietą, kur buvo pastatytas jo automobilis, prieš 20 metų jis išgrindė trinkelėmis savo iniciatyva ir lėšomis, gavęs savivaldybės žodinį leidimą, o apie tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybė nuosavybės teise jam priklausantį turtą paėmė visuomenės reikmėms ir jį įregistravo Registrų centre, jis sužinojo tik po to, kai asmeniškai gavo atsakymą į paklausimą iš savivaldybės, o tai rodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybė net prieš 2 metus atlikdama veiksmus, susijusius su visuomenės interesu, nesiėmė jokių priemonių informuoti gyventojus apie planuojamus priimti sprendimus, nevedant derybų dėl gyventojų patirtų lėšų kompensavimo, taip išvengiant ateityje kilsiančių ginčų ir nepagrįstų nubaudimų, tai, apelianto teigimu, rodo, jog objektyviai jis neturėjo jokių galimybių numanyti ir suvokti, kad ši vieta po 20 metų bus įvardyta kaip šaligatvis, ant kurio statydamas automobilį, jis galėjo sukelti žalingas pasekmes, kurių lengvabūdiškai tikėjosi išvengti, o ir tą vietą išklodamas trinkelėmis tokio tikslo nesiekė. Todėl, apelianto nuomone, jam iškelta administracinio teisės paželdomo byla turi būti nutraukta. Tačiau su šiais apelianto skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

KET 155.5 punkte nurodyta, kad draudžiama sustoti ir stovėti ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu).

ATPK 124¹ straipsnio 4 dalis numato, kad kelio ženklų ar ženklinimo, draudžiančių transporto priemonėms sustoti, stovėti, nesilaikymas, stovėjimas ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimas ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako, stovėjimas vietoje, kurioje gali stovėti tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortele pažymėtos transporto priemonės, stovėjimas tuneliuose, ant tiltų, viadukų ir po jais, pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 metrai prieš jas, kitose vietose, kur tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui, važiavimo ar stovėjimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų.

KET 3 punktas, apibrėžiantis šiose taisyklėse vartojamas sąvokas, nustato, kad kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas; važiuojamoji kelio dalis (toliau – važiuojamoji dalis) – kelio dalis transporto priemonėms važiuoti. Kelias gali turėti keletą važiuojamųjų dalių, atskirtų viena nuo kitos skiriamosiomis juostomis arba esančių skirtingame lygyje; šaligatvis – pėstiesiems skirta kelio dalis, esanti prie važiuojamosios dalies arba atskirta nuo jos. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo, nustatančio Lietuvos Respublikos automobilių kelių plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisinius pagrindus, 3 straipsnyje, reglamentuojančio kelių suskirstymą pagal reikšmę, 3 dalis numato, kad vietinės reikšmės keliai naudojami vietiniam susisiekimui ir skirstomi į: 1) viešuosius kelius. Tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, bei gatvės gyvenamosiose vietovėse ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams; 2) vidaus kelius. Tai juridinių ir (ar) fizinių asmenų reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams).

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į minėtas nuostatas bei įvertinus byloje esančias fotonuotraukas, matyti, kad J. A. automobilį pastatė ant pėstiesiems skirtos kelio dalies, esančios prie kiemo kelio važiuojamosios dalies, kuriuo patenkama prie nuosavo namo, t. y. prie vidaus kelio. Juolab, kad vieta, kurioje buvo pastatytas pažeidėjo automobilis, yra šalia važiuojamosios kelio dalies, yra aukščiau važiuojamosios kelio dalies, t. y. ši vieta atskiria važiuojamąją kelio dalį nuo šaligatvio. Todėl konstatuotina, kad J. A. pasistatė automobilį ant šaligatvio, kuris atitinka KET 3 punkte įtvirtintą šaligatvio sąvoką, nors jokių kelio ženklų, leidžiančių tokį automobilio stovėjimo būdą ir vietą, nebuvo.

Kartu pažymėtina, kad ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatytas pažeidimas yra priskirtinas prie formalių teisės pažeidimų, tai reiškia, kad atsakomybei pagal šį pažeidimą kilti nėra būtina pasekmių atsiradimo sąlyga bei galimų pasekmių įrodinėjimas, t. y. automobiliui pakanka vien stovėti ten, kur tai draudžiama, bet ar tai iš tikrųjų sutrukdė transporto eismui ar pėstiesiems – įrodinėti nereikia.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Todėl apelianto skunde nurodytos aplinkybės apie kelio ir šaligatvio įrengimo, naudojimo, registravimo savivaldybės nuosavybėn ir kiti klausimai negali būti šio bylos nagrinėjimo dalykas ir vertinant pažeidimą neturi įrodomosios reikšmės.

Pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, kad pagal kadastrinių matavimų duomenis 2012 m. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) gatvės techninės apskaitos byla, pagal kurią vieta ties 23 namu yra pažymėta ir įregistruota kaip šaligatvis, suteikiant atitinkamą kodą 1k6. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše matyti, kad minėti duomenys įregistruoti 2012-02-08, o įrašas galioja nuo 2012-03-01, todėl akivaizdu, kad teisės pažeidimo padarymo metu, t. y. 2014-01-08, vieta, kurioje užfiksuotas pažeidimas, buvo priskirta šaligatviui.

Vertinant anksčiau išdėstytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo sprendimo išvadomis dėl J. A. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą, ir, remdamasis šių duomenų visuma, konstatuoja, kad J. A., pasistatydamas savo automobilį ant šaligatvio, kai nebuvo tokį stovėjimo būdą leidžiančių ženklų, tiesiogiai realizavo visus jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje, požymius, todėl naikinti ginčijamą nutartį bei Institucijos (Klaipėdos miesto savivaldybės) 2014-02-19 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti, kaip to prašo apeliantas, nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, pagrįstai konstatavo, kad padarytas mažareikšmis pažeidimas, kuris pobūdžiu nėra šiurkštus, neigiamų padarinių nesukėlė, žala nepadaryta, kad pažeidėjas veikė ne tyčia, o dėl neatsargumo, jo veiksmai nebuvo nukreipti siekiant savanaudiškų tikslų, priešingai – statydamas automobilį šalia važiuojamosios kelio dalies, J. A. siekė užtikrinti netrukdomą transporto priemonių eismą, ir padarė teisingą išvadą, kad ginčijamu Institucijos nutarimu jam paskirta ATPK 124¹ straipsnio 4 dalies sankcijoje nuobauda yra aiškiai per griežta ir neproporcinga padarytam pažeidimui, o nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus pažeidėjui švelnesnę nei sankcijoje numatyta minimali nuobaudą.

Dėl šių priežasčių naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą administracine tvarka nubausto asmens apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartį ir J. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.