Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam P. Ū., jo atstovei advokatei Valerijai Audronei Varšinskaitei,

dalyvaujant institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą ir surašiusios ATP protokolą Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio (toliau – ir KPD prie KM Šiaulių teritorinio padalinio), atstovui Zenonui Stundžiai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto P. Ū. skundą dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio vyriausiojo inspektoriaus nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

KPD prie KM Šiaulių teritorinio padalinio vyriausiasis inspektorius 2008 m. gruodžio 18 d. surašė ATP protokolą P. Ū. už tai, kad jis vykdė metalo ieškikliu archeologinių dirbinių paiešką spėjamo VIII-XIII amžiaus kapinyne, Mankiškių kaime, Radviliškio rajone. Tuo P. Ū. pažeidė LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 9 straipsnio 3 punkto reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta ATPK 91 straipsnyje.

P. Ū. 2008 m. gruodžio 23 d. KPD prie KM Šiaulių teritorinio padalinio vyriausiojo inspektoriaus nutarimu pagal ATPK 91 straipsnį nubaustas 1000 litų baudą už tai, kad jis 2008 m. lapkričio 10 d. Mankiškių k., Radviliškio raj. vykdė nelegalią archeologinių radinių paiešką. Apie radinius P. Ū. nepranešė nei rajono savivaldybei, nei KPD. Tuo P. Ū. pažeidė LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad P. Ū. nustatytas neįgalumas (40 proc. darbingumas), neįgaliojo pažymėjimas NP Nr. 0148142 (2007-02-15), nustatyta lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str.).

Administracinėn atsakomybėn patraukto P. Ū. atstovė advokatė Valerija Audronė Varšinskaitė prašo priimtą nutarimą panaikinti ir administracinę bylą P. Ū. atžvilgiu nutraukti.

Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą ir surašiusios ATP protokolą KPD prie KM Šiaulių teritorinio padalinio, atstovas Zenonas Stundžia prašo palikti priimtą nutarimą, kuriuo P. Ū. paskirta administracinė nuobauda. Nurodė, kad 2008 m. lapkričio 10 d. elektroniniu paštu gavo Kultūros paveldo centro archeologo Lino Tamulyno informaciją apie tai, kad nenustatytas asmuo, atvykstantis automobiliu AUDI (duomenys neskelbtini) vykdo nelegalią archeologinių radinių paiešką teritorijoje į rytus nuo Mankiškių kaimo senųjų kapinių, esančių Radviliškio rajone. Lino Tamulyno teigimu, tas pats asmuo kelis šeštadienius buvo pastebėtas prekiaujantis VIII-XIII a. archeologiniais radiniais šalia Profsąjungų rūmų ant Tauro kalno, Vilniuje. Toliau atstovas nurodė, kad PKD Šiaulių teritorinio padalinio pareigūnai 2008 m. lapkričio 10 d. patikrinimo metu nustatė, kad archeologinių radinių paieška elektroninėmis priemonėmis vykdyta didelėje teritorijoje (apie 1 ha plote). Atstovo manymu, gausybė kasimo žymių (maždaug kas 3-5 m. atstumu) rodo, kad intensyviai ieškota ir rasta daug radinių. Nevertingi metaliniai radiniai palikti šalia kasimo vietų. KPD Šiaulių teritorinis padalinys 2008 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. 7.14.Š-2Š-807 kreipėsi į Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono policijos komisariatą su prašymu nustatyti tapatybę asmens, kuris vykdė neteisėtą archeologinių radinių paiešką ir juos pasisavino. Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK 2008 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. 40-81-S-3467 KPD Šiaulių teritorinį padalinį informavo, kad galimai VII-XIII a. kapinyną Mankiškių k., Radviliškio raj. kasinėjo P. Ū., gyvenantis Maironio g. 7-13, Radviliškis, kuris apklausos metu neneigė tai daręs. Tai pat nurodė, kad KPD Šiaulių teritorinis padalinys neturi informacijos, kad šioje vietoje buvo antrojo pasaulinio karo įtvirtinimai. Tačiau daugelis požymių rodo (kaulų fragmentai, netoli senosios kaimo kapinės, reljefo požymiai), kad čia tikėtina viduramžių kapinyno vieta. Institucijos atstovo teigimu, P. Ū. teiginys, kad šioje teritorijoje jis ieškojęs antrojo pasaulinio karo radinių, yra nepagrįstas. Atstovas teigė, kad archeologinių radinių paieška vykdyta ne tik Virginijos Prakuliauskienės žemės sklype, bet ir abipus jo, kitiems asmenims priklausančioje bei valstybinėje žemėje. Nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje priėmimo metu P. Ū. nepateikė rašytinio Virginijos Prakuliauskienės sutikimo kasinėti jos žemės sklype.

Motyvuojamoji dalis

Paskirta administracinė nuobauda P. Ū. panaikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritoriniam padaliniui.

ATPK 259 str. 1 d. numatyta, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas surašo protokolą. ATPK 260 str. įtvirtina būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus. Šio straipsnio 1 dalyje be kitų reikalavimų nurodomos žinios apie pažeidėjo asmenybę, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė, ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai:

1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė);

2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo;

3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame: 1) formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir 2) fiksuojami nustatyti įrodymai (ATPK 256 str. 2 d.). Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Administracinio teisės pažeidimo protokolas negali būti grindžiamas spėjimais ir prielaidomis (Administracinių teismų praktika Nr.1, psl.328-329).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t.y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Pastebėtina, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t.y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N444-340/2008).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nustatęs, kad surašant protokolą būta pažeidimų – nenurodyti administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N16 -1673/2007).

Taigi, padarytas administracinis teisės pažeidimas turi būti tinkamai įrodytas vadovaujantis ATPK nuostatomis, kurios numato, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis) ir įpareigoja instituciją ar pareigūną, nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą, išaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Tai reiškia, jog konstatuojant pažeidimus turi būti įvertintos visos aplinkybės ir negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės.

Kaip aukščiau paminėta, ATP protokole formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu bei nurodomas ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Administracinę bylą nagrinėjęs pareigūnas nustatė pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ATPK 31 str.), tačiau nenurodė, kokiu punktu konkrečiai vadovavosi, nors nutarime nustatyta, kad pažeidimas padarytas neįgaliojo asmens, tačiau konkrečiai ATPK straipsnio punktas neįtvirtintas. Taip pat pareigūnas vadovavosi ATPK 32 straipsniu, kuris numato atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančias aplinkybes. Šio straipsnio punktas nėra konkrečiai nurodytas ir iš byloje esančios medžiagos nesimato, kad tokių aplinkybių būtų nustatyta. Pastebėtina, kad pareigūnas skirdamas nuobaudą vadovavosi ir ATPK 33 straipsniu, kuris numato administracinių nuobaudų skyrimą padarius kelis administracinius teisės pažeidimus, nors bylos medžiagoje yra nurodytas pažeidimas tik dėl ATPK 91 straipsnio. Atkreiptinas dėmesys, kad ATP protokole nėra visiškai nurodyta nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Taigi, iš surašyto ATP protokolo ir nutarimo matyti, kad šiuose dokumentuose konstatuoti administracinės teisės pažeidimai, abstrakčiai suformuluoti kaltinimai.

Teismas atkreipia dėmesį, kad ATP protokole nėra tiksliai nurodyta pažeidimo fakto, t.y. nėra nei datos, kada pažeidimas buvo padarytas, nei laiko.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamoje byloje ATP protokolu P. Ū. buvo pareikštas kaltinimas dėl ATPK 91 straipsnio pažeidimo. ATPK 91 straipsnyje nustatyta atsakomybė už Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ar Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pažeidimą. Šis ATPK straipsnis yra blanketinis, nukreipiantis į kitą teisės aktą, todėl šios ATPK normos pažeidimas turi pasireikšti kituose teisės aktuose įtvirtintų teisės aktų normų pažeidimu. Šis teisės aktas ir atitinkama jo norma turi būti aiškiai nurodyta ATP protokole, nes tik taip asmuo gali sužinoti, kuo konkrečiai jis yra kaltinamas.

ATPK protokole nurodyta, kad P. Ū. metalo ieškikliu vykdė archeologinių dirbinių paiešką spėjamame VIII-XIII amžiaus kapinyne, Mankiškių kaime, Radviliškio rajone. Pažymėta, kad tuo pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 9 straipsnio 3 punkto reikalavimu.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 9 straipsnio 3 dalis, kurios pažeidimu P. Ū. apkaltintas, nustato, kad jei atliekant statybos ar kitokius darbus aptinkama archeologinių radinių ar nekilnojamojo daikto vertingųjų savybių, valdytojai ar darbus atliekantys asmenys apie tai privalo pranešti savivaldybės paveldosaugos padaliniui, o šis informuoja Departamentą. Taigi, ši norma nurodo bendro pobūdžio pareigą asmenims pranešti apie tokius radinius ar daiktus. Iš to darytina išvada, kad ATP protokole suformuotas kaltinimas jos pažeidimu yra abstraktus ir nekonkretus.

Jau buvo minėta, kad teismų praktikoje yra suformuota nuostata, jog ATP protokolas negali būti grindžiamas spėjimais ir prielaidomis. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos bei ATP protokole nurodyta, kad P. Ū. archeologinių dirbinių paiešką vykdė spėjamame VIII-XIII amžiaus kapinyne, nors nėra jokių konkrečių faktų, ir jokiais archeologiniais tyrimais tai nėra patvirtinta. Surašant ATP protokolą remtasi tik gauta archeologo Lino Tamulyno informacija, kuri nėra įrodyta ir pagrįsta konkrečiais faktais (2008 m. spalio mėn. gavau informaciją, kad ...nenustatytas asmuo, į šią vietą atvažiuojantis automobiliu (duomenys neskelbtini), vykdo nesankcionuotus kasinėjimus ir renka archeologinius radinius....>). Nėra jokių konkrečių įrodymų, kad pažeidėjas rado archeologinių dirbinių, o ne I-ojo ar II-ojo pasaulinio karo trofėjų (kaip teigė pažeidėjas skunde) (b.l.2).

Teismas taip pat pastebi, kad nors ATP protokolas surašytas atsižvelgiant į 2008 m. lapkričio 10 d. tikrinimą, tačiau didžioji dalis 2008 m. lapkričio 10 d. apžiūros akte nurodytų faktinių aplinkybių, kurios galimai galėtų patvirtinti atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą, ATP protokole neatsispindi ir teisiškai nėra įvertinta. Apžiūros akte nurodyta, kad maždaug 1 ha plote rasta daugybė negilaus kasimo žymių, likusių po radinių surinkimo, tyrinėjant elektroninėmis paieškos priemonėmis (metalo ieškikliu). Tačiau ar tikrai buvo rasti ir surinkti radiniai, nėra įrodyta jokiais faktais, nėra įrodyta, ar tikrai tas pats pažeidėjas kasinėjo nurodytoje vietoje, ir ar tikrai tai buvo padaryta elektroninėmis priemonėmis. Nors pats P. Ū. pripažino, kad turi rusišką metalo ieškiklį, tačiau Institucijos pareigūnai jo nekonfiskavo (jei tai buvo privaloma), taip pat neįsitikino, ar pažeidėjo prietaisas tikrai veikia. Tai, kad tariamai tas pats pažeidėjas P. Ū. buvo pastebėtas Vilniuje pardavinėjant tariamai archeologinius radinius, neįrodo fakto, kad tuos pačius radinius iškasė būtent Mankiškių kaime, spėjamame kapinyne. Teismo posėdyje apklausti liudytojai Elena Krivickienė, Aleksas Krivickas, Irmantas Krivickas nepatvirtino Institucijos 2008 m. lapkričio 10 d. apžiūros akte nurodytų aplinkybių, o liudytojas Linas Tamulynas visas aplinkybes, kurias išdėstė tiek raštu Kultūros paveldo departamentui ir šio departamento Šiaulių teritoriniam padaliniui, tiek teismo posėdžio metu, yra girdėjęs tik iš kitų asmenų.

Teismo nuomone, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nagrinėjamoje administracinėje byloje surašytas ATP protokolas neatitinka įstatymo reikalavimų, turi esminių trūkumų. Pažeidimų, kurių padarymu buvo apkaltintas P. Ū., esmė protokole tinkamai neatskleista, pareikšti kaltinimai abstraktūs, nekonkretūs. Esant tokiai situacijai, kai nevisapusiškai ištirta medžiaga bei yra protokolo trūkumų, teismas negali tinkamai išnagrinėti šios bylos, todėl paskirta administracinė nuobauda P. Ū. negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta. Nutarimas, kuriuo paskirta administracinė nuobauda P. Ū. panaikinama ir byla perduotina nagrinėti iš naujo. Iš naujo nagrinėjant bylą būtina ištaisyti aukščiau nurodytus pažeidimus, įvertinti visus surinktus įrodymus, patvirtinti faktais spėjimus ir iš visumos spręsti, ar galima konstatuoti visus administracinio teisės pažeidimo elementus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 18 str. 2 d. 8 p., 124 str. l d. 4 p., teismas

nutarė:

Administracinėn atsakomybėn patraukto P. Ū. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti 2008 m. gruodžio 23 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio vyriausiojo inspektoriaus nutarimą, kuriuo P. Ū. pagal ATPK 91 str. paskirta 1000 (vieno tūkstančio) litų administracinė bauda, ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritoriniam padaliniui.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.