- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-13
- Bylos Nr.
- e2S-892-619/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01556-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- E. G.
- Atsakovas
- E. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės E. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovui E. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir nustatė :
Aprašomoji dalis
I. Ginčo esmė
Ieškovė E. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti nepilnamečio vaiko K. B., gim. (duomenys neskelbtini). gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo E. B., K. B. naudai, išlaikymui po 250 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išmokas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, priteistą materialinį išlaikymą pavedant tvarkyti uzufrukto teise ieškovei, priteisti iš atsakovo 1405 EUR išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 19 d. iki ieškinio pateikimo dienos, 5 proc. metines palūkanas nuo išlaikymo įsiskolinimo sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo, K. B. naudai po 250 EUR laikiną išlaikymą, mokumą kas mėnesinėmis periodinėmis išmokomis kol bus išnagrinėta byla.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 20 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo E. B. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. B. po 175 EUR mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos (2016 m. sausio 18 d.) iki įsiteisės teismo sprendimas. Paskyrė ieškovę E. G., nepilnamečiam vaikui K. B. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Nustatė, kad priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Kitoje dalyje ieškovės prašymą atmetė. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad vaiko poreikių ir interesų užtikrinimui būtinas pastovus abiejų tėvų teikiamas išlaikymas, sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. B. iki bus priimtas teismo sprendimas. Įvertinęs teismų praktikoje apibrėžtą orientacinį kriterijų, t.y. MMA, kuri yra 350 EUR, bei tai, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, sveikatos būklę, būtiniausiems šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti iš atsakovo priteisė laikiną išlaikymą po 175 EUR kas mėnesį, mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė E. G. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti iš atsakovo Edgaro B. K. Butkevičiaus naudai 250 EUR laikiną išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis tol, kol bus išnagrinėta civilinė byla. Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vietoj ieškovės prašomo 250 EUR laikino išlaikymo priteisė 175 EUR. Laikinas išlaikymo priteisimas skirtas kasdieniams poreikiams tenkinti, o bylos nagrinėjimas gali trukti ilgą laiką. Atkreipė dėmesį, kad byloje pateiktas atsakovo įsipareigojimas mokėti 200 EUR išlaikymo sumą, todėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismas priteisė mažesnę sumą nei, kad pats atsakovas laisva valia, įvertinęs savo finansines galimybes raštu pažadėjo mokėti vaikui. Vien šis pasižadėjimas rodo, kad šiuo atveju nėra tikslinga taikyti MMA kriterijų. Esant pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį laikino išlaikymo dydį. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, kuri sudaro atsakovui sąlygas mokėti mažesnį atlygį nei kad leidžia jo finansinės galimybės, pažeidė prioritetinį vaiko teisių apsaugos principą skundžiama nutartimi.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas E. B. su juo nesutiko prašė atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartį palikti galioti. Nurodė, kad ieškovės minimas atsakovo parašytas įsipareigojimas mokėti vaikui 200 EUR išlaikymą išgautas darant jam psichologinį spaudimą, apeliuojant į tai, kad tik pasirašius atsakovui bus leista bendrauti su sūnumi. Atsakovas nors ir jaunas žmogus, tačiau turintis sveikatos problemų, bedarbis, neturi nekilnojamojo turto, jį remia tėvai. Ieškovė taip pat yra remiama tėvų, todėl abiejų tėvų galimybės išlaikyti mažametį sūnų vienodos. Atsakovas teikia kasmėnesinį išlaikymą sūnui, t.y. nesišalina nuo vaiko išlaikymo. Materialinis išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių poreikių ir tėvo galimybių teikti prašomo dydžio išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą neprivalėjo vertinti ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo ir pasisakyti dėl ginčo esmės. Nurodyto dydžio išlaikymą teismas priteisė atsižvelgęs į vaiko amžių bei įvertinęs, kad byloje nenustatyti vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo dydžio.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 11 p., CK 3.65 str. 1 d., 2 d. 4 p.). Pažymėtina, kad šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo E. B. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui mokamą po 175 EUR per mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Apeliantė atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vietoj reikalaujamo 250 EUR laikino išlaikymo priteisė 175 EUR laikiną išlaikymą, esant rašytiniam įrodymui, jog pats atsakovas įsipareigojo mokėti bent 200 EUR išlaikymą. Apeliantės nuomone, tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentus atmeta kaip esminiai neįtakojančius apskųstosios pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje, kada sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nedelsiant po ieškinio priėmimo momento, teismas neturi realios galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t.y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai. Tuo tarpu apeliantės nurodomas argumentas, kad pareiškėjas gera valia įsipareigojo mokėti vaikui didesnį išlaikymą - 200 EUR nei nustatė pirmosios instancijos teismas – 175 EUR neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui. Taip pat pažymėtina ir tai, jog teismo nustatyta laikino išlaikymo suma, neužkerta kelio atsakovui mokėti didesnį išlaikymą.
Nurodytina, kad šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Sprendžiant klausimą tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) pakanka konstatuoti, kad pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir realiai egzistuoja būtinybė taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, priešingu atveju, tokių priemonių netaikius, būtų pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tokias išvadas konstatavo. Skirtingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į vaiko teisių ir interesų apsaugos principą, vadovavaudamasis teismų praktikoje nurodytu orientaciniu kriterijumi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio būtiniems nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Tuo tarpu byloje nėra akivaizdžių duomenų apie išskirtinius, specialiuosius šalių nepilnamečio vaiko poreikius. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas 175 EUR laikinas išlaikymas iš atsakovo šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra protingo dydžio ir pakankamas tam, kad bylos nagrinėjimo eigoje patenkintų beveik 2 metų amžiaus vaiko minimalius poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti nepilnamečio vaiko K. B. turtiniai interesai (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.). Pažymėtina, kad tokio paties dydžio suma prie vaiko laikino išlaikymo turi prisidėti ir ieškovė.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta iš esmės nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to apsaugo prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti ją nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.