- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-04
- Bylos Nr.
- I-3071-320/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00067-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Varžinskienė
- Pareiškėjas
- E. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas, ir E. V.) skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK, ir atsakovės atstovas), priteisti jam 100 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2-3).
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad jis 2017 m. kovo 29 – 31 dienomis buvo laikomas Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinėje (toliau- ir Areštinė). Teigė, kad 2017 m. kovo 29 d. buvo atvykusi jo mama G. V., kad perduotų pareiškėjui siuntinį ir pasimatytų su juo. Pareiškėjui su G. V. nebuvo leista pasimatyti. Pareiškėjas nurodė, kad toks Panevėžio AVPK elgesys buvo neteisėtas, kadangi nuo 2017 m. kovo 8 d. jis turėjo teisę į vieną trumpalaikį pasimatymą, toks Panevėžio AVPK elgesys sukėlė neigiamus išgyvenimus bei neturtinę žalą.
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujančio Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, prašė bylą nagrinėti, jo atstovui nedalyvaujant. Panevėžio AVPK atsiliepimu su E. V. skundu nesutiko (b. l. 16-18). Panevėžio AVPK nurodė, kad pareiškėjas Panevėžio AVPK areštinėje buvo laikomas nuo 2017 m. kovo 29 d. iki 2017 m. kovo 31 d. Teigė, kad E. V., atvykęs į Panevėžio AVPK areštinę, informavo atsakovo pareigūnus, kad jam artimieji norės perduoti siuntinį ir nori atvykti pasimatyti jo sužadėtinė A. O. Atkreipė dėmesį, kad administracinėje byloje Nr. I-420-739/2017 Panevėžio apygardos administracinis teismas konstatavo, jog „2017 m. kovo 29 d. atvykęs į Panevėžio AVPK areštinę, pareiškėjas turėjo teisę gauti trumpalaikį pasimatymą jo norimu laiku, tai yra 2017 m. kovo 31 d., kuomet pasimatyti su pareiškėju ir buvo atvykusi jo sužadėtinė“. Nurodė, kad pareiškėjui buvo žinoma, kad šis neturi teisės gauti dviejų pasimatymų. Manė, kad pareiškėjas negalėjo patirti tokių išgyvenimų arba jie nepasiekė tokio laipsnio, kad LR CK 6.250 straipsnio taikymo požiūriu juos būtų galima įvertinti pinigine išraiška. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės atstovas prašė pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų policijos įstaigos veiksmų, 2017-03-29 nesuteikus pareiškėjui pasimatymo su motina G. V.
Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatos. Jame įtvirtinta viešosios civilinės atsakomybės specifika, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė, lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas E. V. Panevėžio AVPK areštinėje buvo laikomas 2017 m. kovo 29 d. - 2017 m. balandžio 3 d. laikotarpiu (b. l. 32). Pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. Alytaus pataisos namų direktoriaus 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 49-2918 pareiškėjas dvylikai mėnesių priskirtas drausmės grupei (b.1. 19). Ginčo atveju pareiškėjo atžvilgiu taikytinos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau- ir BVK) nuostatos, reglamentuojančius drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygas. BVK 75 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę per keturis mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą. Pagal bylos duomenis E. V. priskyrimo drausmės grupei laikotarpiu iki 2017 m. kovo 29 d. buvo suteikti du trumpalaikiai pasimatymai: 2016-12-07 Panevėžio AVPK areštinėje –su jo motina G. V., 2017-02-15 Alytaus pataisos namuose- su sužadėtine A. O. (b.l.20-21, 31).
Pareiškėjas į Panevėžio AVPK areštinę iš bausmės atlikimo įstaigos laikinai buvo perkeltas vykdant Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartį dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo nagrinėjamos pagal pareiškėjo skundą iškeltos administracinės bylos (b. l. 31). Pareiškėjas nurodo, kad jį etapavus į Areštinę 2017 m. kovo 29 d., tą pačią dieną į Areštinę atvyko ir jo motina, ketindama perduoti jam daiktus ir pasimatyti su pareiškėju, jai buvo leista tik perduoti daiktus, tačiau atsisakyta leisti pasimatyti su pareiškėju. Pareiškėjo teiginio, kad 2017-03-29 į Areštinę atvykusi jo motina būtų prašiusi leisti pasimatyti su E. V., nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai.
BVK detaliai nereglamentuoja pasimatymų suteikimo tvarkos, todėl teismas remiasi Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr.1V-247 (toliau- ir Taisyklės), reglamentuojančiomis suimtųjų ir pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymą jiems prilyginamų asmenų bei kitų suimtojo statuso neturinčių asmenų, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, gali būti laikomi teritorinių policijos įstaigų areštinėse (toliau – areštantai), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 50-V-3 patvirtintomis Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos tarnybos areštinės ir konvojaus skyriaus areštinės apsaugos budinčios pamainos vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės), reglamentuojančiomis Panevėžio AVPK areštinėje policijos uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką.
Vidaus tvarkos taisyklių 44 punktas nustato, kad nuteistiesiems, laikinai perkeltiems į areštinę iš bausmių atlikimo įstaigų dėl tiriamos arba teisme nagrinėjamos kitų asmenų padarytų nusikaltimų bylos, pasimatymai suteikiami BVK nustatyta tvarka. Vidaus tvarkos taisyklėse nėra nurodyti konkretūs reikalavimai prašymo pasimatyti su areštinėje laikomu asmeniu įforminimui, tačiau sistemiškai aiškindamas šių taisyklių 47 punkto nuostatas (prašyme pasimatyti su areštinėje laikomu asmeniu turi būti nurodyti visi į pasimatymą atvykstantys asmenys ir su kokiu asmeniu susitikti jie prašo, nurodoma pasimatymo data), 36 punkto nuostatas (žodiniai asmenų pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), skundai priimami tik tais atvejais, kai juos galima išnagrinėti tuoj pat, nefiksuojant jų rašytiniuose dokumentuose, ir dėl jų nenukenčia nei asmens, nei policijos interesai), kad pagal Vidaus tvarkos taisyklių nuostatas, prašymai leisti pasimatyti turi būti įforminami raštu.
Toks reikalavimas įsakmiai numatytas Taisyklių 31 punkte, kuris nustato, kad asmuo, atvykęs pasimatyti su areštantu, policijos areštinės vadovo (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojo) funkcijas atliekančiam pareigūnui pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, rašytinį prašymą, kuriame nurodo savo vardą ir pavardę, asmens statusą areštanto atžvilgiu, areštanto, su kuriuo pageidauja pasimatyti, vardą ir pavardę. Jei pasimatymą suteikti atsisakoma, policijos areštinės vadovo (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojo) funkcijas atliekantis pareigūnas surašo tarnybinį pranešimą, kuriame nurodo atsisakymo suteikti pasimatymą motyvus. Rašytinio prašymo suteikti pasimatymą ir tarnybinio pranešimo dėl atsisakymo suteikti pasimatymą kopijas už pasimatymų organizavimą atsakingas pareigūnas grąžina prašymą įteikusiam asmeniui. Apie draudimą pasimatyti, nurodant draudimo priežastis, žodžiu informuojamas areštantas. Apie pasimatymo suteikimą ar atsisakymo jį suteikti faktą pažymima policijos areštinių vidaus administravimo informacinėje sistemoje.
Bylos duomenys (b.l.31) bei paties pareiškėjo paaiškinimai patvirtina, kad 2017 m. kovo 29 d. nei G. V., nei jis pats rašytinio prašymo pasimatyti nebuvo pateikę. Bylos duomenys nepatvirtina, kad šie asmenys būtų pateikę net ir žodinį prašymą leisti pasimatyti. Tokia išvada darytina ir iš Panevėžio apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-420-739/2017 užfiksuotų duomenų, kad pareiškėjas atvykęs į Areštinę 2017-03-29, prašė trumpalaikio pasimatymo su A. O. 2017-03-31 (b.l.33). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėjas daugkartiniais skundais kreipiasi į teismus, siekdamas apginti savo teises, kas rodo, jog su savo teisių apimtimi jis yra išsamiai susipažinęs, todėl netikėtina, kad pareiškėjas galėjo prašyti dviejų pasimatymų itin trumpu 2 dienų intervalu, kai jam per keturis mėnesius gali būti suteikiamas tik vienas trumpalaikis pasimatymas.
Taigi, byloje surinktais įrodymais nėra nustatyta, kad 2017 m. kovo 29 d. E. V. būtų kreipęsis į Panevėžio AVPK su prašymu pasimatyti su G. V. ar G. V. būtų kreipusis į Panevėžio AVPK su prašymu pasimatyti su E. V., o Panevėžio AVPK tokį pasimatymą būtų atsisakiusi suteikti.
Apibendrinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, daroma išvada, kad byloje nebuvo surinkta įrodymų, patvirtinančių, jog Panevėžio apskrities VPK ir jos pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė arba netinkamai vykdė teisės aktų reikalavimus. Teismas sprendžia, kad byloje nėra nustatyta neteisėtų Panevėžio apskrities VPK ir jos pareigūnų veiksmų ar neveikimo. Nenustačius CK 6.246 straipsnyje nurodytos vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pareiga atlyginti neturtinę žalą nekyla. Teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir įvertinęs jas patvirtinančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas ir atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo E.V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.