- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-28
- Bylos Nr.
- eA-811-442/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03676-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Bioterma-Širvinta“
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bioterma-Širvinta“ ir atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bioterma-Širvinta“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos skundą dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Bioterma-Širvinta“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) 2010 m. lapkričio 12 d. pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, NMA, atsakovas) paramos paraišką Nr. 3VK-KV-10-2-003833-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos sritį „Ne žemės ūkio veikla“ (toliau – ir Paraiška). 2011 m. gegužės 24 d. pareiškėjas pasirašė su Agentūra Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos sritį „Ne žemės ūkio veikla“ paramos sutartį Nr. 3VK-KV-10-2-003833-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis), kuria įsipareigojo įgyvendinti projektą „Gamybos bazės steigimas kaimo vietovėje“ Nr. 3VK-KV-10-2-003833-PR001 (toliau – ir Projektas), nepažeisdamas Paramos sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų, o Agentūra įsipareigojo kompensuoti iki 1 456 000 Lt (t. y. iki 65 proc.) visų tinkamų kompensuoti Projekto išlaidų. Šalys susitarė paramos mokėjimą išskaidyti į 2 dalis: pirmoji paramos dalis iki 760 500 Lt, mokėjimo prašymą pateikiant iki 2011 m. rugpjūčio 30 d., antroji – iki 695 500 Lt, mokėjimo prašymą pateikiant iki 2011 m. gruodžio 31 d.Paramos sutarties vykdymo metu šalys pasirašė septynis susitarimus dėl Projekto įgyvendinimo terminų pakeitimo: 2011 m. spalio 5 d. susitarimu Nr. 1 Projekto įgyvendinimo terminas pratęstas iki 2012 m. kovo 1 d., I mokėjimo prašymo pateikimo terminas pratęstas iki 2011 m. gruodžio 1 d., o II mokėjimo prašymo pateikimo terminas pratęstas iki 2012 m. kovo 1 d.; 2011 m. gruodžio 19 d. susitarimu Nr. 2 parama buvo išskaidyta į tris dalis: I dalis – 468 000 Lt ir investicijos – vikšrinis ekskavatorius, krautuvas, mokėjimo prašymą pateikiant iki 2011 m. gruodžio 31 d., II dalis – 565 500 Lt ir investicijos – ratinis ekskavatorius ir buldozeris, mokėjimo prašymą pateikiant iki 2012 m. balandžio 2 d., III dalis – 422 500 Lt ir investicijos – buldozeris, mini krautuvas, mokėjimo prašymą pateikiant iki 2012 m. birželio 1 d.; 2012 m. sausio 10 d. susitarimu Nr. 3 Projekto įgyvendinimo terminas pratęstas iki 2012 m. liepos 1 d., I mokėjimo prašymo pateikimo terminas pratęstas iki 2012 m. sausio 31 d., II mokėjimo prašymo pateikimo terminas pratęstas iki 2012 m. gegužės 2 d., III mokėjimo prašymo – iki 2012 m. liepos 1 d.; 2012 m. kovo 9 d. susitarimu Nr. 4 parama buvo išskaidyta į keturias dalis: II paramos dalis pakeista į 273 000 Lt ir investicijos – ratinis ekskavatorius, III dalis – 292 500 Lt ir investicijos – krautuvas, mokėjimo prašymą pateikiant iki 2012 m. birželio 15 d., IV dalis – 422 500 Lt ir investicijos – buldozeris, mini krautuvas, mokėjimo prašymą pateikiant iki 2012 m. rugpjūčio 30 d.; 2012 m. gegužės 15 d. susitarimu Nr. 5 parama buvo išskaidyta į penkias dalis ir Projekto įgyvendinimo terminas pratęstas iki 2012 m. spalio 20 d.: pakeista III paramos dalis į 130 000 Lt ir investicijos – mini krautuvas, paankstintas III mokėjimo prašymo pateikimo terminas iki 2012 m. gegužės 20 d., pakeista IV paramos dalis į 292 500 Lt ir investicijos – krautuvas, paankstintas IV mokėjimo prašymo pateikimo terminas iki 2012 m. liepos 30 d.; V paramos dalis pakeista į 292 500 Lt ir investicijos – buldozeris, mokėjimo prašymą pateikiant iki 2012 m. spalio 20 d.; 2012 m. rugpjūčio 17 d. susitarimu Nr. 6 Projekto įgyvendinimo terminas pratęstas iki 2012 m. gruodžio 10 d., IV mokėjimo prašymo pateikimo terminas pratęstas iki 2012 m. rugsėjo 15 d., V mokėjimo prašymo pateikimo terminas pratęstas iki 2012 m. gruodžio 10 d.; 2012 m. spalio 15 d. susitarimu Nr. 7 pakeista V paramos dalies investicija – vikšrinis ekskavatorius.Pareiškėjas Agentūrai pateikė penkis mokėjimo prašymus, kurių pagrindu Agentūra išmokėjo 1 455 999,98 Lt (421 686,74 Eur) paramos sumą: I mokėjimo prašymas pateiktas 2012 m. sausio 11 d., išmokėta 468 000 Lt paramos suma (deklaruojama tinkamų finansuoti 720 000 Lt išlaidų suma už vikšrinį hidraulinį ekskavatorių Komatsu PC210LC-8 ir ekskavatorinį krautuvą Komatsu WB93R-5E0); II mokėjimo prašymas pateiktas 2012 m. kovo 30 d., išmokėta 273 000 Lt paramos suma (deklaruojama tinkamų finansuoti 420 000 Lt išlaidų suma už ratinį hidraulinį ekskavatorių Komatsu PW140-7); III mokėjimo prašymas pateiktas 2012 m. gegužės 16 d., išmokėta 130 000 Lt paramos suma (deklaruojama tinkamų finansuoti 200 000 Lt išlaidų suma už mini krautuvą Komatsu SK1020); IV mokėjimo prašymas pateiktas 2012 m. rugsėjo 3 d., išmokėta 292 500 Lt paramos suma (deklaruojama tinkamų finansuoti 450 000 Lt išlaidų suma už frontalinį krautuvą Komatsu WA250PZ-6); V mokėjimo prašymas pateiktas 2012 m. gruodžio 3 d., išmokėta 292 500 Lt paramos suma (deklaruojama tinkamų finansuoti 450 000 Lt išlaidų suma už vikšrinį hidraulinį ekskavatorių Komatsu PC190LC).Vykdant Projekto priežiūrą, Agentūrai kilo įtarimų dėl Paramos sutarties pažeidimų, todėl ji kreipėsi į nepriklausomus ekspertus UAB „Civitta“ dėl užsakomosios kainų ekspertizės atlikimo. UAB „Civitta“ pateikė 2015 m. gruodžio 14 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitą Nr. 126, kurios pagrindu Agentūra nustatė šiuos Pareiškėjo padarytus pažeidimus: technika įsigyta už didesnę nei vidutinė rinkos kaina (taikoma 38 518,39 Eur sankcija); netinkamai atliktas paramos lėšomis finansuojamos technikos pirkimas (taikoma 25 790,67 Eur sankcija). Agentūra 2016 m. sausio 21 d. raštu Nr. BRK-474(14.5) kreipėsi į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją (toliau – ir Ministerija), siūlydama pritarti Agentūros sprendimui taikyti sankciją – susigrąžinti dalį išmokėtos paramos sumos, t. y. 64 309,06 Eur. Nesutikdamas su ekspertinio vertinimo ataskaita, pareiškėjas kreipėsi į Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąraše įrašytą turto vertintoją UAB „Marleksa“, kuri užsakovo prašymu parengė retrospektyvines kilnojamojo turto vertinimo ataskaitas Nr. 16-201-20, Nr. 16-201-21, Nr. 16-201-22. 2016 m. kovo 3 d. Ministerija komisijos Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto, Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos, Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemonių probleminiams klausimams nagrinėti (toliau – ir Ministerijos komisija), sudarytos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-643, posėdyje priėmė sprendimą sustabdyti sprendimo priėmimą ir įpareigoti Agentūrą išnagrinėti pareiškėjo pateiktas retrospektyvines kilnojamojo turto vertinimo ataskaitas Nr. 16-201-20, Nr. 16-201-21, Nr. 16-201-22, kuriomis įvertinta pareiškėjo įsigyto kilnojamojo turto vertė. Agentūra 2016 m. kovo 24 d. raštu Nr. BRK-1480(14.5) pateikė informaciją Ministerijai, jog išnagrinėjusi retrospektyvines kilnojamojo turto ataskaitas UAB „Civitta“ konstatavo, kad pareiškėjo pateikti retrospektyviniai kilnojamojo turto vertinimai neturi įtakos 2015 m. gruodžio 14 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. 126 išvadoms, kadangi ši ataskaita paremta atitinkamų prekių rinkos kainos nustatymu. Ministerija, įvertinusi faktines aplinkybes, 2016 m. balandžio 25 d. raštu Nr. 2D-1777(3.23) informavo Agentūrą, jog pritaria jos sprendimui pareiškėjui taikyti sankciją, t. y. susigrąžinti 64 309,06 Eur išmokėtos paramos sumos dalį dėl šių pažeidimų: dėl nustatytų padidintų kainų susigrąžinti 38 518,39 Eur paramos sumos dalį, o dėl netinkamai atliktų pirkimų susigrąžinti 25 790,67 Eur paramos sumos dalį. Agentūra priėmė 2016 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. SKP-84 (toliau – ir Agentūros, NMA sprendimas) taikyti išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo sankciją, t. y. susigrąžinti 64 309,06 Eur, ir informavo Pareiškėją apie priimtą sprendimą bei nurodė per 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo datos susidariusią 64 309,06 Eur skolos sumą pervesti į Agentūros sąskaitą, priešingu atveju bus pradėtos skaičiuoti 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos lėšų dalies už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. Nesutikdamas su minėtu Agentūros sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija, VAGK), prašydamas jį panaikinti. Komisija 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Nr. 3R-287(AG-220/02-2016) (toliau – ir Komisijos, VAGK sprendimas) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino Agentūros 2016 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. SKP-84 bei įpareigojo atsakovą perskaičiuoti pareiškėjui taikytinų sankcijų dydį.Pareiškėjas UAB „Bioterma-Širvinta“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 67–77), prašydamas panaikinti VAGK 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo Nr. 3R-287(AG-220/02-2016) dalį, kuria pareiškėjui taikyta sankcija dėl pirkimo tvarkos pažeidimų, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo UAB „Bioterma-Širvinta“ skundą šioje dalyje tenkinti visiškai bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.Pareiškėjas nesutiko su Komisijos sprendimo dalimi, kuria konstatuotas netinkamas paramos lėšomis finansuojamų technikos pirkimų atlikimas, ir šioje dalyje laikė jį nepagrįstu bei neteisėtu. Pareiškėjo nuomone, Komisija nepagrįstai pripažino technikos pirkimų pažeidimus (sutarčių keitimą de facto) ir neteisėtai vadovavosi vėliau priimtu teisės aktu, numatančiu sankcijų dydį. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas teigė, kad Komisijos sprendimas toje dalyje, kurioje konstatuota, kad pareiškėjui turi būti taikomos sankcijos, numatytos NMA direktoriaus 2013 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. BR1-83 patvirtintos Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodikos (toliau – ir Sankcijų taikymo metodika) 2 priedo 11 eilutėje (įpareigojant Agentūrą perskaičiuoti sankcijų dydį), turi būti panaikintas. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad nei Paramos sutarties pasirašymo metu, nei pirkimų vykdymo metu (2011 m. rugsėjo mėn.–2012 m. kovo mėn.) negaliojo nuostata dėl paramos sumažinimo, neskyrimo ar susigrąžinimo, jeigu paramos gavėjas pažeidė pirkimų vykdymo tvarką. Pareiškėjas pabrėžė, kad jam iki 2012 m. gruodžio 19 d. nebuvo taikoma sankcija – paramos nemokėjimas. Atsakovas pripažino faktą, kad mokėjimo prašymai ir jų priedai atitinka teisės aktų ir Paramos sutarties reikalavimus. Agentūra nenustatė jokių pažeidimų ir netaikė sankcijų pareiškėjui, todėl vėliau tikrindama Projektą neturėjo teisinio pagrindo vadovautis Sankcijų taikymo metodika ir taikyti „švelnesnes“ sankcijas. Agentūra išmokėjo visą paramos sumą ir pritarė Paramos sutarties keitimams, kurie tiesiogiai susiję su prekių perdavimo–priėmimo aktais ir sąskaitų apmokėjimais. Pareiškėjas akcentavo, kad prekių pristatymo termino pažeidimas laikytinas sutarties pažeidimu, o ne sutarties keitimu. Ta aplinkybė, kad prekės faktiškai pristatytos vėliau, nei nurodyta sutartyse, suponuoja technikos pardavėjo (tiekėjo) sutartinių įsipareigojimų pažeidimą ir civilinės atsakomybės jam kilimą, bet ne abiejų šalių išreikštą valią pakeisti pirkimo sutarties prekių pristatymo sąlygas. Vėlesnis prekių pristatymas, pareiškėjo manymu, neturėjo jokios neigiamos įtakos Projekto įgyvendinimui – pareiškėjas Paramos sutarties ir papildomų susitarimų nustatyta tvarka tinkamai ir laiku užbaigė Projektą, laiku pateikė visus mokėjimo prašymus ir išlaidas pagrindžiančius įrodymus, t. y. tinkamai bei sėkmingai įgyvendino Projektą. Be to, sutarties sąlygos dėl ilgesnių prekių pristatymo terminų nebūtų suteikusios galimybės konkurso nugalėtoju pripažinti kitus tiekėjus, todėl nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti viešųjų pirkimų principai. Tuo tarpu pareiškėjas negalėjo kontroliuoti kitos šalies įsipareigojimų, kadangi prekių pristatymas išimtinai priklausė nuo tiekėjo įsipareigojimų vykdymo. Pareiškėjas nurodė, kad dėl nepagrįstų ir neteisėtų Agentūros veiksmų buvo pažeisti teisėti jo lūkesčiai. Paramos sutartyje buvo nustatyta, kad Agentūra įsipareigoja kompensuoti pareiškėjui iki 1 456 000 Lt visų tinkamų kompensuoti Projekto išlaidų, tačiau, Agentūrai priėmus sprendimą skirti 64 309,06 Eur dydžio sankciją, buvo pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai gauti Paramos sutartyje numatytą paramos sumą. Nepaisant sankcijos nepagrįstumo, paskirtos sankcijos dydis (64 309,06 Eur) yra neadekvatus ir neproporcingas pareiškėjo Projekto įgyvendinimo metu deklaruotoms pelno (nuostolių) prognozėms. Ginčijamas sankcijos dalies pritaikymas panaikina Projekto pelningumą ir ūkinės veiklos pagrindą, kas sukelia neaiškumą dėl tolesnių įmonės veiklos perspektyvų. Pareiškėjas pažymėjo, kad jam laiku ir tinkamai atlikus Paramos sutartyje numatytus įsipareigojimus, pateikus mokėjimo prašymus ir išlaidas pagrindžiančius dokumentus bei sėkmingai įgyvendinus Projektą, atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo skirti sankciją už pirkimo vykdymo pažeidimus. Taigi, nepagrįstai skirdama šią sankciją, Agentūra pažeidė pareiškėjo teises bei viešojo administravimo principus.Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 162–189) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Agentūrai pateikė penkis mokėjimo prašymus, pagal kuriuos Agentūra išmokėjo 421 686,74 Eur (1 455 999,98 Lt) paramos sumą. Vykdant Projekto priežiūrą, buvo nustatyti pareiškėjo padaryti pažeidimai: investicijos įsigytos už didesnę nei vidutinė rinkos kaina (38 518,39 Eur sankcija), netinkamai atliktas paramos lėšomis finansuojamos technikos pirkimas (25 790,67 Eur sankcija). Dėl nustatytų pažeidimų priimtas sprendimas taikyti išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo sankciją, t. y. susigrąžinti 64 309,06 Eur. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, investicijas įsigijo už padidintas kainas, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 3D-882 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 22 punkto ir 23.1 punkto reikalavimus, taip pat Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 3 punkto reikalavimus bei Paraiškoje numatytą paramos gavėjo įsipareigojimą. Taip pat pareiškėjas netinkamai atliko paramos lėšomis finansuojamos technikos pirkimus: vikšrinio hidraulinio ekskavatoriaus, ekskavatorinio krautuvo, frontalinio krautuvo, mini krautuvo pirkimo sutartys buvo pakeistos, nesilaikant nustatytų reikalavimų. Tuo tarpu, paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos sutarties sąlygas, ir (arba) nesilaikant Įgyvendinimo taisyklėse, paramos paraiškoje ir paramos sutartyje numatytų reikalavimų ir įsipareigojimų, taikomos sankcijos, numatytos Administravimo taisyklėse. Atsakovas kartu nurodė, kad nesutinka su VAGK sprendimu, ir prašė jį panaikinti.Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos taip pat kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–28), prašydamas panaikinti VAGK 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. 3R-287(AG-220/02-2016).Atsakovas tvirtino, kad nagrinėjamu atveju Agentūra pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, pritaikė pareiškėjui sankciją dėl padidintų kainų (38 518,39 Eur sankcija) bei už pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimus (27 790,67 Eur sankcija). Be to, minėta sankcija, atsakovo nuomone, yra proporcinga padarytiems pažeidimams. Paaiškino, kad sankcijos dydis skaičiuojamas nuo priskaičiuotos paramos sumos konkrečiai investicijai. Tuo tarpu Komisija, Agentūros teigimu, netinkamai išnagrinėjo ir taikė teisės aktų normas bei priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris turėtų būti panaikintas.Pareiškėjas UAB „Bioterma-Širvinta“ atsiliepime į atsakovo skundą (I t., b. l. 192–199) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.Pareiškėjas nurodė, kad įsigydamas techniką veikė sąžiningai, kaina, už kurią jis įsigijo techniką, nebuvo nepagrįstai padidinta, projektui skirtos lėšos buvo naudojamos racionaliai, o išmokėta parama laikytina mažiausia Projektui įgyvendinti reikalinga suma. Tačiau Agentūra visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktas retrospektyvines nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas ir jų nevertino. Pareiškėjo nuomone, Komisija priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl pareiškėjui taikytų 38 518,39 Eur dydžio sankcijų panaikinimo ir taikytų sankcijų už mini krautuvą perskaičiavimo. Pareiškėjas pažymėjo, kad Agentūra neturėjo jokio teisinio pagrindo skirti jam sankciją už pirkimo vykdymo pažeidimus, o nepagrįstai skirdama šią sankciją pažeidė pareiškėjo teises ir viešojo administravimo principus. Be to, pareiškėjas akcentavo, kad Agentūros išaiškinimas dėl sankcijos dydžio apskaičiavimo yra nepagrįstas ir neatitinka Sankcijų taikymo metodikos bei kitų teisės aktų nuostatų. Atkreipė dėmesį į tai, kad sankcijos dydis nustatomas atsižvelgiant į priskaičiuotą paramos sumą konkrečiai investicijai.Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime į pareiškėjo ir atsakovo skundus (I t., b. l. 151–160) prašė panaikinti VAGK 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. 3R-287(AG-220/02-2016), o pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.Ministerija nurodė, kad, pareiškėjui pateikus Paraišką ir vėliau pasirašius Paramos sutartį, tarp Agentūros ir pareiškėjo susiklostė trunkamieji (tęstiniai) santykiai, kurie galioja iki visiško įsipareigojimų įvykdymo ir gali būti keičiami teisės aktų normomis priklausomai nuo situacijos. Trunkamiesiems (tęstiniams) santykiams / įsipareigojimams taikomi reikalavimai, galiojantys per visą įsipareigojimų laikotarpį, t. y. nauji reikalavimai taikomi nuo jų įsigaliojimo dienos vienodai visiems pareiškėjams. Šiuo atveju pareiškėjas įsipareigojimą Projektą įgyvendinti mažiausia reikalinga paramos suma prisiėmė jau teikdamas Paraišką, o Įgyvendinimo taisyklėse ir Administravimo taisyklėse nuostatų dėl kreipimosi į ekspertus nebuvimas negalėjo lemti pareiškėjo prisiimtos pareigos tinkamo įvykdymo. Šiame kontekste Ministerija kartu akcentavo, kad UAB „Civitta“ ir UAB „Marleksa“ parengtos ataskaitos negali būti lyginamos, nes skiriasi tiek savo pobūdžiu, tiek esme. Be to, paaiškino, kad pagal Sankcijų taikymo metodiką šiuo atveju pareiškėjui pritaikyta 10 proc. sankcija už pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimą. Vadovaujantis Sankcijų taikymo metodikos 7.2 punktu, „jei pirkimo sutartis finansuojama ir iš kitų finansavimo šaltinių (pvz., paramos gavėjo, kitų paramos fondų lėšos), sankcijos dydis skaičiuojamas nuo priskaičiuotos paramos sumos konkrečiai investicijai“. Šiuo aspektu Ministerija pabrėžė, kad, remiantis 2011 m. rugsėjo 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, minikrautuvo kaina yra 57 924 Eur be PVM, pritaikius 65 proc. paramos intensyvumą, gaunama priskaičiuota 37 650,60 Eur paramos suma, nuo kurios ir taikoma Sankcijų taikymo metodikos 1 priedo 11 eilutėje įtvirtinta 10 proc. sankcija. Analogiškai buvo paskaičiuota ir likusių investicijų 10 proc. sankcijos piniginė išraiška.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu (II t., b. l. 41–55) pareiškėjo ir atsakovo skundus atmetė kaip nepagrįstus.Teismas nurodė, kad Komisija ginčijamu sprendimu pripažino, jog pareiškėjas netinkamai atliko paramos lėšomis finansuojamos technikos pirkimus, kadangi technika pristatyta nesilaikant pirkimo–pardavimo sutartyse nustatytų terminų, nesant Agentūros sutikimo. Komisija nurodė, kad pirkimų metu sankcijos už pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimus buvo nustatytos, tačiau konkretus jų dydis teisės aktuose nebuvo detalizuotas, t. y. Agentūra galėjo visiškai nemokėti paramos, jei investicijos buvo įsigytos pažeidus pirkimų vykdymo tvarką. Tuo tarpu Sankcijų taikymo metodika buvo priimta, siekiant, jog pareiškėjams taikomos sankcijos už pirkimų pažeidimus būtų proporcingos padarytiems pažeidimams – remiantis pastarąja Agentūra įgavo galimybę sankcijų dydį skaičiuoti priklausomai nuo padaryto pažeidimo pobūdžio. Be to, Komisija pažymėjo, jog vikšrinis hidraulinis ekskavatorius, ekskavatorinis krautuvas pristatyti daugiau nei 2 mėnesiais vėliau, mini krautuvas – daugiau kaip 6 mėnesiais vėliau, frontalinis krautuvas – beveik 5 mėnesiais vėliau, nei numatyta sutartyse, tuo tarpu jokių force majeure aplinkybių, trukdančių laiku pristatyti techniką, tiekėjas pareiškėjui nenurodė. Nors sutartys ir nebuvo pakeistos raštu, realiai sutarties sąlygos nebuvo tinkamai vykdytos, o pateikus prekę pavėluotai ir pareiškėjui ją be pretenzijų priėmus, laikytina, kad sutartis abiejų šalių valia buvo pakeista konkliudentiniais veiksmais, kas laikytina esminiu sutarties pakeitimu, tuo pažeidžiant lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.Teismas nustatė, jog 2011 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjas su tiekėju AS Baltem Vilniaus filialu sudarė pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis įsigijo vikšrinį ekskavatorių Komatsu PC210LC-8 (šios sutarties sudarymui buvo organizuotas viešas konkursas, kuriame pasiūlymus pateikė trys tiekėjai – AS Baltem Vilniaus filialas, UAB „Mecro technikonas“ ir UAB „Keluva“) ir mini krautuvą (šiuo atveju pareiškėjas vykdė apklausą raštu, kreipdamasis į minėtus tris tiekėjus). Pirkimo dokumentai Agentūros 2011 m. gruodžio 30 d. raštu įvertinti kaip neprieštaraujantys Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 patvirtintoms Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėms (toliau – ir Pirkimo taisyklės). 2010 m. spalio 31 d. pareiškėjas su AS Baltem Vilniaus filialu taip pat sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria įsigijo vikšrinį ekskavatorių Komatsu PCI90LC-8 (pastarasis įsigytas organizuojant viešą konkursą, kuriame dalyvavo du tiekėjai – AS Baltem Vilniaus filialas ir UAB „Mecro technikonas“). 2012 m. lapkričio 29 d. rašte Agentūra nurodė, jog, įvertinusi šio pirkimo dokumentus, nustatė, kad jie neprieštarauja Pirkimo taisyklėms. Tačiau vėliau Agentūra pritaikė sankciją dėl to, jog vikšrinio ekskavatoriaus Komatsu PC190LC-8, ekskavatoriaus Komatsu PC210LC-8 bei mini krautuvo išlaidų vertė (remiantis UAB „Civitta“ ataskaitomis) viršija vidutines rinkos kainas. Atsižvelgusi į tai, už viršytą vidutinę rinkos kainą Agentūra taikė paramos dalies susigrąžinimo sankciją, lygią sumai, viršijančiai ekspertinio konsultavimo ataskaitoje nurodytą investicijų įsigijimo kainą, pritaikius paramos intensyvumą (65 proc.).Šiame kontekste teismas, remdamasis Įgyvendinimo taisyklėmis, Administravimo taisyklėmis ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 patvirtintomis Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklėmis (toliau – ir Pažeidimų administravimo taisyklės), pažymėjo, kad Agentūra, atlikdama Projekto priežiūrą jo kontrolės laikotarpiu (pagal Paramos sutartį, Projekto priežiūros laikotarpis – 7 metai), turi teisę ir pareigą tikrinti, kaip paramos gavėjas laikosi prisiimtų įsipareigojimų. Atitinkamai, net ir išmokėjusi lėšas, Agentūra turi teisę atlikti pažeidimų tyrimus, bei, nustačiusi paramos gavėjo padarytus pažeidimus, lėšas susigrąžinti. Agentūra tyrimą dėl galimo pažeidimo gali inicijuoti ne vieną kartą ir ši jos kompetencija nėra ribojama tuo, kad ankstesniuose Projekto administravimo etapuose pažeidimai nebuvo nustatyti. Taigi, teismas nurodė, kad Agentūros pareiga priimti sprendimą dėl paramos susigrąžinimo nekvestionuotina, tačiau toks sprendimas privalo būti pagrįstas tinkamai nustatytais faktais (paramos gavėjo padarytais pažeidimais) ir teisės aktų normomis.Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas Paraiškoje patvirtino, jog prašoma paramos suma yra mažiausia Projektui įgyvendinti reikalinga suma, o tinkamos finansuoti išlaidos apibrėžtos kaip būtinos Projektui įgyvendinti išlaidos, atitinkančios paraiškoje ir (arba) Paramos sutartyje, nurodytas sąlygas ir nepažeidžiant teisės aktų nuostatų. Pirkimų metu teisės aktuose buvo nustatytos sankcijos už Paraiškoje prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą ir pareiškėjui buvo žinoma, kad finansuotinos tik tos išlaidos, kurios yra būtinos. Teismo vertinimu, Komisija pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo vykdytų ginčo technikos pirkimų metu teisės aktuose nebuvo nuostatų, reglamentuojančių, jog Agentūra kreipiasi į ekspertus tuo atveju, jei kyla įtarimų dėl padidintų perkamų prekių ar paslaugų kainų (išskyrus atvejus, jei investicijos susiję su statinio statybomis). Nebuvo ir konkrečių normų, nustatančių sankcijas būtent tuo atveju, kai nustatoma, kad kaina už investicijas yra nepagrįstai didelė, tokios nuostatos įsigaliojo pareiškėjui jau išmokėjus lėšas ir įgyvendinus Projektą, pastarojo kontrolės metu. Todėl ginčo pirkimų vykdymo metu nebuvus konkrečių nuostatų dėl sankcijų taikymo – rinkos kainą viršijančių išlaidų susigrąžinimo (paramos šioms išlaidoms kompensuoti neskyrimo), pareiškėjo įsipareigojimo prašyti paramos, kuri yra mažiausia Projektui įgyvendinti reikalinga suma, pažeidimas turėtų būti konstatuotas tik įrodžius, kad kaina, už kurią įsigyta technika, yra nepagrįstai didelė, t. y. turėtų būti nustatyta, kad pirkimų vykdymo metu rinkoje tokios kainos apskritai neegzistavo, kas kartu leistų tvirtinti apie pareiškėjo nesąžiningumą vykdant pirkimus ir įsipareigojimų pažeidimą.Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, Ministerijai svarstant klausimą dėl pritarimo Agentūros sprendimui skirti sankcijas, pateikė retrospektyvines kilnojamojo turto ataskaitas, kurias parengė UAB „Marleksa“. Ministerijos komisija 2016 m. kovo 3 d. posėdyje nusprendė įpareigoti Agentūrą įvertinti minėtas ataskaitas. Tačiau UAB „Civitta“ 2016 m. kovo 8 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitoje Nr. 126¹, nurodžiusi, jog buvo vertinamos ir UAB „Marleksa“ ataskaitos, pateikė analogiškas išvadas dėl rinkos kainų kaip ir ataskaitoje Nr. 126. Agentūra, kurios sprendimui pritarė ir Ministerija, priimdama sprendimą taikyti išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo sankciją, rėmėsi būtent UAB „Civitta“ ataskaitoje Nr. 126 (ir Nr. 126¹) nurodytais duomenimis.Teismas akcentavo, kad Administravimo taisyklėse nėra nustatyta, kaip apskaičiuojama rinkos kaina ir kokie ekspertai turi būti pasitelkiami, kaip atliekama išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizė. Šiuo aspektu, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas, teismas pabrėžė, kad Komisija pagrįstai sutiko su Agentūros nurodytais argumentais, jog Agentūra turi teisę pasitelkti konsultantus, kurie nėra įrašyti į turto vertintojų sąrašą, kadangi rinkos kainos gali būti nustatytos atlikus rinkos tyrimą. Agentūros pasitelkti ekspertai (konsultantai) nustato ne turto vertę, bet rinkos kainas. Priimdama sprendimus Agentūra turi teisę remtis konsultantų pateiktomis išvadomis. Paramos administravimą detalizuojančiuose teisės aktuose nėra konkretizuojama, kaip apskaičiuojama rinkos kaina.Teismas taip pat nurodė, kad Agentūrai, prieš priimant sprendimą, buvo pateiktos turto vertintojo surašytos ataskaitos, kuriose nurodyti duomenys skiriasi nuo UAB „Civitta“ ataskaitose pateiktų išvadų, todėl privalėjo būti įvertintos. Teismas pabrėžė, kad UAB „Civitta“ ataskaitose nurodyta, jog jos parengtos remiantis, be kita ko, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje numatytais turto vertinimo metodais ir jų taikymo prielaidomis, oficialia skelbiama 2011–2015 m. infliacijos statistika. Rinkos kainos vertinimo metu remiamasi prielaida, kad investicijos turi pakankamai analogų rinkoje, todėl rinkos kaina nustatoma palyginamuoju metodu (atsižvelgiant į vertinamų investicijų ir analogiškų arba panašių investicijų skirtumus, ir daromos (jeigu būtina) analogiškų arba panašių investicijų viešųjų ofertų ar gautų komercinių pasiūlymų kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamų investicijų ir analogiškų ar panašių investicijų skirtumus, požiūriu). Vidutinė rinkos kaina nustatyta pagal gautus komercinius pasiūlymus, atsižvelgiant į kasmetinę infliaciją periodui nuo komercinių pasiūlymų gavimo (2011 m. ir 2012 m.), pasitelkiant kainų defliatorių – oficialią statistiką dėl infliacijos. UAB „Civitta“ ataskaitose nurodyta, kad ekskavatorių Komatsu PC190LC-8 ir Komatsu PC210LC-8 bei mini krautuvo sutartyje nurodytos kainos viršija vidutines rinkos kainas atitinkamai 28 397,25 Eur, 15 432,24 Eur ir 15 429,57 Eur. Tuo tarpu, remiantis UAB „Marleksa“ ataskaita Nr. 16-201-20, nustatyta ekskavatoriaus Komatsu PC190LC-8 rinkos vertė vertinimo dienai (2012 m. spalio 31 d.) – 563 000 Lt su PVM; remiantis ataskaita Nr. 16-201-21, nustatyta ekskavatoriaus Komatsu PC210LC-8 rinkos vertė vertinimo dienai (2011 m. rugsėjo 20 d.) – 623 000 Lt su PVM; remiantis ataskaita Nr. 16-201-22, nustatyta mini krautuvo Komatsu SK1020 rinkos vertė vertinimo dienai (2011 m. rugsėjo 20 d.) – 191 000 Lt su PVM. Pastarosiose nurodyta, kad turto rinkos vertė buvo nustatoma palyginamuoju metodu. Šiame kontekste teismas pabrėžė, kad Komisija pagrįstai nurodė, jog paramos lėšomis nėra finansuojamas PVM, atitinkamai Agentūros pasitelkti konsultantai technikos kainas vertino be PVM, o pareiškėjo pateiktose ataskaitose kainos nurodytos su PVM. UAB „Civitta“ nustatė prekių, analogiškų pareiškėjo įsigytoms, sutarčių sudarymo metu buvusį rinkos kainos vidurkį, o UAB „Marleksa“ – konkrečių investicijų rinkos vertę. Tačiau abiejų bendrovių ekspertai rėmėsi Turto ir verslo vertinimo metodikoje nurodytu palyginamuoju metodu ir vertino ne mažiau kaip trijuose pasiūlymuose nurodytas kainas. Teismas akcentavo, kad rinkos kainų analizė gali baigtis skirtingais rezultatais, o pastarieji priklauso nuo to, kokių bendrovių (ir kokių analogiškų ar tų pačių prekių) kainas vertins rinkos kainos tyrimą (turto rinkos vertės nustatymą) atliekantis asmuo. Taigi, savo esme rinkos kaina yra kintantis dydis, todėl visi įrodymai dėl rinkoje egzistavusių kainų turėtų būti vertinami pareiškėjo naudai.Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju Komisija padarė pagrįstą išvadą, jog turto vertintojo nustatyta turto rinkos vertė iš esmės įrodo, kad nustatyta pinigų suma (kaina), už kurią technika galėjo būti parduota šalims veikiant neturint papildomų interesų, yra reali, kad turto vertintojo atliktas turto rinkos vertės apskaičiavimas šiuo atveju yra reikšmingas, sprendžiant, ar pareiškėjas įsigijo investicijas už nepagrįstai padidintą (t. y. rinkoje apskritai neegzistavusią ir sudarančią prielaidas abejoti šalių, sudariusių sutartį, sąžiningumu) kainą. Šiuo aspektu teismas nurodė, kad UAB „Marleksa“ ataskaitos pagrindžia, jog rinkoje pirkimų vykdymo metu egzistavo kainos, kuriomis pareiškėjas įsigijo ekskavatorius. Ekskavatoriaus Komatsu PC190LC-8 sutartyje nurodyta kaina – 130 329 Eur be PVM, o pagal UAB „Marleksa“ ataskaitą rinkos vertė – 134 757,08 Eur be PVM; ekskavatoriaus Komatsu PC210LC-8 sutartyje numatyta kaina – 150 602,61 Eur be PVM, o pagal UAB „Marleksa“ ataskaitą rinkos vertė – 149 118,40 Eur be PVM. Teismas akcentavo, kad nustatyti kainų skirtumai, vertinant bendrą investicijos kainą, yra nežymūs. Be to, remiantis UAB „Civitta“ ataskaitos duomenimis, ekskavatoriaus PC210LC-8 didžiausia rinkoje egzistavusi kaina nurodyta 152 589,50 Eur, kas patvirtina, jog rinkoje tuo metu realiai egzistavo kaina, kurią pareiškėjas sumokėjo už šį ekskavatorių. Pareiškėjas minėtus ekskavatorius įsigijo organizuodamas viešą konkursą, taigi turėjo galimybę šią techniką įsigyti tik iš tų tiekėjų, kurie atsiliepė į viešą skelbimą ir pageidavo teikti (bei teikė) pasiūlymus. Pareiškėjo įsipareigojimas prašyti mažiausios paramos, aiškiai sietinas būtent su jo pareiga tinkamai atlikti pirkimus, t. y. pagal Pirkimo taisyklių, kurių paskirtis – užtikrinti, jog prekės būtų įsigytos už mažiausią pasiūlytą kainą, nuostatas. Pareiškėjas konkurso laimėtoju pripažino mažiausius kainos pasiūlymus pateikusį tiekėją, o Agentūra šiuo aspektu jokių Pirkimo taisyklių pažeidimų nekonstatavo. Taigi, teismas sprendė, jog Komisija padarė teisingą išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas, įsigydamas šią techniką, veikė nesąžiningai, ir kad kaina, už kurią ją įsigijo, yra nepagrįstai (veikiant nesąžiningai) padidinta, minėtos išlaidos, kurios buvo numatytos Paramos sutartyje, buvo būtinos Projektui įgyvendinti. Tuo tarpu Agentūra, gavusi UAB „Marleksa“ ataskaitas, nepagrįstai neįvertino jose nurodytų duomenų ir nepagrįstai, neįrodžius pareiškėjo padarytų pažeidimų, pritaikė sankcijas dėl minėtų ekskavatorių (dalies išlaidų susigrąžinimą).Tuo tarpu mini krautuvo rinkos vertė UAB „Marleksa“ ataskaitoje nurodyta 157 851,23 Lt (45 716,88 Eur) be PVM, t. y. net 12 207,12 Eur mažesnė, nei sutartyje nurodyta kaina be PVM – 200 000 Lt (57 924 Eur), o iš UAB „Civitta“ ataskaitos matyti, jog šio krautuvo rinkos kainos vidurkis nustatytas 42 494,43 Eur. Taigi, teismo vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, jog mini krautuvą pareiškėjas įsigijo nepagrįstai padidinta kaina. Jis buvo įsigytas organizuojant apklausą raštu, pareiškėjas turėjo galimybę pats pasirinkti, į kuriuos tiekėjus kreiptis. Pareiškėjas neįrodė, kad jis dėjo maksimalias pastangas, pasirinkdamas tiekėjus, ir įsigydamas mini krautuvą nepažeidė Paraiškoje prisiimto įsipareigojimo prašyti mažiausios Projektui įgyvendinti reikalingos sumos. Atitinkamai Komisija pagrįstai nurodė, kad paramos susigrąžinimo sankcija pareiškėjui šiuo aspektu turėtų būti taikoma, tačiau jos dydį Agentūra turėtų perskaičiuoti pareiškėjo naudai (atsižvelgiant į UAB „Marleksa“ ataskaitoje nurodytą rinkos vertę).Pasisakydamas dėl 27 790,67 Eur sankcijos, pritaikytos dėl to, jog pareiškėjas netinkamai atliko paramos lėšomis finansuojamos technikos pirkimus, t. y. technika pristatyta nesilaikant pirkimo–pardavimo sutartyse nustatytų terminų (pavėluotai), teismas nurodė, kad pirkimų metu sankcijos už pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimus buvo nustatytos, tačiau konkretus jų dydis teisės aktuose nebuvo detalizuotas, t. y. Agentūra galėjo visiškai nemokėti paramos, jei investicijos buvo įsigytos pažeidus pirkimų vykdymo tvarką. Tuo tarpu Sankcijų taikymo metodika buvo priimta, siekiant, jog pareiškėjams taikomos sankcijos už pirkimų pažeidimus būtų proporcingos padarytiems pažeidimams – remiantis pastarąja Agentūra įgavo galimybę sankcijų dydį skaičiuoti priklausomai nuo padaryto pažeidimo pobūdžio. Be to, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo vykdytų pirkimų metu galiojo ir Pirkimo taisyklių 52 punktas, kuriuo (nesant Agentūros sutikimo) draudžiami sutarties pakeitimai, taip pat galiojo šių taisyklių 3 punktas, kuriame nustatyta, jog prekių, paslaugų ar darbų pirkimai turi būti atliekami vadovaujantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principais. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus, jog Agentūra neturėjo teisės taikyti sankcijas už pirkimų pažeidimus vien dėl to, jog pareiškėjo vykdytų pirkimų metu dar nebuvo įsigaliojusi Sankcijų taikymo metodika. Teismas akcentavo, kad Agentūra nagrinėjamu atveju taikė šios metodikos redakciją, įsigaliojusią nuo 2013 m. rugpjūčio 24 d. Pastarojoje, lyginant su galiojusia iki tol, įtvirtintos sankcijos yra mažesnio dydžio. Remiantis minėta metodika, jei pirkimo sutartis finansuojama ir iš kitų finansavimo šaltinių (pvz., paramos gavėjo, kitų paramos fondų lėšos), sankcijos dydis skaičiuojamas nuo priskaičiuotos paramos sumos konkrečiai investicijai (7.2 p.). Sankcijų taikymo metodikos 2 priedo 11 eilutėje nustatyta, kad tuo atveju, jei pirkimo sutartis pakeista nesilaikant nustatytų reikalavimų (nesilaikyta Pirkimo taisyklėse ir / ar pirkimo sutartyje nustatytų būtinų sąlygų (pvz., gauti Agentūros pritarimą pirkimo sutarties keitimui) keičiant pirkimo sutartį) – jei buvo pakeistos esminės pirkimo sutarties sąlygos (pvz., objektas, kiekis), taikoma 25 proc. dydžio sankcija; jei buvo pakeistas įvykdymo terminas, taikoma 10 proc. dydžio sankcija; kitais atvejais, jei buvo neperkeltos ir / ar pakeistos pirkimo sutarties sąlygos, kurios nepagerina tiekėjo padėties, taikoma 5 proc. dydžio sankcija.Šiame kontekste teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog 2011 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjas su AS Baltem Vilniaus filialu sudarė pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 11.09/1, Nr. 11.09/3 ir Nr. 11.09/4 dėl vikšrinio hidraulinio ekskavatoriaus, ekskavatorinio krautuvo ir mini krautuvo įsigijimo; jose (2.2 p.) nustatyta, kad pardavėjas pristato prekes iki 2011 m. spalio 30 d.; vikšrinio hidraulinio ekskavatoriaus, ekskavatorinio krautuvo apmokėjimas turi būti atliktas iki 2011 m. gruodžio 31 d., mini krautuvo – iki 2012 m. balandžio 1 d. (2.6 p.); sąskaita pirkėjui perduodama prekės priėmimo–perdavimo dieną (7.2 p.). Teismas akcentavo, kad ekskavatorius įsigytas organizuojant konkursą, kuriame dalyvavo trys tiekėjai; kvietimuose pateikti prekių pasiūlymą buvo nurodytas analogiškas prekės pristatymo terminas. Tuo tarpu ekskavatorinis krautuvas ir mini krautuvas įsigyti apklausos raštu būdu, apklausiant tris tiekėjus; kvietimuose pateikti prekių pasiūlymą taip pat buvo nurodytas analogiškas prekės pristatymo terminas. Tačiau faktiškai ekskavatorius ir krautuvas pristatyti 2012 m. sausio 10 d. (tą pačią dieną atliktas apmokėjimas), o mini krautuvas – 2012 m. gegužės 15 d. (apmokėjimas atliktas 2012 m. gegužės 16 d.). Teismas taip pat nustatė, kad 2012 m. kovo 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 12.03/3 pareiškėjas įsigijo frontalinį krautuvą, nurodant, jog pardavėjas pristato prekę iki 2012 m. kovo 30 d. (2.2 p.); apmokėjimas turi būti atliktas iki 2012 m. liepos 30 d. (2.6 p); sąskaita pirkėjui perduodama prekės priėmimo–perdavimo dieną (7.2 p.). Šiai technikai įsigyti organizuotas konkursas, pasiūlymą teikė vienas tiekėjas, kvietime teikti pasiūlymą nurodyta, jog prekė turi būti pristatyta ne vėliau kaip 2012 m. gegužės 20 d. Tačiau faktiškai prekė buvo pristatyta 2012 m. rugpjūčio 20 d. (apmokėjimas atliktas 2012 m. rugsėjo 3 d.). Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas pabrėžė, kad Komisija pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad minėtos technikos pirkimai buvo atlikti tinkamai, sudarytos sutartys atitiko kvietimuose teikti pasiūlymus nurodytus prekių pristatymo terminus. Agentūros teigimu, pažeidimai buvo padaryti sutarčių vykdymo metu – faktiškai technika (vikšrinis hidraulinis ekskavatorius, ekskavatorinis krautuvas, frontalinis krautuvas ir mini krautuvas) pristatyta vėliau, nei pirkimo–pardavimo sutartyse nustatytais terminais, todėl de facto buvo pakeistos sutartys (jose nustatyti įvykdymo terminai), pažeidžiant Pirkimo taisyklių 3 punkte įtvirtintus principus, be to, pakeitimų nederinant su Agentūra, buvo pažeistas Pirkimo taisyklių 52 punktas.Nors pareiškėjas nurodė, kad tiekėjas ne dėl jo kaltės vėlavo pristatyti prekes, dėl ko pareiškėjas jam teikė pretenzijas, t. y. tarp šalių susiklostė sutarties vykdymo teisiniai santykiai (pirkimo santykiai jau buvo pasibaigę), tačiau sutarčių sąlygos (prekių pristatymo terminai) raštu nebuvo keistos, todėl pakeitimai neturėjo būti suderinti su Agentūra bei negali būti taikomos sankcijos dėl sutarčių pakeitimo, teismas pabrėžė, kad paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ar tikslinami taip, kad keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė; kai perkančioji organizacija apibrėžia pirkimo sąlygų turinį (jam suteikia tikslią reikšmę), ji negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai. Pareiga nekeisti konkurso sąlygų, kaip lygiateisiškumo principo išraiška, apima ir viešojo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo stadiją, be to, draudžiama vykdant viešojo pirkimo–pardavimo sutartį keisti jos sąlygas, išskyrus įtvirtintas išimtis. Jei perkančiajai organizacijai, nesant išankstinio paskelbimo apie viešojo pirkimo sutarties pakeitimo galimybę, viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu būtų leista pakeisti pirkimo sąlygas, jų, tokių, kokios buvo paskelbtos iš pradžių, turinys būtų iškreiptas ir neišvengiamai taip būtų pažeisti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai, nes nebūtų užtikrintas viešojo pirkimo sąlygų vienodumas ir procedūrų objektyvumas. Vis dėlto, jei perkančioji organizacija pageidautų, kad dėl konkrečių priežasčių kai kurios viešojo pirkimo sąlygos galėtų būti pakeistos po tiekėjo išrinkimo laimėtoju, ji privalo kvietime tai aiškiai numatyti, taip pat nurodyti pakeitimų taikymo būdus, kad visos viešojo pirkimo procedūrose dalyvauti suinteresuotos bendrovės nuo pat pradžių apie tai žinotų ir pateikdamos savo pasiūlymus būtų lygiavertės (rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (I) Nr. AC-38-1, Teismų praktika Nr. 38, 2013).Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju kvietimuose teikti pasiūlymus ir pirkimo–pardavimo sutartyse buvo griežtai apibrėžti prekių pristatymo terminai. Neigiamos teisinės pasekmės tiekėjo atžvilgiu už vėlavimą pristatyti prekes (palūkanos, netesybos) sutartyse nebuvo numatytos. Tačiau jose buvo nustatyta, kad visi sutarties papildymai, pakeitimai ir priedai yra laikomi neatskiriamais nuo sutarties ir turi tokią pačią teisinę galią, kaip ir sutartis, kai juos savo parašais patvirtina įgalioti abiejų šalių atstovai. Sutartyse (11 p.) taip pat nustatyta, kad nei viena iš šalių neatsako už visišką ar dalinį savo įsipareigojimų nevykdymą nenugalimos jėgos (force majeure) atveju (pradėjus veikti šioms aplinkybėms, šalis privalo kaip įmanoma greičiau informuoti kitą šalį apie tai). Taip pat sutartyse (13 p.) nurodyta, kad visi ginčai, kylantys ar susiję su sutartimi, sprendžiami šalių susitarimu, o per 10 dienų nesusitarus – įstatymų nustatyta tvarka; šaliai pažeidus įsipareigojimus, kita šalis privalo nusiųsti jai raštišką pretenziją, kurioje turi būti nurodytas pažeidimo pobūdis; pažeidusi sutartį šalis privalo per 10 dienų minėtą pažeidimą ištaisyti; jeigu kaltoji šalis pažeidimo neištaiso arba kilęs ginčas neišsprendžiamas, jis sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Atitinkamai pareiškėjas pateikė tiekėjui adresuotas rašytines pretenzijas dėl prekių vėlavimo: dėl vikšrinio ekskavatoriaus ir ekskavatorinio krautuvo – 2011 m. gruodžio 2 d. ir 2012 m. sausio 3 d., dėl mini krautuvo – 2011 m. gruodžio 2 d. ir 2012 m. gegužės 5 d., dėl frontalinio krautuvo – 2012 m. balandžio 7 d. ir 2012 m. rugpjūčio 10 d., tačiau nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas su tiekėju būtų sprendęs ginčą (dėl vėlavimo pristatyti prekes) teismo tvarka. Byloje taip pat nėra duomenų, kad minėtos pirkimo–pardavimo sutartys būtų pakeistos rašytine tvarka, pakeičiant prekių pristatymo terminus – pareiškėjas faktiškai (pasirašydamas perdavimo–priėmimo aktus) prekes priėmė vėliau, nei buvo numatyta sutartyse. Atitinkamai Komisija konstatavo, kad pareiškėjas teikė pretenzijas tiekėjui dėl prekių pristatymo vėlavimo, bet pastarosios buvo teiktos ne sutartyse numatytais terminais, be to, jokių teisinių priemonių, tiekėjui laiku neištaisius pažeidimų, pareiškėjas nesiėmė. Sutartyse buvo nustatyti ir apmokėjimo už techniką terminai (apmokėjimas numatytas po prekių pristatymo, tačiau iki konkrečių nustatytų datų), bet pareiškėjas sutartyje numatytų konkrečių apmokėjimo datų taip pat nesilaikė (nors už prekes apmokėjo po jų pristatymo). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad vikšrinis hidraulinis ekskavatorius, ekskavatorinis krautuvas pristatyti daugiau nei 2 mėnesiais vėliau, mini krautuvas – daugiau kaip 6 mėnesiais vėliau, frontalinis krautuvas – beveik 5 mėnesiais vėliau, nei numatyta sutartyse, tuo tarpu jokių force majeure aplinkybių, trukdančių laiku pristatyti techniką, tiekėjas pareiškėjui nenurodė. Taigi, sutarčių sąlygos nebuvo tinkamai vykdytos, o pateikus prekę pavėluotai ir pareiškėjui ją be pretenzijų priėmus, laikytina, kad sutartis abiejų šalių valia buvo pakeista konkliudentiniais veiksmais. Kvietime teikti pasiūlymus prekių pristatymo terminai buvo griežtai apibrėžti, o galimybė juos pratęsti nebuvo numatyta. Sutarčių sąlygos dėl ilgesnių prekių pristatymo terminų galbūt būtų suteikusios galimybę konkurso nugalėtoju pripažinti kito, nei pasirinktas, asmens pasiūlymą, sutarčių pirminių sąlygų turinys buvo iškreiptas (jų nesilaikyta), o ekonominė sutarčių pusiausvyra pasikeitė asmens, su kuriuo sudarytos sutartys, naudai taip, kaip nebuvo iš pradžių nustatyta sutarčių sąlygose, todėl sutarčių pakeitimai konkliudentiniais veiksmais laikytini esminiais, tuo pažeidžiant lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Be to, sutarčių pakeitimai nebuvo suderinti su Agentūra, kaip nustatyta Pirkimo taisyklių 52 punkte. Nors Projekto įvykdymo (mokėjimo prašymų pateikimo) terminų pratęsimas buvo suderintas ir atitinkamai pasirašyti Paramos sutarties pakeitimai, teismas pažymėjo, kad jie negali būti traktuojami kaip Agentūros sutikimai keisti pirkimo sutarčių sąlygas. Pagal teisės aktus, paramos sutarties ir / ar pirkimo sutarties pakeitimai yra galimi, tačiau jie gali būti atlikti laikantis teisės aktų reglamentuotos tvarkos ir sąlygų; paramos gavėjo prašymas pakeisti paramos sutartį, negali būti tapatinamas su prašymu suderinti pirkimo sutarties pakeitimą; šias procedūras reglamentuoja skirtingi teisės aktai. Taigi, nors Agentūra pritarė pareiškėjo vykdytiems pirkimams – nurodė, jog jie neprieštarauja Pirkimo taisyklėms, šių išvadų teikimo metu Agentūrai nebuvo (ir negalėjo būti) žinomos aplinkybes dėl to, jog prekės pristatytos pavėluotai – šios aplinkybės atsirado vėliau, todėl laikytina, kad pareiškėjui turi būti taikomos sankcijos, numatytos Sankcijų taikymo metodikos 2 priedo 11 eilutėje.Tačiau teismas akcentavo, kad Agentūra netinkamai taikė Sankcijų taikymo metodikos 7.2 punktą. Šiuo aspektu nurodė, kad minėtame punkte nustatyta, jog tuo atveju, jei pirkimo sutartis finansuojama ir iš kitų finansavimo šaltinių, sankcijos dydis skaičiuojamas nuo priskaičiuotos paramos sumos konkrečiai investicijai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui 10 proc. sankcija minėtoms keturioms investicijoms buvo pritaikyta nuo pirminės apskaičiuotos ir išmokėtos paramos sumos. Tuo tarpu Agentūra dviem investicijoms (ekskavatoriui Komatsu PC210LC-8 ir mini krautuvui) taikė ir paramos susigrąžinimo sankciją dėl padidintų kainų, t. y. faktiškai priskaičiuota paramos suma buvo mažesnė, todėl būtent nuo mažesnės sumos ir turėjo būti skaičiuojamas sankcijos dydis dėl pirkimų pažeidimų. Tai įvertinęs, teismas sprendė, kad Komisija pagrįstai nurodė, jog Agentūros sprendimas šioje dalyje turi būti koreguojamas, sankcijų dydį perskaičiuojant, atsižvelgus į priskaičiuotą (nustatytą faktiškai mokėtiną) paramos sumą.Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Komisija pagrįstai ir teisėtai nusprendė panaikinti Agentūros 2016 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. SKP-84 bei įpareigoti atsakovą, atsižvelgiant į MGK sprendimo argumentus, perskaičiuoti pareiškėjui taikytinų sankcijų dydį. Todėl teismas pareiškėjo ir atsakovo skundus atmetė kaip nepagrįstus.
III.
Pareiškėjas UAB „Bioterma-Širvinta“ pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 120–131), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį, kuria taikyta sankcija dėl pirkimų tvarkos pažeidimų, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą šioje dalyje tenkinti visiškai, taip pat priteisti pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas.Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria konstatuotas netinkamas paramos lėšomis finansuojamų technikos pirkimų atlikimas, laiko ją nepagrįsta ir neteisėta, priimta neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių ir pažeidus bendruosius teisės principus, remiantis išimtinai Komisijos nurodytais motyvais. Apeliacinis skundas grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktas skundas. Pareiškėjas papildomai pažymi, kad kitoje Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-5844-463/2016 buvo kilęs klausimas, ar Agentūra, priimdama sprendimą dėl sankcijų taikymo, pagrįstai ir teisėtai taikė Administravimo taisyklių ir Įgyvendinimo taisyklių aktualias redakcijas. Minėtoje byloje teismas konstatavo, jog pareiškėjas prisiėmė įsipareigojimus pagal teikiamą paraišką ir ginčo teisiniam santykiui taikytinos Administravimo taisyklių ir Įgyvendinimo taisyklių nuostatos, galiojusios pareiškėjui teikiant paraišką. Atitinkamai šiuo atveju pareiškėjas negalėjo tikėtis, kad iš jo bus reikalaujama laikytis Administravimo taisyklių ir Įgyvendinimo taisyklių nuostatų, kurios bus pasikeitę ir kels naujus ir / ar papildomus reikalavimus, kurių tuo metu teisės aktai nenustatė. Be to, pareiškėjas akcentuoja, kad Agentūros sprendime, vertinant pažeidimus, nenurodytos taisyklių redakcijos, kuriomis vadovavosi Agentūra, o pateikiami tik bendro pobūdžio, vienai pusei palankūs samprotavimai dėl įstatymų leidėjo tikslų ir teisės aktų taikymo pagrįstumo. Tuo tarpu toks neaiškus ir painus teisinio reglamentavimo pateikimas sprendime laikytinas netinkamu teisės aktų taikymu pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjas kartu atkreipia dėmesį į tai, jog Agentūrai tiek teisės aktuose, tiek kituose jos funkcijas apibrėžiančiuose dokumentuose yra numatyta pareiga atlikti vykdomų pirkimų patikrą ir, įvertinus pateiktus dokumentus, pateikti sprendimą dėl pirkimo vykdymo tinkamumo, o šiuo atveju Agentūra pateikė išvadą, kad neturi jokių pastabų nei pirkimo rezultatams (nurodyto laimėtojo išrinkimui), nei sudarytoms pirkimo sutartims. Tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino ir apsiribojo visos atsakomybės perkėlimu pareiškėjui. Be to, pasisakydamas dėl pirkimo sutarčių keitimo, pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino pareiškėjo papildomai pateiktų įrodymų (kitų tiekėjų pranešimų) apie tai, jog ilgesnis prekių pristatymo terminas neturėtų jokios įtakos pirkimo laimėtojo nustatymui, kadangi, pasikeitus (pailgėjus) technikos pristatymo terminui, kaina nebūtu pasikeitusi – padidėjusi ar sumažėjusi.Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos taip pat pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 58–85), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir VAGK 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. 3R-287(AG-220/02-2016), o pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą, neteisingai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, be to, netinkamai interpretavo faktines aplinkybes, kurios yra itin svarbios, siekiant tinkamai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą. Agentūros apeliacinis skundas grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir pirmosios instancijos teismui pateiktas skundas. Atsakovas papildomai pažymi, kad ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime nėra pateikta jokių Agentūros skunde nurodytus argumentus paneigiančių motyvų, o teismo sprendimas yra identiška VAGK sprendimo kopija su visais VAGK nurodytais motyvais, todėl kyla pagrįsta abejonė, jog teismas, nagrinėdamas ginčą, neįsigilino į teisiškai reikšmingas aplinkybes, dėl ko galbūt priėmė nepagrįstą sprendimą.Pareiškėjas UAB „Bioterma-Širvinta“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (II t., b. l. 182–189) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.Pareiškėjas teigia, kad Agentūros apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu ir jį panaikinti, nes teismas vadovavosi aktualiomis teisės aktų nuostatomis bei pareiškėjo pateiktomis turto vertinimo ataskaitomis, kurios yra žymiai išsamesnės ir tikslesnės už UAB „Civitta“ ekspertinio vertinimo ataskaitas. Taigi, pareiškėjo manymu, teismo padarytos išvados, kiek jos nesusijusios su 27 790,67 Eur sankcijos taikymu dėl pirkimo tvarkos pažeidimų, dėl kurios pareiškėjas yra pateikęs apeliacinį skundą, yra teisingos ir atitinka faktines bylos aplinkybes bei teisinį reguliavimą. Pareiškėjo atsiliepimas į atsakovo apeliacinį skundą grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir pareiškėjo atsiliepimas į atsakovo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas papildomai akcentuoja, kad teisės aktų nuostatos, nustatančios sankcijas būtent tuo atveju, kai nustatoma, jog kaina už investicijas yra nepagrįstai didelė, įsigaliojo jau išmokėjus pareiškėjui lėšas ir įgyvendinus Projektą, pastarojo kontrolės metu. Tuo tarpu atsakovas nepagrįstai teigia, kad tęstinių santykių ilgalaikiškumas lemia teisės aktų, taikytinų per visą įsipareigojimų laikotarpį, nustatytų naujų reikalavimų taikymą, nes tai pažeidžia lex retro non agit principą bei teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo principus.Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 150–163, 165–178) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti Agentūros apeliacinį skundą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą Agentūra nurodo, kad palaiko savo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, taip pat pakartoja savo atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui, nurodytus argumentus. Papildomai akcentuoja, jog Agentūrai teisės aktuose nėra numatyta teisė ar pareiga savo aktyviais veiksmais įtakoti pareiškėjų vykdomus pirkimus ar atlikti tyrimą dėl kitų laimėtojų tikimybės laimėti pirkimus. Būtent pareiškėjas (ne rangovas ar tiekėjas) yra atsakingas už tinkamą Projekte prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimą ir visų susijusių procedūrų atlikimą bei įforminimą, todėl jis turėjo dėti visas pastangas dėl tinkamų pirkimų procedūrų įvykdymo, užbaigimo ir įforminimo, esant reikalui, ir teisminių ginčų iniciavimo. Tačiau, nors pareiškėjas siuntė tiekėjui pretenzijas, įrodymų, kad pareiškėjas būtų reikalavęs atlyginti palūkanas, netesybas, galbūt patirtą žalą ar kitokiu būdu išsprendęs susidariusią situaciją, byloje nėra. Vadinasi, pareiškėjas, priėmęs pavėluotai pateiktas prekes, konkliudentiniais veiksmais sutiko su vėlesniu prekių pristatymu ir tokiu būdu de facto atliko pirkimo sutarčių keitimą, todėl neatmestina aplinkybė, kuri šiuo atveju nėra įrodinėtina, kad tokiu būdu galbūt buvo pagerinta tiekėjo ekonominė padėtis, o pirkimo dokumentuose esant kitokiems, negu buvo numatyta, prekių pristatymo terminams, potencialūs tiekėjai galbūt būtų pasiūlę geresnę kainą. Agentūra pažymi, kad ne tik pats Projektas turi būti tinkamai įgyvendintas, tačiau ir visi procesai bei procedūros turi būti atlikti laikantis teisės aktų reikalavimų. Priešingu atveju Agentūra įgyja teisę taikyti sankcijas.Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į pareiškėjo ir atsakovo apeliacinius skundus (II t., b. l. 139–148) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti Agentūros apeliacinį skundą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Ministerija atsiliepime pakartoja tuos pačius argumentus, kuriuos buvo išdėsčiusi savo atsiliepime į pareiškėjo ir atsakovo skundus, pateiktus pirmosios instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2016 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. SKP-84 „Dėl UAB „Bioterma-Širvinta“ išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos sritį „Ne žemės ūkio veikla“ dalies susigrąžinimo“, kuriuo pareiškėjui buvo pritaikyta bendra 64 309,06 Eur išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo sankcija (dėl technikos įsigijimo už padidintas kainas – 38 518,39 Eur sankcija; dėl netinkamai atliktų paramos lėšomis finansuojamos technikos pirkimų – 25 790,67 Eur sankcija), bei dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo Nr. 3R-287(AG-220/02-2016), kuriuo Komisija panaikino NMA 2016 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. SKP-84 bei įpareigojo atsakovą perskaičiuoti pareiškėjui taikytinų sankcijų dydį, teisėtumo ir pagrįstumo.Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1 ir 2 dalys). Motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos (ABTĮ 87 straipsnio 4 dalis).Be to, procesinis įstatymas reikalauja ne tik motyvuoti teismo sprendimus, bet ir įpareigoja teismą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 straipsnio 1 dalis).Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra nurodęs, jog konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog teismas iš esmės savarankiškai nevertino byloje esančių įrodymų, nemotyvavo, kurios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės nustatytos, kurios nenustatytos.Teismo sprendimas išimtinai yra grindžiamas Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai nevertino pareiškėjo ir atsakovo skunduose nurodytų aplinkybių bei argumentų pagrįstumo, iš esmės tik pakartojo ginčijamo Komisijos sprendimo argumentus. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas jokio savarankiško bylai reikšmingų faktinių aplinkybių tyrimo neatliko, t. y. iš esmės neišnagrinėjo kilusio ginčo. Vien tik faktinių Komisijos nustatytų faktinių aplinkybių išdėstymas ir byloje taikytinų teisės aktų nuostatų atkartojimas, neatlikus bylai svarbių aplinkybių objektyvaus ir visapusiško tyrimo bei neatlikus jų teisinio įvertinimo, neatitinka procesiniame įstatyme nustatytų reikalavimų, kurie keliami teismo sprendimo formai ir turiniui.Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visus įrodymus, nustatyti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, nes nebūtų užtikrinta teisė bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka.Apskundus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą ir administracinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, negali būti apsiribojama tik išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimu, bet ginčas turi būti išnagrinėtas iš esmės, t. y. pirmosios instancijos teismas privalo betarpiškai įvertinti byloje surinktus įrodymus bei remiantis jais nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, jas teisiškai kvalifikuoti.Taigi pirmosios instancijos teismas iš esmės neišnagrinėjo kilusio ginčo, priėmė sprendimą, kuris neatitinka procesiniame įstatyme nustatytų reikalavimų, tuo pažeidė minėtas procesines teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 146 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, grįsdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi pagal jo suformuotą užduotį UAB „Civitta“ 2015 m. gruodžio 14 d. pateikta ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. 126 ir 2016 m. kovo 8 d. ataskaita Nr. 126¹ bei nurodė, kad vikšrinio hidraulinio ekskavatoriaus Komatsu PC190LC-8 įsigijimo išlaidų vertė viršija vidutinę rinkos kainą 28 397,25 Eur; vikšrinio hidraulinio ekskavatoriaus Komatsu PC210LC-8 įsigijimo išlaidų vertė viršija vidutinę rinkos kainą 15 432,24 Eur; mini krautuvo įsigijimo išlaidų vertė viršija vidutinę rinkos kainą 15 429,57 Eur.Pareiškėjas, nesutinkamas su atsakovo nustatytos minėtos technikos vidutinėmis rinkos kainomis atsakovui pateikė UAB „Marleksa“ parengtas retrospektyvines kilnojamojo turto ataskaitas, kuriose nurodyti duomenys skiriasi nuo UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaitose pateiktų išvadų.Pareiškėjo įsigytų minėtų dviejų vikšrinių hidraulinių ekskavatorių ir mini krautuvo vidutinės rinkos kainos nustatymas yra susijęs su specialiomis žiniomis. ABTĮ 61 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialiųjų mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba paveda ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę. Todėl, nagrinėjant bylą iš naujo, svarstytinas klausimas dėl ekspertizės skyrimo, siekiant nustatyti minėtos pareiškėjo įsigytos technikos rinkos kainą, jeigu, pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo įsigytos technikos rinkos kainos nustatymas yra reikšmingas sprendžiant šį ginčą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bioterma-Širvinta“ ir atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.