- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-10-01
- Bylos Nr.
- 1-3179-1033/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19521-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- G. J.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Burbulio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
G. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. J. internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) suradęs skelbimą dėl nuomojamos garso sistemos įrangos, 2018 m. balandžio 26 d., apie 18.28 val., paskambinęs skelbime nurodytu telefono numeriu kreipėsi į A. Š. dėl garso sistemos įrangos „Pioneer CDJ-RX“, kurios vertė 1700 Eur, nuomos, ir 2018 m. balandžio 26 d., apie 22.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), susitikimo metu, A. Š. melagingai prisistatydamas svetimu vardu ir pavarde, bei pateikdamas suklastotą A. J. K. išduotą Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), taip suklaidindamas A. Š. dėl savo tapatybės, sudarė nuomos sutartį, kurios pagrindu pasikėsino įgyti A. Š. priklausantį – 1700 Eur vertės turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų, t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat, G. J. 2018 metais vasario mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniuje, (duomenys neskelbtini) mikrorajone, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, rado pamestą svetimą, jau suklastotą A. J. K. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurią laikė ir gabeno su savimi iki tol, kol 2018 m. balandžio 26 d. 22.00 val. ją panaudojo, t. y. susitikimo metu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prisistatydamas svetimu vardu ir pavarde, bei pasikėsindamas apgaule įgyti svetimą turtą, asmens tapatybės kortelę pateikė A. Š. ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie minėtą asmens tapatybės kortelę iš jo paėmė, t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis G. J. ikiteisminio tyrimo metu, pirminėse apklausose, savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad Rotušės aikštėje vyko vyrų mados savaitė ir planavo ten padirbėti, t. y. pagroti. Kadangi neturi tam reikiamos įrangos, todėl nusprendė ją išsinuomoti. Internete radęs skelbimą susisiekė nurodytu telefonu ir sutarė dėl įrangos nuomos. Kadangi neturėjo savo dokumento, todėl nusprendė pasinaudoti A. K. asmens tapatybės kortele, kurią rado maždaug prieš mėnesį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) rajone. Jo teigimu, jis A. K. pažįsta, nes kartu mokėsi vienoje mokykloje, bendravo su A. K. socialiniame tinkle ir planavo kortelę jam grąžinti. Minėtoje kortelėje jokių skaičių nekeitė ir jos neklastojo. Apie savo planus svetimu vardu išsinuomoti įrangą, niekam nesakė. Į susitikimą su A. dėl įrangos nuomos vyko vienas. G. J. teigimu, A. jo paprašė pateikti asmens dokumentą, o jis padavė A. K. asmens tapatybės kortelę. A. ją nufotografavo ir sutarė vėliau susitikti parduotuvėje „Rimi“. Ten A. jam davė pasirašyti ant lapelio, nes sakė, kad neturi sutarties blanko. Pasak įtariamojo, jis pats surašė tekstą, pasirašė A. K. vardu, o jo gyvenamosios vietos neklausė. Po to A. jį nusivedė prie automobilio, o ten prie jo priėjo policijos pareigūnai. Pirmos apklausos metu G. J. nurodė, kad tikslo pasisavinti muzikos įrangos neturėjo ir ją būtų grąžinęs. Papildomos apklausos metu G. J. dar kartą pakartojo, kad nusikalstamą veiką darė vienas, o jam daug kartų skambinęs asmuo apie jo veiksmus nieko nežinojo. Įteikus patikslintą pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, padarymo G. J. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad pirmoje apklausoje savo kaltę pripažino tik iš dalies, nes buvo išsigandęs ir nenorėjo teistumo. Viską apgalvojęs paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi ir pasižada ateityje laikytis įstatymų, būti doras pilietis, nenusikalsti (b. l. 63, 70-71, 73, 81).
Liudytojas A. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad užsiima individualia veikla ir yra įkūręs tinklapį (duomenys neskelbtini), kuriame skelbia apie technikos, skirtos renginiams, nuomą. Tinklapyje nurodyti jo kontaktiniai duomenys, kuriais užsakovai gali susisiekti. 2018 m. balandžio 26 d. apie 18.28 val. jam paskambino nepažįstamas asmuo, kuris paaiškino, kad jam skubiai yra reikalinga DJ įranga. Minėtas asmuo paaiškino, kad ši įranga reikalinga Rotušėje tą dieną vyksiančiam renginiui, o jis (liudytojas) pasiūlė įrangą pristatyti į vietą. Tačiau skambinęs asmuo pasakė, kad jam būtų paprasčiau atvykti ir pačiam pasiimti įrangą. Jam tai pasirodė keista, nes dažniausiai jis pats pristato įrangą į vietą ir ją pajungia. Klientas pasiūlė susitikti kavinėje (duomenys neskelbtini) Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Prieš vykstant į minėtą kavinę, jis pats užsuko į Rotušę ir ten sužinojo, kad jokios įrangos renginiui netrūksta ir niekas iš darbuotojų jam neskambino. Supratęs, kad jam skambinęs asmuo galimai nori apgaulės būdu įgyti jo turtą, jis paskambino pažįstamam asmeniui, kurio paklausė ką jam tokiu atveju daryti. Pastarasis jam pasiūlė nufotografuoti kliento asmens dokumentą ir jam pasakyti, kad reikia laiko sutarčiai paruošti. Apie 20.00 val. jis buvo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tačiau ten nerado minėtos kavinės. Tuomet susirašinėjo žinutėmis su jam skambinusiu jaunuoliu, kuris paaiškino, kad reikia susitikti kavinėje (duomenys neskelbtini). Minėtoje kavinėje jis susitiko su apie 25 metų amžiaus asmeniu, kuris jam prisistatė A. vardu. Jis paprašė pateikti asmens dokumentą ir gavęs asmens tapatybės kortelę ją nufotografavo bei paaiškino, kad sutartis dėl įrangos nuomos bus paruošta maždaug po valandos. Tuomet sutarė su klientu susisiekti pakartotinai, o jaunuolis neprieštaravo. Išėjęs iš kavinės kliento duomenis nusiuntė minėtam pažįstamam asmeniui, o pastarasis jam paaiškino, kad toks asmuo neegzistuoja, todėl apie tai jis pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Policijos pareigūnus jis pasitiko prie namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Atvykę policijos pareigūnai patikrino minėtos asmens tapatybės kortelės duomenis ir paaiškino, kad šis dokumentas yra suklastotas. Su pareigūnais jis susitarė, kad jį apgauti mėginęs asmuo atvyktų į parduotuvę „Rimi“, esančią Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Susisiekus su minėtu klientu, pastarasis pasakė, kad minėtoje parduotuvėje bus už 20 minučių, o jis pasakė klientui su savimi turėti asmens dokumentą. Apie 21.50 val. užėjo minėtas jaunuolis, kuriam paaiškino, kad dėl techninių kliūčių negalėjo sudaryti sutarties. Pasiūlė vietoje sutarties pateikti kliento asmens dokumentą laikotarpiui, kuriam bus išnuomota technika. Klientas sutiko ir pasakė, kad kitą dieną norės atgauti dokumentą. Jie surašė preliminarią sutartį, o vėliau nuėjo prie D. V. automobilio. Tuomet atvyko policijos pareigūnai, o klientas sunerimo, vėl prisistatė vardu, kuris buvo nurodytas minėtoje asmens tapatybės kortelėje. Policijos pareigūnai išsivežė minėtą jaunuolį, o aplink juos dar kurį laiką važinėjo įtartinas automobilis. Vėliau jam skambino nepažįstamas asmuo, kuris klausė, kur yra A.. Turtinės žalos nepatyrė (b. l. 45-46).
Liudytojas A. J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo asmens tapatybės kortelę pametė 2016 metais, galimai gegužės mėnesį. Mano, kad asmens tapatybės kortelę galėjo pamesti (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, kur tuo metu mokėsi. Asmens tapatybės kortelės pavogti tikrai niekas negalėjo, galėjo tik surasti. Pastebėjęs, kad pametė kortelę, paskambino į migracijos tarnybą ir nurodė, kad asmens tapatybės kortelę prarado neaiškiomis aplinkybėmis. Oficialaus prašymo, kad kortelė būtų užblokuota nerašė. Kadangi turėjo galiojantį pasą, asmens tapatybės kortelė jam nebuvo reikalinga. G. J. pažįsta iš mokyklos laikų, kartu mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, buvo metais jaunesnis. Su G. J. visada pasisveikindavo, bendravo draugiškai, tačiau artimi draugai nebuvo. Su G. J. jokių kontaktų nepalaiko nuo mokyklos baigimo, tai galėjo būti 2017 metų gegužės mėnesį. G. J. turi savo socialinio tinklo „Facebook“ kontaktuose. Dėl pamestos asmens tapatybės kortelės niekada neturėjo jokių problemų. G. J. jokių pretenzijų nereiškia ir ateityje nereikš (b. l. 49).
Įvykio registracijos kortelėje užfiksuotas A. Š. 2018-04-26 20.45 val. pranešimas BPC dėl galimo sukčiavimo, kad klientas su galimai suklastotu asmens dokumentu nori pasisavinti jo garso techniką (b. l. 7).
Policijos pareigūno K. I. tarnybiniame pranešime užfiksuotos 2018 m. balandžio 26 d. aplinkybės apie tai, kad jam patruliuojant su vyriausiuoju patruliu R. Š., apie 20.45 val. buvo gautas A. Š. pranešimas, kad Vilniuje, adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjas teikia garso technikos nuomos paslaugas. Jam susitikus su klientu, pastarasis pateikė galimai suklastotą asmens dokumentą. Pranešėjas baiminasi, kad vyras nori pasisavinti techniką, kurios vertė 1700 Eur. Atvykus į vietą buvo sulaikytas suklastotą asmens tapatybės kortelę pateikęs asmuo, kuris prisistatė A. J. K. vardu, nors pagal asmens kodą toks asmuo neegzistuoja. Nuomininkas buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus miesto 1 PK tolimesniam aplinkybių aiškinimuisi. Sulaikytasis asmuo prisistatė G. J. ir prisipažino, kad norėjo pasinaudoti svetimu dokumentu, kad galėtų išsinuomoti audio įrangą, nes savo dokumentą pametė. Ar dokumentas, kuriuo pasinaudojo nuomininkas, yra suklastotas, nuomininkas nepaaiškino. Dalinės apžiūros metu pas G. J. buvo rasti du mobiliojo ryšio telefonai (Nokia ir Blackberry), kurie buvo laikinai paimti. Į telefoną „Blackberry“ nuolat skambino telefono numeris (duomenys neskelbtini), pavadintas „S.“, bei į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (viso apie 20 praleistų skambučių). Galimai tai galėjo skambinti asmuo, padėsiantis įtariamajam išgabenti išnuomotą audio įrangą (b. l. 8).
Šalies argumentai
A. Š. pareiškime iš esmės nurodytos analogiškos 2018 m. balandžio 26 d. įvykio aplinkybės, kurias jis nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 9).
Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Tyrimui reikšmingų objektų neaptikta (b. l. 10-12).
Savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolu A. Š. pateikė sutartį ir vaizdo įrašą su susirašinėjimo SMS žinutėmis nuotraukas, kurie buvo apžiūrėti kitų objektų apžiūros protokolais. Sutartyje, kaip nuomininkas pasirašė A. K., nurodęs savo asmens kodą (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-26).
Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad 2018-06-05 buvo apžiūrėti iš G. J. paimti mobiliojo ryšio telefonai „Nokia“, kuris be sim kortelės, ir telefonas „Blackberry“ su sim kortele „Pildyk“. Po apžiūros telefonai grąžinti G. J. pagal pakvitavimą, pretenzijų neturi (b. l. 27-28).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. gegužės 22 d. specialisto išvada Nr. 11-1006 (18) patvirtina, kad tirti pateiktos LR asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) A. J. K. vardu blankas yra atspausdintas pagal tokių dokumentų blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis yra tikras. Duomenys pateiktoje asmens tapatybės kortelėje įrašyti pagal nustatytus tokių dokumentų gamybos reikalavimus, tačiau metus reiškiantys skaitmenys gimimo datoje ir asmens kode nėra pirminiai, o yra pakeisti cheminio ėsdinimo, mechaninio šalinimo ir dalinio uždažymo būdais. Šioje asmens tapatybės kortelėje A. J. K. vardu, eilutėje „Gimimo data“ dabar esančio įrašo „1993“ vietoje pirminis įrašas buvo „1998“, eilutėje „Asmens kodas“ įraše (duomenys neskelbtini) trečioje pozicijoje esančio skaitmens „3“ vietoje pirminis skaitmuo buvo „8“ (b. l. 36-39).
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad G. J. 2018 m. balandžio 26 d. 23.03 val. nustatytas 0,00 promilės blaivumas (b. l. 56).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, konstatuoja, jog yra pilnai įrodyta, kad G. J. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Jo kaltę patvirtina paties kaltinamojo ir liudytojų parodymai ikiteisminio tyrimo metu, rašytinė bylos medžiaga.
Kaltinamojo G. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, nes jis pasikėsino apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Taip pat jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, kadangi neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno ir panaudojo svetimą asmens tapatybės kortelę.
Kaltinamojo G. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs inkriminuotus nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
G. J. neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, prašė paskirtą baudą atidėti iki sausio mėnesio arba leisti mokėti dalimis (b. l. 93-95).
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą (padarė nesunkų ir apysunkį, tyčinius nusikaltimus, turtinė žala nepadaryta), į kaltinamojo asmenybę (18 metų amžiaus, dirba, nusikalto pirmą kartą, vieną kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, bauda sumokėta, nuobauda galiojanti), taip pat į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, todėl mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus G. J. BK 182 straipsnio 1 dalies ir 302 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kurios dydis yra minimalus už nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnis). Atsižvelgiant į baudos dydį ir kaltinamojo prašymą, baudos sumokėjimui teismas nustato ilgesnį terminą, nei numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje.
Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G. J. prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
G. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikintinos (b. l. 83-84).
Ikiteisminio tyrimo metu G. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. balandžio 26 d. 22.50 val. iki 2018 m. balandžio 27 d. 15.51 val. (b. l. 57-58), todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas (viena diena) įskaitytinas į paskirtą bausmę, prilyginant vieną sulaikymo dieną dviejų MGL dydžio baudai.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2018-04-26 nuomos sutartis ir CD laikmena su vaizdo įrašu, esantys baudžiamojoje byloje (b. l. 15-16), paliktini saugoti šioje byloje.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su suklastota asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlį (b. l. 40-41), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui perduotina ją išdavusiai įstaigai - Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
G. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudą.
G. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 120 MGL (6000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 80 MGL (4000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą 80 MGL baudą įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018 m. balandžio 26 d. 22.50 val. iki 2018 m. balandžio 27 d. 15.51 val., t. y. vieną dieną, kas atitinka 2 MGL dydžio baudą, ir laikyti, kad neatlikta bausmė yra 78 MGL (3900 Eur) dydžio bauda.
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 20 (dvidešimt) mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama dalimis) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.
Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.
Daiktinius įrodymus – nuomos sutartį ir CD laikmeną su vaizdo įrašu – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Daiktinį įrodymą – voką su suklastota asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti ją išdavusiai įstaigai - Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybai.
Išaiškinti G. J., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos jis turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę arba griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.