- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-01
- Bylos Nr.
- I-1631-244/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04605-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Mefodija Povilaitienė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai
- Trečiasis asmuo
- M. L.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui M. L. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – Profesinė sąjunga) 2016-11-24 raštu Nr. 1P-3260 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – Vilniaus TM) posto inspektoriui M. L.. Nurodė, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016-09-30 įsakymu Nr. 1B-801 buvo sudaryta komisija ir pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus M. L. veiksmų. Komisijai atlikus tarnybinį patikrinimą buvo surašyta 2016-10-28 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 7B-2883 (toliau – Išvada), kurioje konstatuota, kad Vilniaus TM posto inspektorius M. L. 2016-05-27 atlikdamas pareigas Šalčininkų kelio poste ir gavęs informaciją, kad transporto priemonėje VW Passat CC (v. n. 8383KP-4) gali būti gabenamos paslėptos akcizinės prekės, nepaėmė transporto priemonės vairuotojo dokumentų bei neatliko kitų veiksmų, kad minėta transporto priemonė be patikros neišvyktų iš posto teritorijos. Šiais savo veiksmais (netinkamu veikimu) M. L. pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktus. Įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, pareigūno padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir kitas privalomas atsižvelgti aplinkybes buvo priimtas sprendimas pareigūnui skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Kadangi M. L. yra Profesinės sąjungos narys, Muitinės departamentas 2016-11-10 raštu kreipėsi į Profesinę sąjungą su prašymu duoti sutikimą skirti minėtą tarnybinę nuobaudą M. L.. Profesinė sąjunga 2016-11-24 raštu Nr. 1 P-3260 „Dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą motyvuodama tuo, kad priimtas sprendimas pareigūnui skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą, neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų. Pareiškėjas su tokiu atsakymu nesutinka, mano, kad jis nepagrįstas. 2014 m. spalio 20 d. sudarytos Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr. 11B-1000/PV3-33 27.3 papunktis nustato, kad įstatymų nustatytais atvejais prieš skiriant tarnybinę nuobaudą ar drausminę nuobaudą darbuotojui – profesinės sąjungos nariui, turi būti gautas šios profesinės sąjungos sutikimas. Spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei ar drausminei nuobaudai skirti, profesinė sąjunga įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje. Profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, kokios rūšies nuobauda skirtina pareigūnui už padarytą tarnybinį nusižengimą, o nesutikdama su darbdavio paskirta tarnybine nuobauda, negali vien tuo pagrindu atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą. Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, nenurodė nei vienos pareigūną diskriminuojančios aplinkybės dėl jo narystės profesinėje sąjungoje. Tarnybinio patikrinimo medžiagoje, tarnybinio patikrinimo išvadoje, Profesinės sąjungos rašte nėra duomenų, kad tarnybinę nuobaudą M. L. ketinama skirti dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje. Profesinė sąjunga skundžiamame rašte pateikia tik abstrakčius ir bendro pobūdžio teiginius be konkrečių ir individualių aplinkybių išdėstymo, jų ryšio su drausmine procedūra, o vien pareigūno buvimas profesinės sąjungos nariu ir aktyvus dalyvavimas profesinės sąjungos veikloje negali pagrįsti prielaidos, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl jo narystės profesinėje sąjungoje.
Atsiliepimas
Atsakovė Profesinė sąjunga atsiliepime su pareiškėjo pašymu nesutinka. Nurodo, kad Profesinė sąjunga įgyvendina įstatymų jai suteiktą teisę atstovauti ir ginti savo narius, teikti pasiūlymus institucijoms. Pareikšdama savo nuomonę dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, ji vadovavosi Profesinių sąjungų įstatymu bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003-09-26 įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių (toliau – Taisyklės) 33 punktu, suteikiančiu teisę teikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Profesinė sąjunga, susipažinusi su tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytais nustatytais faktais ir aplinkybėmis, mano, kad komisija juos įvertino netinkamai ir neobjektyviai, patikrinimą atliko tendencingai, nesilaikė pagrindinių Taisyklių principų ir tikslų. Visa tai leidžia teigti, kad darbdavys pareigūnui ketina skirti tarnybinę nuobaudą dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus TM inspektoriui M. L., Profesinės sąjungos nariui.
Profesinei sąjungai buvo pateiktas Muitinės departamento 2016-11-10 raštas Nr. (5.46)3B-11456 (b. l. 10), kuriuo informuojama, kad atlikus tarnybinį patikrinimą dėl Vilniaus TM posto inspektoriaus M. L. veiksmų, nustatyta, kad šis muitinės pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą. Rašte nurodyta, kaip pasireiškė tarnybinis nusižengimas ir, vadovaujantis Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, paprašyta duoti sutikimą skirti Vilniaus TM posto inspektoriui M. L. tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Profesinė sąjunga 2016-11-24 raštu Nr. 1P-3260 atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą M. L. (b. l. 11-12), argumentuodama, kad Muitinės departamentas, nuspręsdamas skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, taiko dvigubus tarnybinės atsakomybės standartus. Nurodė, kad atsižvelgus į M. L. tarnybą muitinėje, darbo rezultatus, įvykio aplinkybes, mano, kad priimtas sprendimas skirti drausminę nuobaudą – pastabą, neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų. Įvertinus tai, kad pareigūnas dalyvauja profsąjunginėje veikloje, drąsiai reiškia nuomonę, principingas, sprendimą skirti tarnybinę nuobaudą vertina kaip poveikio priemonę jam ir profesinės sąjungos nariams.
Ginčo klausimą reglamentuoja Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas (toliau – ir Statutas), Profesinių sąjungų įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Statuto 16 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad muitinės pareigūnai turi teisę dalyvauti profesinių sąjungų veikloje. Muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus. Muitinės pareigūnų profesinės sąjungos turi teisę Darbo kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašyti kolektyvines sutartis, kiek tai neprieštarauja šiam Statutui ir kitiems muitinės pareigūnų teisinį statusą nustatantiems teisės aktams. Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skiriant tarnybines nuobaudas darbuotojams, išrinktiems į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą, išskyrus drausminę nuobaudą ? atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamo organo sutikimas.
2014 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos Muitinės šakos kolektyvinės sutarties 27.3 punkte numatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prieš skiriant tarnybinę nuobaudą darbuotojui – profesinės sąjungos nariui, turi būti gautas šios profesinės sąjungos sutikimas. Spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei nuobaudai skirti, profesinė sąjunga įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje (b. l. 36–46).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje pripažįstama, kad reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma apsaugos garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamame organe (LVAT 2011-12-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Taip išsaugoma tam tikra pusiausvyra, kuri leidžia pareigūnams remtis teise į nevaržomą profesinės sąjungos veiklą, o valstybės institucijai, kaip darbdaviui, – išvengti teisminių ginčų vien remiantis nepagrįstais teiginiais. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus, bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje.
Nagrinėjamu atveju iš Profesinės sąjungos 2016-11-24 rašte Nr.1P-3260 suformuluotų motyvų matyti, kad Profesinė sąjunga nesutinka su priimtu sprendimu skirti M. L. drausminę nuobaudą, mano, kad skiriant nuobaudas Muitinės departamente yra taikomi nevienodi standartai, priimtas sprendimas skirti drausminę nuobaudą neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų ir vertina jį kaip poveikio priemonę M. L. ir profesinės sąjungos nariams, kadangi pareigūnas dalyvauja profsąjunginėje veikloje, drąsiai reiškia nuomonę, yra principingas.
Kaip minėta, profesinei sąjungai nėra suteikta teisė apskritai vertinti prašomos skirti nuobaudos pagrįstumo, jos adekvatumo padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdžiui, tačiau tai vertinama prielaidos dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo aspektu. Skundžiamame rašte nėra nurodoma išsamių motyvų ar argumentų, kad tarnybinę nuobaudą M. L. siekiama skirti būtent dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje, nepateikti jokie faktai, galintys pagrįsti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Atsakovas rašte abstrakčiai pateikia savo vertinimą, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas yra poveikio priemonė pareigūnui ir profesinės sąjungos nariams, tačiau nenurodo, kaip pasireiškė pareigūnės principingumas, nuomonės reiškimas Profesinės sąjungos veikloje, kaip tokia veikla galėtų būti susijusi su jos patraukimu tarnybinėn atsakomybėn. Todėl teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą tarnybinės nuobaudos skyrimui, viršijo Įstatyme ir kolektyvinėje sutartyje nustatytus įgaliojimus. Situacija, kai valstybės institucija tarnybinį pažeidimą galimai padariusiam pareigūnui negali taikyti poveikio priemonių vien dėl to, kad profesinė sąjunga nepagrįstai tam neduoda sutikimo, iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus, sudaro sąlygas išvengti tarnybinės atsakomybės taikymo vien dėl priklausymo Profesinės sąjungos renkamajam valdymo organui.
Atsakovas skundžiamame rašte nurodė argumentus, kad darbdavys, gavęs informaciją apie neteisėtus ne profesinės sąjungos narės, Kauno teritorinės muitinės viršininkės G. L. veiksmus, jos atžvilgiu tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros nepradėjo, be to, gavęs duomenis pažeistą Profesinės sąjungos ir pačių pareigūnų teisę gauti informaciją, kaltų asmenų nepatraukė atsakomybėn, savo veiksmais siekė parodyti pareigūnams, kad priklausydamas Profesinei sąjungai pareigūnas taps nesaugus ir pažeidžiamesnis nepriklausančių Profesinei sąjungai pareigūnų atžvilgiu. Teismas pažymi, kad atsakovo nurodyta faktinė situacija, kurioje nebuvo taikytos tarnybinės atsakomybės priemonės, iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos. Atsakovui atsisakant duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą M. L., nenurodžius konkrečių faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl jam skiriamos tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, minėtos 2016-11-24 rašte Nr.1P-3260 nurodytos aplinkybės vertintinos kaip abstrakčios ir nesudarančios pagrindo atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą laikyti pagrįstu.
Dėl išdėstytų argumentų teismas vertina, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą ir panaikinti Profesinės sąjungos 2016-11-24 raštu Nr.1P-3260 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkinti.
Panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2016 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. 1P-3560 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą M. L.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.